Didžioji prancūzų revoliucija

• Prancūzija, JAV Nepriklausomybės kare stojusi amerikiečių pusėn, patyrė stiprų čia realiai įgyvendintų švietėjų idėjų poveikį.
• Prancūzijoje monarcho valdžios neribojo joks atstovaujamasis susirinkimas – Generaliniai luomai nešaukti nuo 1614 m; jokių konstitucinių garantijų, kaip ir pačios konstitucijos, nebuvo.
• Valdovo ir diduomenės valia XVIII a. Prancūzija įsivėlė į karus, kurie šaliai paliko daug skolų.
• Buvo išlikusi viduramžiška luomų sistema. Privilegijuoti luomai buvo atleisti nuo nuosavybės mokesčių, todėl imta skolintis iš užsienio.
• Turtingoji buržuazija jautėsi nušalinta nuo valdžios. Miestiečiai piktinosi suvaržyta ūkine laisve, privilegijuotų luomų ir absoliutizmo viešpatavimu.
• Iki kritinės ribos prieštaravimus padidino nederlius ir infliacija.
Absoliutizmas– neribotos valstybės valdžios forma: administracija griežtai centralizuota, o visa valdžia priklauso vienam valdovui.
Generalinių luomų sušaukimas. Karalius tikėjosi, kad deputatai tarsis dėl finansų padėties, bet jie iš karto ėmė svarstyti, kaip pakeisti valstybės santvarką. Trečiojo luomo reikalavimu generaliniai luomai pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu, kurio uždavinys – parengti konstituciją.
Bastilijos šturmas (1789 m. liepos 14 d.). Pagrindinė sukilimo jėga – sankiulotai – užėmė karališkąjį kalėjimą – Bastiliją. Sukilimas išplito daugelyje miestų ir kaimų: juose buvo atkuriama absoliutizmo panaikinta savivalda, sudaromi pašauktinių būriai (nacionalinė gvardija), valstiečiai siekė tapti žemės savininkais, atsikratyti feodalinių prievolių. Absoliutizmas žlugo, aukščiausia valdžia priklausė Steigiamajam susirinkimui.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.)
• Suverenios valdžios šaltinis yra tauta.
• Žmonės gimsta ir lieka laisvi ir lygiateisiai.
• Kiekvienos valstybės tikslas – garantuoti prigimtines žmogaus teises – laisvę, nuosavybę, saugumą ir priešinimąsi išnaudojimui.
• Tolygus mokesčių paskirstymas visiems gyventojams pagal jų turto dydį.
• Laisvė yra teisė daryti viską, kas nekenkia kitam.
• Įstatymai turi būti visiems vienodi. Visi piliečiai turi teisę užimti valdininkų vietas pagal savo gabumus ir dorybes.
• Niekas neturi būti persekiojamas dėl savo religinių pažiūrų, jei jos netrukdo visuomenei.
• Žmogus turi teisę laisvai reikšti mintis ir nuomonę.
• Nuosavybė yra neliečiama, niekas negali jos atimti.
Žmogaus teisės – valstybės nustatytų laisvių ir elgesio normų visuma.

Konstitucijos paskelbimas (1791 m. rugpjūčio mėn.)
• Padarytas galas absoliutizmui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!