Demokratijos istorija ir režimas

Demokratija, tai žmonių valdžia, paprastai įgyvendinama per išrinktus atstovus. Šių dienų demokratija išsirutuliojo iš Amerikos bei Prancūzijos revoliucijų.
Galima sakyti, kad šiuolaikinėje visuomenėje žodžiu demokratija labiausiai piktnaudžiaujama. Jis reiškia žmonių valdžią, ir vis dėlto, o dažnokai ir dabar vartojamas apibūdintigana despotiškus režimus. Politinė sistema demokratiška tik tada, kai bet kuri vyriausybė žmonių daugumos sprendimu gali būti taikiai pašalinta per sąžiningus ir atvirus rinkimus. Yra labai nedaug valstybių, kurios netvirtintų esančios demokratiškos, tačiau pagal šį kriterijų ne visos jos tokios.
Tiesioginė demokratija būna tada, kai kai visi žmonės renkasi įstatymų priimti ar vadovauti vykdomiesiems pareigūnams. Šiandien tiesioginė demokratija daugiausiai reiškiasi per eferendumą. Taip yra JK, Prancūzijoje, Šveicarijoje, ir kai kuriose JAV valstijose.
Dažnai buvo įrodinėjama, kad Vakarų demokratijos samprata skiriasi nuo komunistinių šalių demokratijos, dėl to, kad tose šalyse suvaržyta asmenų reiškimosi laisvė, o politinė ir ekonominė galia priklauso komunistų partijoms. Tai iš tiesų tiesa, tačiau, nors komunizmo žlugimas daugumoje pasaulio šalių sukūrė daugiau demokratinių institucijų, vis dar yra daug nekomunistinių valstybių, kuriose demokratijos nėra.
Demokratijos sąvoka atsirado senovės Graikijoje, o jos idėją pirmą kartą suformulavo Herodotas (V a. pr. Kr.). Jis rašė, kad valstybėsukurta lygybės pagrindu: svarbiausi reikalai sprendžiami tautos susirinkime, pareigos skiriamos burtų keliu, valdininkų atsiskaitomumas. Pažodžiui išvertus iš graikų kalbos „demokratija“ reiškia „liaudies valdžia“. Gyventojai buvo susiskirstę itris grupes. Pakopos apačioje buvo vergai. Jie sudarė trečdalį visų Atėnų gyventojų. Vergai buvo beteisiai. Kitą piliečių dalį sudarė pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, gyvenę iš verslo. Mieste gyvenantys svetimšaliai buvo vadinami metekais. Jie, kaip ir vergai, negalėjo dalyvauti miesto politiniame gyvenime, nors buvo laisvi žmonės ir ir nepatirdavo jokios socialinės diskriminacijos.
Pagrindinę piliečiių grupę sudarė miesto nariai. turintys teisę dalyvanti valstybės gyvenime. Ši privilegija buvo įgyjama pagal kilmę, nes graikas likdavo piliečiu to miesto, kuriam priklausė jo tevai. Žmogui pilietybė suteikdavo teisę dalyvauti politineje veikloje. Aristotelis teigė, kad teisė buti išrinktam i prisiekusiųjų teismą, geriausias pilietybės kriterijus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!