Demokratijos deficito problema

Kalbant apie demokratiją, pirmiausia tenka apibrėžti, kaip ši sąvoka suprantama ir kokia jai reikšmė teikiama. Paraidžiui demokratija (gr. „liaudies valdžia“) siejama su plačiųjų masių dalyvavimu politinių sprendimų priėmime, tačiau jau čia galimos bent kelios, ne visiškai tapačios, traktuotės. Tiesiogine demokratija XX-XXI a. sandūroje galėtų pasigirti nebent Šveicarija, nors ir ten, esant maksimaliai tiesioginei demokratijai lyginant su kitomis šalimis, neišvengta atstovaujamosios demokratijos institucijų. Nuosekliai nagrinėjant pačią demokratijos sąvoką, galima netgi klausti- ar išvis atstovaujamąją valdžios formą galima vadinti demokratija, jeigu visa liaudies ar tautos kompetencija užsibaigia rinkimais, po kurių viską sprendžia pareigūnai, kuriems rinkimuose buvo deleguoti rinkėjų balsai? Juk visų pirma rinkėjas nesiima ir net neturi galimybės įgalioti renkamą pareigūną kiekvieną konkretų sprendimą derinti su išrinkusiųjų nuomone, nuostatomis ar interesais, vadinasi- pastarieji gali būti iš viso neatstovaujami. Antra, renkami pareigūnai neretai žada viena, o daro kita, vadinas- yra išrenkami visai ne tam, ko imasi po rinkimų. Galiausiai, rinkėjams netgi neturint galimybės iki kitų rinkimų atleisti juos apvylusį pareigūną, Demokratijos kiekis ir pats jos buvimas atstovaujamojoje santvarkoje tampa išvis abejotinas.
Nenuostabu, jog šiuolaikinės demokratijos sampratos ir akcentai- išsiskiria. Laisvai renkama valdžia nėra vienintelė demokrariją apibrėžianti sąlyga. Lygiagrečiai su ja arba pakaitomis minimas pliuralizmas, socialinė gerovė ir žmogaus teisės. Tokiu būdu, demokratiją imta sieti ne tik su procedūriniais mechanizmais ir institucine sąranga, bet ir su bendromis politinėmis nuostatomis ir vertybėmis.
O dabar šiek tiek apie patį demokratijos deficito apibrėžimą. Šia sąvoka dažnai apibūdinama viena iš sprendimų priėmimo Europos sąjungoje proceso ypatybių. Jos esmė ta, kad kai nacionalinės vyriausybės dalį savo kompetencijos perduoda Bendrijos institucijoms, išrinktieji tautų atstovai šių institucijų nekontroliuoja taip, kaip nacionalines vyriausybes kontroliuoja nacionaliniai parlamentai.
Šio referato tikslas- atskleisti demokratijos deficito problemą Europos Sąjungos institucijose, tačiau stengsiuos demokratijos deficitą apžvelgti įvairiais atžvilgiais, t.y. per vertybinę, institucinę prizmes, įterpti į kontekstą ir Lietuvą taip pat pateikti demokratijos deficito sprendimo pavyzdžių.
Procedūriniame -instituciniame lygmenyje Europos Sąjungoje demokratijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!