Didžiosios autorių citatos

Lietuvių filosofas, egzistencialistas Juozas Girnius teigė: ,,Ne laimė, o prasmė yra pagrindinis dalykas, nes be prasmingo gyvenimo negali būti nė laimingo gyvenimo.‘‘ (Prie V. M-Putino) MAIRONIS • Gyvenimas mūsų kaip gėlė laukinė, / Čia žydi, žaliuoja, čia dalgis nuskynė • Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo, O kas jų bent vardą atspės? • Ir kas ta garbė, giesmėmis apdainuota? (Išnyksiu kaip dūmas) • Bet žalioji – kaip lietuvis <...>Neatdengs skaudžios krūtinės.“ • „Miškas verkia didžiagirių:/Baisūs kirviai jas išskynė;/Verkia Lietuva didvyrių:/Jų neprikelia tėvynė.” • „Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus/Eis ginti brangiosios tėvynės!/Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus/Lauks teismo dienos paskutinės.” • „Gražu kai pavasaris griaudamas ledą,/Pažadina gamtą skaisčiais spinduliais;/Gražu kai didvyriai mylėdami veda/Tėvynę naujais atbudimo keliais!“( „Jaunoji Lietuva“) J. BILIŪNAS • Sudejavo kaip senatvės skundas, nelaimių atbalsis • Taip, tai buvo užgesusios žvaigždės • Pasirodydavo ir išnykdavo iš visų mūsų akių kaip klaikus „memento mori"... • Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė ant to veido sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo. Likimo pirštas nepraleido nei mažiausio atsitikimo, – visa ton gyvenimo knygon įrašė. Taip, tai buvo gyvenimo knyga – atidengta, nors ir sunkiai suprantama...(Liūdna pasaka) • Tad, buvo vienatinis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje... (Kliudžiau) ŠATRIJOS RAGANA • Juo labiau persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis į žmogaus širdį • Kaip sunku, pažinus žmones, neniekinti jų!” • “Nuostabi mįslė yra žmogaus siela.”  • „Šimtą kartų beveliju pati dirbus, negu vertus kitus, šimtą kartu beveliju nevalgius pati, negu skaičiavus kąsnius kitų.” • „Kaip kūnas oro, taip mano siela trokšta grožio, reikalauja dailės.” • „Viskas čia, žemėje, tik sapnas, o tikrenybė – ne čia. Amžinojo užmigimo valanda – tai pabudimo valanda.” • „Myliu dainas, pilnas poezijos, ašarų, ilgesio.” • “Kas iš gėrio, grožio, tiesos, jei viso ko galas — puvėsiai, niekas, nebūvis?”  • -„Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kas savo draugei nepagailėjai to, kas tau buvo gražiausia.“ • „Svaiginuos poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...” VAIŽGANTAS • Bet kas turi savo šaltinį, pradžią ar priežastį, ir plėtojasi, kol prieina skiriamąjį galą.” • Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kailių gėdai prisidengti.“ V.M-PUTINAS • Dabartis savaime kuria ateitį. • Tiesa yra nepasakomoje, neišreiškiamoje mintyje, mūsų nepraskleidžiamoje dvasios kertelėje - ir juo giliau, juo geriau. • Vanduo - geras daiktas ir žemė - geras daiktas, o kai sumaišome abudu, pasidaro purvas. • Priimk gyvenimą kaip būtinybę, bet manyk, kad geriau nė negalėjo būti. Nieko nesibijok, nieko nesigailėk ir dėl nieko nesisielok.”  • Širdis įsakymų ir uždraudimų neklauso.”  • ,,Ji džiaugėsi gražiomis svajonėmis,kurių nei viena nedrįso tikėti" • "Mes tik tada ko nors pasigendam,kai esame negrįžtamai to netekę" • ,,Nėra tokio skausmo,kurio laikas nepagydytų" V.KRĖVĖ • Mūsų tauta buvo vaikas, bet atėjo laikas tapti jaunuoliu, ir todėl ji keičia dievus • “Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė.” • „Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta.“ • „Matysim kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas.” • „Aš visuomet noriu gero, bet nežinau, kaip tai pasiekti.“ • „Aš myliu tuos, kurie gyvena ten, miškuose ir laukuose, ir sunkiai vargsta, kaip tu visuomet man esi sakęs, bet gal todėl ir myliu, kad jų nepažįstu. Juk jie turi būti tokie patys kaip aš ir tu.” • „Patsai aš užsidarysiu paveldėtoje iš tėvo pily, kad nematytau ir negirdėtau nieko...” • „Aš visuomet klysdavau.” • „Bijau, kad vėl klystu.” H.RADAUSKAS • Aš nevedu tautos,/ aš sėdžiu po šakom akacijos baltos.“ • „Kaštanas pradeda žydėti“ pirmoji eilutė („Velniop nueina aukštas menas“ • „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.“ („Pasaka“) • „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos.“ („Dainos gimimas“) • „Aš nieko nežinau,/ Aš nieko neturiu,/ Brendu per tuštumą be jokių žiburių.“ („Aš nieko nežinau“) • „Gėlė pragysta gatvėj paukšteliu,/ Ir kanarėlė pradeda žydėt.“ („Mūza“) • „Koks tu vienas, vienišas esi/ Laimėj, baimėj, meilėj ir mirty.“ („Vienatvė“) • „Ir pareini namo apakęs,/ Ir plunksna rašalą taškai.“ („Kaštanas pradeda žydėti“) • „Gaisrų pašvaistėj gimsta eilės / Ir miršta žmonės ir namai.“ („Poetai arba katastrofa“) • „Velniop nueina aukštas menas, / Ir nebegalima liūdėt, / Kada pavasarį kaštanas / Už lango pradeda žydėt.“ („Kaštanas pradeda žydėt“) • Vakaras. Nereikia nieko, / Tik sėdėti ir žiūrėt, / Kaip ta saulė mus palieka,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!