Demokratijų ir diktatūrų kova

7. Visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas (pliuralizmas - nuomonės išsakymas)
Autoritariniai vadovai:
1. Fransiskas Frankas – Ispanijos diktatorius
2. Juzefas Pilsudskis – Lenkijos diktatorius
3. Antanas Smetona – Lietuvos diktatorius
Demokratija ir diktatūra. Pagrindiniai bruožai
Demokratija
Diktatūra
• Valdžia kyla iš tautos ir yra atsakinga tautai
• Valdžia įgyjama, išlaikoma prievarta ir propaganda
• Valdžia perduodama demokratiniais būdais
• Valdžia perduodama nedemokratiniais būdais
• Valdžia padalijama kelioms institucijoms
• Valdžia sutelkiama vienose rankose
• Įstatymas yra aukščiau valdžios institucijų, teisinė valstybė. Įstatymai gina ir saugo žmogaus teises
• Valdžios institucijos yra aukščiau įstatymų; policinė valstybė. Sistemingai ir nuolatos pažeidžiamos žmogaus teisės
• Įstatymų leidžiamoji – Parlamentas
• Įstatymų vykdomoji – savivalda, prezidentas, vyriausybė
• Teisminė valdžia – teismas
SSRS (Leninas 1917-1922, STALINAS 1922-1953)
Italija 1922-1944 Musolinis DUČĖ
Vokietija Hitleris TREČIASIS REICHAS 1933-1945
• Ateizmas
• Vado kultas
• Vado kultas
• Vado kultas
• Religijos laisvė
• Propaganda, cenzūra
• Industrializacija
• Juodmarškiniai
• Rasizmas, teroro sistema
• Kolektyvizacija
• Cenzūra
• Ekspansinė karinė politika
• Gulagas
• Masinis teroras ir represijos
• Militaristinė ekonomika
• Nacionalizacija
• Daugiavaikių šeimų rėmimas
• Privalomas darbas
• Jokios privačios nuosavybės
• Valstiečių globa
• antisemitizmas
ISPANIJA
1931m. Ispanija paskelbta respublika ( 1931m. pavasarį stiprėjo judėjimai prieš monarchiją);
Fašistiniai ir autoritariniai judėjimai Europoje
• Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui problemų srautas užgriuvo demokratines valstybes: ūkiniai sunkumai, infliacija, aštrūs prieštaravimai tarp klasių bei tarp vienoje valstybėje gyvenančių skirtingų tautų ir kt. Parlamentuose vykdavo nesibaigiantys ginčai, silpnai vykdomajai valdžiai nesisekdavo pagerinti padėties. Prieš buržuazinę demokratiją kovojo komunistai, kurių veikla kėlė siaubą pasiturintiems gyventojams. Pastarieji reikalavo „tvirtos rankos“ valdžios, galinčios pažaboti komunistus, užtikrinti tvarką ir apginti savo valstybės interesus reikalų su užsieniu srityje. Tvirta valdžia galėjo būti karinė diktatūra, bet jos nerėmė masės. Tokią paramą įgijo naujo tipo diktatūra – fašizmas. Fašizmui palanki aplinkybė buvo po pasaulinio karo atgijęs jėgos garbinimas ir polinkis nesutarimus spręsti prievarta.
• Fašistų įsigalėjimas Italijoje ir Musolinio valdžia skatino fašistinių organizacijų kūrimąsi daugelyje Europos šalių.
• Parlamentarizmo krizė akivaizdžiai pasireiškė naujai susikūrusiose valstybėse. 1926 m. gegužės mėn. maršalas J. Pilsudskis įvykdė perversmą Lenkijoje, suvaržė parlamento teises ir tapo diktatoriumi. Tų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!