Dėdės ir Dėdienės - veikėjų aprašymai

Dėdės ir Dėdienės Mykolas Šiukšta Mykoliukas - jautrios, pasiaukojančios sielos žmogus. Portretas atskleidžia jo sveikatą ir jėgą - „gražiai išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio ūgio ir pagali. Šieno plakais, grūdų maišais jis žaiste žaidžia". Dirba neprieštaraudamas, nesiskųsdamas. Bet žmonių būryje visada vienas, į save nugrimzdęs. Jo mėlynos lipšnios akys šypsosi „kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu <...> tame pasaulyje negalėjo būti žmonių, nes žmonių Mykoliukas nebuvo reikalingas". Visko jam užteko - ir kasdienio valgio, ir prasto rūbo. Tik paties pasidirbtą skripkelę, kuria kaimo jaunimui grieždavo negudrią melodiją, Mykoliukas brangino. Ir dar Severją - nujausdavo ją iš tolo, žinojo esant gražiausią, meiliausią ir tėvams paklusniausią. Mykoliukas „juste juto, kaip Severiutė yra jam artima, kokią didelę dalį jo būtybės sudaro". „Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę", - dainavo jo širdis, tačiau prieiti, užkalbinti, juo labiau vesti net svajoti nedrįso į kokius namus ją parsivestų, jei pats kaip kampininkas glaudžiasi pas brolį? Gandas, kad Severja išteka už Rapolo Geišės, atėmė iš Mykoliuko visas jėgas -„nebebuvo jokios energijos, nei tos kojos bežingsniavo savaime, nei rankos besitiesė ko paimti". Tik Severjos, atėjusios prašyti pagroti vestuvėse, glamonė vėl prikelia Mykoliuką gyventi: „Nieko panašaus jis nebuvo prityręs per visą savo amžių. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs ir davęs jam paragauti savo saldybių! Šią valandą jis paskui prisimena visą gyvenimą, jau tapęs Dzidoriumi Artoju. Po daugelio metų, pasipuošęs Severiutės dovanotu šaliku, bažnyčioje tarp žmonių dėdė Mykolas „laikėsi nė kiek ne menkiau už pačius didžiuosius, pačius turtinguosius ūkininkus <...> - net rimčiau ir didesniu savo vertybės jautimu už patį kleboną". Žinojimas, kad mylėjo ir buvo mylimas, padeda jam nesugniužti, atlaikyti likimo negandas ir jaustis laimingam: „Ir buvo tiek laimingas, tiek laimingas, tiek to pilnas, jog ničnieko daugiau ir nebegeidė iš gyvenimo. Žinojo jį nieko daugiau nebegalint duoti." Severja Pukštaičia Severja - darbšti, „slauni ir verta nemenko likimo“ mergina, tik jos „gyvenimas kitaip pasuko savo ratą”. Nepatenkinta tėvų namų aplinka, ji susikuria savą pasaulį: jos klėtelė iš tolo kvepia švara, džiovintais žolynais ir raugintais grybais - krembliais, pelniusiais šeimininkei namiškių ir kaimo moterų pagyras. Severja gražina savo buitį: klėtelės sienas puošia šventi paveikslai, indauja ir skrynia išmargintos gėlėmis, net vienintelės kėdės atlošas išdrožinėtas piešiniais. Iš kaimo jaunimo jai artimiausias Mykoliukas, nenuilstantis griežėjas. Jiems gera kartu tylomis sėdėti, „taip gera, kaip pilnu žiedu pražydusiems žolynams”. „Dievas juos buvo besurenkąs į dvejetą, tik gyvenimas išskyrė! Dėl Severjos susikerta dviejų vyrų troškimai ir laimi aktyvesnis, labiau savimi pasitikintis Rapolas Geišė. Bučiniais ir glamonėmis jis pažadina Severjos moteriškąją prigimtį - norą sukurti šeimą, auginti vaikus. Ištekėjusi už dvaro tijūno, mylima ir lepinama, Severja patiria moteriškos laimės pilnatvę. Ji tampa vaišinga šeimininke, gera žmona, laiminga motina. Tačiau panaikinus baudžiavą Rapolienei belieka dėdienės, neapmokamos darbininkės vyro brolio šeimoje, dirbančios už du, lemtis. Ji bejėgė ir prieš kasdienybės nuobodulį, rutiną, kaimo gyvenimo inerciją. Mirus vyrui dėl „per didelio neramumo” neberanda sau vietos nei Geišių namuose, nei savo jaunystės biržėse, kur tiek jos mėgstamų kremblių ir žemuogių. „Jai kažin ko viduje trūksta, ir tuščia, ir šalta! Minios nuotaika ją nuneša bažnyčion, minios ūpas nuveda ir karčemon. Rapolas Geišė Iš pažiūros stropus ir rūstus „dvaro prižiurna“ iš tikrųjų jautrus ir atlaidus kaimo žmonėms. Skirstydamas darbus kitiems pats taip ir neišmoko dirbti. Tijūnavimas buvo jo tikrasis pašaukimas, užtat ir tarnavo dvarui su „nematytu teisingumu ir ištikimybe". Saveikių seniūnijos žmonės gerbė Geišę, mat „nei jis mušės, nei jis keikės, nei ką piktino.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!