Didysis kraujo apytakos ratas

krūtinės ląstą ir pilvo ertmę, todėl dar skirstoma į krūtininę ir pilvinę dalį.
Kylančioji aorta ir jos šakos . Ji išeina iš kairiojo skilvelio praplatėjimu, ilgis apie 6 cm.
pusmėnuliniai vožtuvai. Nuo aortos stormens prasideda dešinioji ir kairioji vainikinės arterijos
maitinančios širdį.
Aortos lankas ir jo šakos. Nuo kylančiosios aortos dalies aortos lankas suka į kairę ir
atgal, iš viršaus persikryžiuoja su kairiuoju bronchu ir IV krūtininio slankstelio aukštyje pereina į
nusileidžiančiąją aortą. Aortos lanko priekyje yra krūtinkaulio rankena, užpakalinėje pusėje -
gerklė, apačioje plautinis kamienas, suskylantis į plaučių arterijas. Iš įgaubtos lanko pusės išeina
keletas plonų arterijų šakelių į gerklę ir bronchus bei užkrūčio liauką. Iš viršutinės, išgaubtosios
lanko pusės , einant iš dešinės į kairę, prasideda trys stambūs kamienai: žasto ir galvos
kamienas, kairioji bendroji miego arterija ir kairioji paraktinė arterija.
Žasto ir galvos kamienas. Jo ilgis yra apie 3 cm, kyla į viršų, atgal ir į dešinę (trachėjos
priekyje). Dešiniojo krūtininio raktikaulio sąnario aukštyje kamienas pasidalija į dešiniąją
bendrąją miego arteriją ir dešiniąją poraktinę arteriją.
Bendroji miego arterija: kairioji bendroji miego arterija išeina tiesiai iš aortos lanko,
dešinioji išeina iš žasto ir galvos kamieno. Abi bendrosios miego arterijos tęsiasi abipus gerklės,
per viršutinę krūtinės ląstos atvarą nueina į kaklą, patenka į miego arterijos trikampį, kuriame
suskyla į išorinę ir vidinę miego arterijas. Miego arterijos trikampyje bendroji miego arterija ir
abi jos šakos guli po oda ir fascija, todėl šioje vietoje lengvai užčiuopiama pulsacija. Bendrosios
miego arterijos galas truputį praplatėjęs ir sudaro miego antį. Jo sienose yra daug
angioreceptorių, kurie sudaro svarbią refleksogeninę zoną, kuri reguliuoja ne tik galvos, bet ir
viso kūno kraujo apytaką.
Išorinės miego arterijos šakos sąlygiškai skirstomos į tris grupes: priekines, užpakalines
ir viršutines.
Priekinės šakos: viršutinė skydinė arterija, liiežuvinė arterija, veidinė arterija. Jos eina į
atitinkamus organus ir juos maitina. Ilgiausia yra veidinė arterija, kuri per apatinio žandikaulio
kraštą nutįsta į veido sritį ir priartėja prie vidinio akies kampo.
Užpakalinės šakos: galvos sukamojo raumens arterija, pakaušinė arterija, užpakalinė
ausies arterija eina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!