Devono periodo gyvi organizmai, jų egzistavimo sąlygos

DEVONAS, Žemės geol. istorijos paleozojinės eros periodas, buvęs po silūro, prieš karboną: geol.sistema, kurios uolienos susidarė per tą patį periodą. Prasidėjo prieš 410 mln. m. ir truko 60 mln. m. Periodas skirstomas į 3 epochas (sistema - į skyrius) ir 7 amžius (aukštus). Ribos tarp apatinio ir vidurinio devono, tarp apatinio devono ir silūro buvo nustatomos skirtinguose stratigrafiniuose lygiuose, įvairiai traktuojant ir aukštų apimtis. Apatinis ir vid devonai skirstomi trejopai.
3) Viduržemio jūros formacija (giliavandenės nuosėdos, karbonatai ir moliai). Oldredo formacija paplitusi Anglijoje, Skandinavijoje, Pabaltijyje, Podolės aukštumoje, Skvetokšižo kalnuose; Reino formacija – P. Anglijoje, Ardėnuose, Reino Skalūniniuose kalnuose Sventokšižo kalnuose, Moravijoje; herciniškoji – Harce, Bretanėje, Prahos įdubumoje: Viduržemio jūros – Prancūzijoje, Pirėnuose, Vogėzuose, Karintijos Alpėse, Sardinijoje, Maroke.
Viduriniame devone padidėjo jūros transgresija: apsemti ne tik geosinklinų, bet ir dideli platformų plotai. Didž. transgresijos vyko Š. Kordiljerose,, R. Azijoje; be to, jūra sėmė dideles R.. Europos, Š. Amerikos ir Australijos platformų dalis. P. Amerikos ir Australijos platformų dalis. P. Amerikoje ir Afrikoje jūros plotai mažėjo. Viduriniame devone mažiau nuolaužinių darinių, daugiau karbonatų, sulfatų ir druskų. Vėlyvajame devone jūra tebesėmė naujus R. Europos platformos ir Š. Amerikos plotus, o epochos pabaigoje ji ėmė registruoti ir pasitraukė iš Sibiro platformos, beveik iš visos P. Amerikos platformos, sumažėjo jos plotai Afrikoje; R. Europos platformoje jūros virto lagūnomis. Geosinlinose prasidėjo hercininė kalnodara, vulkanizmas, formavosi geoantiklininės zonos – susidarė kalnuotų salų grandinės. Pakraštiniuose įdubose palei salas klostėsi nuolaužiniai ir karbonatiniai dariniai. Viršutinio devono uolienos daugiausia karbonatinės.
Devono periode Žemėje vyravo kontrastiškesnis negu silūre, klimatas. Skiriamas humidinio (tropinio) ir aridinio (šiaurinio) klimato juostos. Be to, P. Afrikoje (Kapo kalnuose), Š. Amerikoje, Balearų salose ir P. Brazilijoje galėjo būti šaltas priepoliarinis klimatas (randama ledyninių darinių – tilitų). Žemės pusiaujas ėjo per Kaukazą, R. Europos platformą, Š. Europą; Š. ašigalis buvo Ramiajame vand., 0- 30° š.pl. ir 120-150° r. ilg. Humidinio klimato...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!