Dendrologijos špargalkė, tai kas yra sumedėjęs augalas, kas yra medis, krūmas, krūmokšnis ir kiti su dendrologija susiję terminai
Dendrologija (gr. dendron – medis, logos – mokslas, ţodis) yra botanikos mokslo šaka, tirianti sumedėjusių augalų sistematinį ir taksonominį pasiskirstymą, morfologiją, biologiją, ekologiją, geografinį paplitimą, naudojima.
Dekoratyvinė dendrologija, dar vad. Taikomąja- vertina medţius, krūmus ir lianas pirmiausia dekoratyviniu poţiūriu bei tiria jų auginimo ir pritaikymo dekoratyviniuose ţeldynuose galimybes.
Arealas- Teritorija, kurioje rūšis yra natūraliai išplitusi.
Aklimatizacija - rūšies prisitaikymas prie naujų, jo natūraliai augimvietei nebūdingų klimato sąlygų.
Sistematika– tai biologijos mokslo šaka, tirianti organizmų įvairovę ir jų giminystės ryšius.
Taksonas-sistematinė kategorija, apimanti tam tikrą giminingų organizmų grupę.
klasifikuojamų vienetų, t.y. rūšies ir jos taksonų, skaičius tam tikroje teritorijoje (pvz. botanikos sode).
Rūšis – žemiausią sistematinį vienetą sudaranti giminingų organizmų (dendrologijoje –sumedėjusių augalų) grupė, turinti arealą ir atliekanti savo funkcijas biologinėje medžiagų apykaitoje tik tai grupei specifišku būdu. Rūšies individai gali kryžmintis tarpusavyje ir sulaukti vaisingų palikuonių(savybės paveldimos). sp. (species)
Porūšis — žemesnis už rūšį taksonas, kurio formą apsprendžia geografinė aplinka arba
apskritai gyvenimo sąlygos. Skiriamieji požymiai nuo rūšies morfologinės ekologinės ypatybės ir gali turėti atskirą paplitimo 15sritį – arealą arba užimti rūšies arealo dalį.Porūšio savybės yra paveldimos. Rašosi subsp. arba ssp. (subspecies)
Varietetas – žemesnis už porūšį taksonas, apimantis tuos rūšies individus, jie skiriasi antraeiliais požymiais ir turi daug bendrų tarpinių formų. Varietetas išplitęs kartu su rūšimi, savo atskiro arealo neturi. Augalų savybės yra paveldimos . var. (varietas)
Forma – žemesnis už varietetą taksonas, apimantis rūšies individus, kurie vieni nuo kitų
skiriasi prisitaikymu augti skirtingomis augimo sąlygomis, sezoninio vystymosi ritmika, atskirų augalo
dalių morfologiniais ypatumais ir kt. Formos savybės gali būti paveldimos tik iš dalies. Formomis vadinami taksonai, arealo neturi, bet aptinkami natūraliose augimvietėse. f. (forma)
Veislė – neturi,dauginama dirbtinai :selekciniais ir kitais metodais ar savaime gamtoje atsiradę bei toliau
kultivuojami augalai. Nuo rūšies jie skiriasi kuriais nors požymiais, dažniausiai išoriniais(Veislės požymis: vaisių stambumas, skonis, , žiedų dydis, spalva, ir pan.) Veislės savybės nepaveldimos ar paveldimos iš dalies. ‘kabutės’ (cultivarietas)
Kultivaras- savaime atsiradusios bei dirbtinai dauginamos...
Šį darbą sudaro 1032 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!