Dėl ko žmogus aukojasi? (J. Radvanas, Vaižgantas, Šatrijos Ragana)

Dėl ko žmogus aukojasi?

(J. Radvanas, Vaižgantas, Šatrijos Ragana)

Pasiaukojimas reiškia paaukoti ką nors svarbaus dėl kito gerovės. Kadangi aukojimasis reikalauja vidinių pastangų, nusiteikimo, dažniausiai aukojamasi dėl to, kas žmogui atrodo ypač reikšmina ir prasminga. Žmogaus aukojimasis dažnai siejamas su vertybėmis ir įsipareigojimais. Aukojimasis gali būti kelias į savo tikslų ir svajonių siekimą, taip pat bendruomenės gerovę. Antra vertus, žmonės gali aukotis dėl artimųjų, draugų arba meilės. Tai gali būti savanoriškas darbas, laiko skyrimas artimiesiems ar materialinės aukos siekiant padėti tiems, kuriems to reikia. Taip pat galima aukotis tėvynės labui, kai ryžtamasi atiduoti gyvybę dėl šviesios ateities ir piliečių gerovės. Taigi kyla klausimas, dėl ko žmonės aukojasi ir kokį poveikį tai turi tiek jiems patiems ir aplinkiniams bei kuo ši auka yra svarbi.

Daug žmonių aukojasi dėl tėvynės laisvės, bet ypač valdovai. Dauguma valdovų dėl meilės tevynei pasiryžę paaukoti net savo paties gyvybę. Ši tema yra aktuali literatūroje. Turime vertingų kūrinių, kuriuose atskleidžiama aukos tema tėvynei. Apie pasiaukojimą dėl tėvynės plačiai rašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso epochos poetas, protestantas, evangelikas reformatas, poetas, kūręs lotynų kalba J. Radvanas herojinėje poemoje „Radviliada“. Šiam žanrui „Radviliada“ priskirtina dėl dviejų dalykų – herojaus paveikslo ir tėvynės istorijos, nulemiančios herojaus poelgius. Tai pasakojimas apie legendinius ir istorinius Lietuvos karalius, karvedį Radvilą Rudąjį ir jo pastangas apginti LDK nepriklausomybę. Radvila Rudasis buvo didysis kancleris, Lietuvos lauko etmonas, Dubingių ir Biržų kunigaikštis. Lietuvos istorijos šaltiniai Radvilą Rudąjį apibūdina kaip Lietuvos valstybei ir jos piliečių gerovei tarnaujantį karžygį. Viename iš pirmosios dalies epizodų Radvanas pasakoja, kaip nuo mažens buvo ugdoma būsimojo tėvynės gynėjo asmenybė. Auklėtojas Mūsajas būsimą karvedį moko esminių dalykų: materialūs dalykai laikini, o nemirtingos yra tik žmogaus dorybės. Anot jo, karžygiui, tėvynės gynėjui, tinka tik vienas kelias – tarnavimas tėvynei, paklusnumas, pagarba protėviams. Taigi auklėtojas moko būsimą karžygį stojiškos laikysenos – dvasios tvirtybės pagundų ir grėsmių akivaizdoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!