Didžiosios Britanijos dailininkai

 susipažinsime su garsiausiais praeito tūkstantmečio Didžiosios Birtanijos dailininkus.
 įsigilinsime į dailininkų darbų atlikimo technikas ir būdus.
Didžiosios Britanijos dailė
Kaip gyveno Anglija? Iki prancūzijos revoliucijos pasiturintys anglai mėgdavo vykti į užsienį toliau mokytis arba pasižvalgyti į kitų šalių meną. Jie neturėjo fotoaparatų, dėl to pasiimdavo dailininkus, kad šie nupieštų jiems patikusiuos vaizdus. Džonas Robertas Kazinsas (John Robert Cosens) (1752-1797) buvo meninkas, nuolat tapydavęs keliautojams. Tos studios būdavo trumpos, nenuoseklios, tačiau išmokė jį tapyti detalinius paveikslus.
Kai keliauti į užsienį pasidarė sunkiau (del prancūzų revoliucijos), anglai atsigręžė į savą žemę, labai panašiai kaip olandai prieš 200metų.
Įsiviešpatavus geram skoniuj ir racionalumui, Anglijos skulptorių ir tapytojų padėtis buvo ne visada pavydėtina. Mes jau matėme, kad pritestantizmo pergalė Anglijoje, puritonų priešiškumas atvaizdams ir bet kokiai pranangai buvo tikrai žiaurus smūgis Anglijos meno tradicijai. Vienintelė paklausi meno rūšis buvo portretai, bet ir portretų poreikį dažniausiai tenkindavo užsieniečiai, pavyzdžiui holbeinas ar van Deikas, pakviesti į Angliją po to, kai jau buvo išgarsėję kituose kraštuose.
Džonas Konstablis
Kaip ir olandai, Džonas Konstablis (John Constable) (1776-1837) dairėsi po savo gimtinės apylinkes (rytinę Angliją). Jo aliejiniai paveikslai buvo nutapyti storu pastozišku dažų sluoksniu su baltais taškais ten, kur atspindi saulė. Konstablis tapė kaimo peizažus su ramiai gyvenančiais ir dirbančiais žmonėmis. Jis stebėjo ir vaizdavo savo paveiksluose debesis, augalus, gyvūnus.
Konsablis. Šieno vežimas. 1821. Londonas. Nacionalinė galerija.
Konstablis. Medžių kamienų studija. Aliejinis eskizas. apie 1821. Londonas, Viktorijos ir Alberto muziejus.
Džozefas Malordas Viljamas Terneris
Tai, kad dailininkai ėmė laisvai rinktis temas, ypač daug naudos davė peizažo žanrui. Ligi tol peizažas buvo laikomas nereikšmingu žanru. O tie tapytojai, kurie vertėsi užmiesčio vilų, parkų ar patrauklių gamtos kampelių vaizdavimu, nebuvo laikomi rimtais menininkais. Romantiška XVIIIa. pabaigos dvasia pakeitė šį požiūrį ir dideli meistrai gyvenimo tikslųu laikė suteikti šiam tapybos žanrui galios. Tradicija čia galėjo ir pagelbėti, ir kliudyti, todėl įdomu pasižiūrėti, kaip du skirtingi tos pačios kartos anglų peizažistai sprendė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!