Didžioji Prancūzijos revoliucija

• Pasekmės
• Pagrindiniai veikėjai
• Žmogaus teisių deklaracija
• Literatūros sąrašas
• Priedai
Neabejotinai vienas iš svarbiausių įvykių Europos istorijoje yra Didžioji Prancūzijos revoliucija. Jos eiga – sudėtinga ir paslaptinga net istorikams. Mesdama sau iššūkį ir siekdama įsisavinti, kuo daugiau naudingos medžiagos, pasirinkau šią temą ir stengiausi kuo geriau visą informaciją suprasti.
Pirmiausia, surinkau ir sudėjau visą medžiagą į vieną vietą. Tada ėmiausi skaitymo, svarbiausių įvykių ir minčių supaprastinimo ir užrašymo, nereikalingos informacijos atmetimo, viso referato analizavimo. Vėliau, perkėliau darbą iš juodraštinio, netvarkingų sakinių varianto į švarraštį.
Didžioji Prancūzijos revoliucija
Didžioji Prancūzijos revoliucija – tai laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789 iki 1794 m., nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m., kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldystė. Revoliucija įkūnijo socialinės ir politinės santvarkos kokybinį virsmą, perėjimą nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos prie modernios neluominės visuomenės, taip pat nuo absoliutinės monarchijos prie konstitucinės-parlamentinės santvarkos.
Švietėjų — rašytojų, filosofų ir ekonomistų — valstybės pertvarkos, tautos suverenumo ir žmogaus teisių teorijos tapo idėjiniu revoliucijos pagrindu. Švietėjai kritikavo esamą santvarką, aiškino jos neteisingumą, neatitikimą žmogaus prigimčiai ir protui. Tai, kas buvo įprasta ir neginčijama dar XVIII a. pradžioje, tapo nebepakenčiama to amžiaus pabaigoje. Švietėjai ne tik kritikavo esamą santvarką, bet ir galvojo, kaip reikėtų ją pakeisti. Revoliucija buvo šių „projektų“ vykdymas. Prancūzijos didžioji revoliucija, pakeitusi Europos istorijos tėkmę, tai mėginimas sąmoningai pertvarkyti pasaulį, remiantis Monteskjė, Ruso ir kitų mąstytojų teorijomis.
Revoliucijos priežastys
1. Gyventojų skirstymas į luomus.
Bajorai ir dvasininkai, sudarantys apie 5% gyventojų, sudarė privilegijuotąjį luomą, nemokėjo mokesčių, galėjo užimti valstybėje svarbias pareigas. Valstybės gyventojų daugumą sudarė neprivilegijuotas trečiasis luomas, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidino buržuazija ir siekė dalyvauti valdant valstybę, bet trečiasis luomas neturėjo politinių teisių. Revoliucija valstiečiai siekė panaikinti luomines privilegijas bajorams, norėjo luomų lygybės. O dvasininkai ir bajorai siekė daugiau politinių teisių, didesnės įtakos valstybės valdyme bei apriboti karaliaus valdžią.
2. Absoliuti karaliaus valdžia.
Prancūzijoje monarcho valdžios neribojo joks atstovaujamasis susirinkimas –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!