Darbo vietų apšvietimo reikalavimai

ĮVADAS Nepakankamas ar blogai įrengtas, netinkamai prižiūrimas apšvietimas darbo vietoje – vienas iš esminių profesinės rizikos veiksnių, ne tik trikdantis darbuotojų sveikatą, bet ir darantis įtaką darbuotojo emocinei įtampai, mažinantis darbo našumą, didinantis nelaimingų atsitikimų skaičių ir šitaip nešantis nuostolius verslui. Tačiau tai gana lengvai valdomas profesinės rizikos veiksnys, kuriam pataisyti nereikia ypač didelių investicijų. Pagal mokslininkų teikiamą informaciją, tinkamas apšvietimas gali padėti išvengti traumų, klaidų darbe ir gali 10–50 proc. padidinti darbo našumą, skatinti darbuotojų energingumą bei mažinti įtampą. Netinkamas apšvietimas sukelia sprando raumenų ir regos įtampą, migreną, galvos skausmus, apatiją, dirglumą, trikdo dėmesį. Dėl prasto apšvietimo (blogo matomumo) įvyksta daugiau traumų, susižalojimų, didėja nedarbingumas, dėl to mažėja darbo našumas. Tokį rizikos veiksnį reikia tinkamai valdyti: įvertinti riziką (nustatyti rizikos šaltinį, priežastis, padaryti išvadas) ir numatyti priemones rizikai pašalinti. Geriausias būdas pašalinti riziką – jos išvengti įrengiant saugias darbo vietas su tinkamu apšvietimu (projektuojant, statant ar remontuojant ir montuojant įrangą). Tačiau, jei netinkamas apšvietimas yra jau įrengtose darbo vietose, būtina nustatyti to konkrečias priežastis. Tai gali būti dėl nepritaikytų, nevalomų, netinkamai išdėstyti šviestuvų, ne laiku pakeičiamų lempų, netinkamo galingumo lempų, netinkami įrengtų darbo vietų, darbo patalpos (nėra langų ar jie nevalomi, netinkama patalpos apdaila, blizgantis darbo paviršius) ir kitų priežasčių. 1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI DARBO VIETŲ APŠVIETIMUI Darbdavys privalo nustatyti prioritetus ir užduotis darbo aplinkai tobulinti. Darbdavio pareiga išsiaiškinti ir įvertinti, ar įrengtas apšvietimas yra saugus bei tinkamas atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį bei numatyti, kaip bus pakeistos darbo sąlygos, dėl jų gali tekti keisti apšvietimą. Tai gali būti apskaičiuojama įvertinant tiek išlaidas (lempų keitimas, šviestuvų išvalymas, jų išdėstymo pakeitimas, vietinio apšvietimo panaudojimas), tiek ir naudą (padidėjęs darbo našumas ir gamyklos pelnas, mažiau nedarbo dienų dėl traumų ir kt.). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintus Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus, darbdavys privalo įvertinti galimą profesinę riziką darbo vietoje. Kadangi apšvietimas yra vienas iš potencialios profesinės rizikos veiksnių, būtina nustatyti, kokia yra rizika, kokie asmenys (darbuotojai, lankytojai) gali nukentėti. Dažniausiai tai nepakankamas darbo vietos apšvietimas, kuris koreguojamas išvalant šviestuvus ir pakeičiant neveikiančias lempas. Kai to nepakanka, reikia pašalinti užtvaras, temdančias (užstojančias) šviesą, parinkti tinkamą vietinį apšvietimą, numatyti priemones, padedančias išvengti akinimo. Tai prisideda prie darbo aplinkos gerinimo, užtikrinamos sąlygos, kad darbuotojas galėtų dirbti greitai ir tiksliai. Siekiant įsitikinti ar apšvietimas pakankamas, reikia patikrinti (išmatuoti) apšvietimą ir tikrinti jį reguliariai, ypač jei keičiasi darbo procesai. Darbo vietos (darbo paviršiaus) apšvietimas turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta HN 98:2014, tolygus, išlaikyta apšvietimo kontrasto pusiausvyra (darbo paviršiaus ir detalių apšvietimo santykis), tinkamas skleidžiamos šviesos spalvinis efektas, šviestuvai neturi mirgėti. Apšvietimas darbo vietoje (dirbtinis ar natūralus, arba mišrus) turi būti toks, kad: • žmogus galėtų pastebėti pavojus ir įvertinti riziką; • nedarytų įtakos aplinkai ir darbo pobūdžiui. Pavyzdžiui, šalia neturi būti degių medžiagų ar paviršių; • būtų pakankamai šviesos (apšvietimas atitinka darbo pobūdį); • žmogus galėtų matyti ir tinkamai skirti spalvas, laikytis saugos reikalavimų; • nebūtų akinimo, mirgėjimo ir stroboskopinio efekto; • galima būtų išvengti atspindėjimo efekto; • nebūtų pernelyg didelio apšvietimo skirtumo tarp tiesioginio darbo paviršiaus ir gretutinių paviršių. Higienos normoje HN 98:2014 pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, nurodoma, kad darbo vietos, patalpos ir judėjimo keliai turi būti kiek galima daugiau apšviesti natūralia šviesa. Tamsiu paros metu ir kai nepakanka natūralaus apšvietimo, įrengiamas dirbtinis apšvietimas, jei reikia, kilnojamieji šviestuvai, atsparūs aplinkos poveikiui (II sk. 11.1 p.). Darbo vietos, kiek įmanoma, turi būti pakankamai apšviestos natūralia šviesa, taip pat turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (26 p.). Tokia pat nuoroda yra ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 12 d. įsakyme Nr. A1-104/D1-186 „Dėl Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse“. Statybos techniniuose reglamentuose STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės išėjimo durys“ pateikiami sprendimai, kaip turi būti apskaičiuojamas ir užtikrinamas tinkamas patalpų natūralus apšvietimas, dirbtinis patalpų apšvietimas (šviesos šaltinių parinkimas, apšvietimo tinklo įrengimo ir valdymo sprendiniai). Techniniai reikalavimai patalpų ir teritorijų apšvietimui įrengti pateikiami Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d įsakymu Nr. 1-28. Apšvietimas gali pakenkti saugai ir sveikatai dėl neteisingai įrengto apšvietimo (dizaino), netinkamos instaliacijos, eksploatacijos, išdėstymo ir keitimo, netinkamai parinkto avarinio apšvietimo sistemos, nepakankamo natūralaus apšvietimo. 2. NATŪRALUS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS Natūralus apšvietimas gali būti šoninis (per langus) arba viršutinis (per stoglangius, peršviečiamas lubas), o kai nepakanka natūralaus, taikomas mišrus (natūralus ir dirbtinis) apšvietimas. Labai svarbu, kad į darbo patalpas patektų natūrali šviesa (per langus, stoglangius), nes tai turi įtakos žmogaus sveikatai, darbingumui, nuotaikai, miego ritmui. Dienos šviesą rekomenduojama maksimaliai išnaudoti pastatant darbo įrangą arčiau langų, atsukant į dienos šviesą darbo objektus, kuriems reikia ryškesnio apšvietimo, įrengiant papildomus langus. Reikia įvertinti natūralųjį apšvietimą (jo lygį, ribinių verčių atitiktį), patalpos dizainą, darbo sąlygas. 1 pav. Mišrus darbo vietų apšvietimas: natūralus šoninis ir dirbtinis Natūralus patalpų apšvietimas veikia stimuliuojančiai, gerina savijautą, didina darbo efektyvumą. Daug žmonių prioritetu laiko natūralų patalpos apšvietimą, tačiau dienos šviesa ne visada yra pakankama visoms darbo vietoms arba per visą darbo dieną, todėl dažnai naudojamas mišrus (natūralus ir dirbtinis) apšvietimas, kad darbuotojas galėtų dirbti saugiai ir našiai. Natūralus bei dirbtinis apšvietimas gali būti akinimo ir atspindėto blizgėjimo šaltinis, todėl, jei negalima išspręsti problemos tinkamai išdėstant darbo vietas (kompiuterių ekranus), reikia reguliuoti dirbtinį apšvietimą. Būtina atsižvelgti į visas galimybes įrengti ar padidinti natūralų apšvietimą rekonstruojant ar statant naujus pastatus (išskyrus tuos atvejus, kai dėl technologinių ypatumų negalima to padaryti). 3. DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS 3.1 Dirbtinis darbo vietų apšvietimas patalpų viduje Skiriamas bendras, lokalizuotas ir vietinis apšvietimas. Bendras apšvietimas (2 pav.) užtikrina tolygų visos darbo patalpos apšvietimą ir nėra nukreiptas į atskiras darbo vietas. 2 pav. Bendras darbo patalpos apšvietimas Lokalizuotas apšvietimas taikomas, kai bendroje darbo patalpoje yra grupė darbo vietų, kurias reikia labiau apšviesti (3 pav.). 3 pav. Lokalizuotas darbo vietų apšvietimas Vietinis apšvietimas įrengiamas dažniausiai kartu su bendruoju (kombinuotas apšvietimas, 4pav.) Šviestuvas prie darbo vietos: kai reikia labai apšviesti mažą plotą; darbo vietoje atliekami darbai, kuriems atlikti reikia skirtingos šviesos; kai bendro apšvietimo nereikia arba neįmanoma jo įrengti. 4 pav. Kombinuotas (bendras ir vietinis) darbo vietos apšvietimas Kai yra nefiksuotų darbo vietų, gali būti naudojami kilnojami (portatyviniai) šviestuvai. Nėra vienintelio geriausio apšvietimo būdo, jis pasirenkamas. Tačiau jį pasirenkant, reikia žinoti, kad lempa ir šviestuvas turi būti pasirenkami kartu (atitinkamai), kadangi šviestuvai pritaikyti tam tikram lempų tipui. Jei patalpoje yra daugiau šviestuvų, reikia įvertinti jų išdėstymą, pakabinimo aukštį. Šviestuvų gamintojas paprastai nurodo šviestuvų montavimo aukščio/atstumų santykį (kokiam patalpos plotui apšviesti šviestuvas tinka ir kokiam aukštyje jis turi būti kabinamas). Jei reikia apšviesti vertikalų paviršių, gali tekti šviestuvus sukabinti tankiau nei nurodo gamintojas, kad būtų užtikrintas tolygus (vienodas) visų vertikalių paviršių apšvietimas. Tačiau tai netinka tuo atveju, jei patalpoje daug vienodais tarpais išdėstytų vertikalių pertvarų (lentynų, stelažų), pvz., parduotuvėse. Tokiais atvejais tarpai tarp šviestuvų turėtų nesutapti su tarpais tarp pertvarų (lentynų). Šviestuvai turėtų būti kabinami išdėstant juos tarp pertvarų ar stelažų su lentynomis (5 pav.) 5 pav. Šviestuvai išdėstyti tarp stelažų su lentynomis Jei naudojami linijiniai šviestuvai su vamzdinėmis fluorescencinėmis lempomis, būtina atsižvelgti į šviestuvo padėtį ir kampą, ne tik į tarpus tarp jų. Tokie šviestuvai mažiau akina, kai jie išdėstomi išilgai patalpos, pvz., koridoriuje tokius šviestuvus geriau išdėstyti išilgai negu skersai. Labai svarbu, kad darbdavys, tiksliai žinodamas technologinį procesą, apgalvotų darbo aplinkai tinkantį apšvietimą. Jei darbo aplinkos oras darbo metu teršiamas degiomis, sprogiomis dulkėmis, šviestuvai turi būti nepralaidūs dulkėms, sandarūs, nedegūs. Patalpoje neturi būti objektų, pvz., užuolaidų, pertvarų, kurias gali sugadinti lempos, veikiančios aukštoje temperatūroje (volframo lempos). 3.2 Dirbtinis darbo vietų apšvietimas statinių išorėje Apšvietimas statinių išorėje turi užtikrinti tolygų apšvietimą visose tiesiogiai susijusiose darbo vietose, kad ir darbuotojai, ir praeiviai išvengtų akinimo. Siekiant išvengti per didelio kontrasto apšvietimo zonoje, šviestuvai neturi būti išdėstyti per toli vienas nuo kito. Tai ypač svarbu tose vietose, kur galima rizika saugai. Akinimo galima išvengti tinkamai išdėstant šviestuvus, sumontavus jų aukštį, o prožektorius nustatant reikiama kryptimi. Įrengiant didelių plotų apšvietimą, reikia atsižvelgti į užtemdytas (nematomas) vietas ir į tai, kokios apšvietimo kliūtys svarbesnės – horizontalios ar vertikalios, koks apšvietimas svarbesnis – horizontalus ar vertikalus. Jeigu teritorijoje (horizontalioje erdvėje) tikėtinos kliūtys, dėl kurių susidaro dideli šešėliai (galimas didelių transporto priemonių judėjimas, (pvz., sunkvežimių parkuose), bet horizontali plokštuma turi būti apšviesta, šviestuvai turi būti sumontuoti aukštai, kad sumažintų galimus šešėlius. Jei kliūtys ir jų keliami šešėliai nedideli, įrengiami prožektoriai (tik jie neturi akinti). Pasirenkant šviestuvų matavimo aukštį, reikia atsižvelgti į įrangos kainą, projektavimo normas, vietas, kuriose galima statyti apšvietimo stulpus/bokštus, akinimo lygį, nesudėtingą (paprastą) apšvietimo sistemų eksploataciją. Jei turi būti apšviestas pastatas, įėjimų apšvietimui naudojami sieniniai, ant stulpų ar stulpelių įrengti šviestuvai. Apšvietimas turi būti tolygus ir neakinti. Darbo vietoms, kurios yra statinių išorėje, ypač statybvietėse, apšviesti įrengiamas laikinas apšvietimas ar naudojami nešiojami/kilnojami šviestuvai, pvz., vagonų, automobilių apžiūros duobės, vagonų (traukinių) važiuoklės apžiūra stotyse, elektros įrangos lauke remontas ir pan. Įmonės neretai klausia, kada ir kaip reikia taikyti HN 98:2014 18 ir 24 punktuose pateiktas apšvietos verčių skales. Įrengiant ir normuojant apšvietimą (HN 98:2014 19-20 p.) turi būti atsižvelgiama į atliekamų darbų kategoriją, darbų pobūdį (pavojingi darbai), detalių ir fono kontrastą, besisukančių detalių greitį, darbo įtampą, kadangi tokiais atvejais, pagal patalpų apšvietos verčių skalę, turi būti taikoma didesnioji ribinė vertė. Statinio išorėje rekomenduojama didinti apšvietimą, kai darbo sąlygos kritinės (pavojingos), matymo objektas ar darbuotojas nuolat juda (atlieka užduotį eidamas), darbo tikslumas ar našumas yra ypač svarbus, blogos matymo sąlygos, labai mažos detalės ir mažas kontrastas. 4. APŠVIETIMO MATAVIMAS IR VERTINIMAS Darbdavys, įgyvendindamas savo pareigą sudaryti saugias ir nekenksmingas sveikatai darbo sąlygas, vadovaudamasis šiuo atveju Lietuvos higienos norma HN 98:2014, organizuoja darbo patalpų ir darbo vietų apšvietimo vertinimą. Išmatuotos apšvietimo vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Jų privalu laikytis visose darbo vietose net ir mažose įmonėse. Įrengiant tinkamą ir pakankamą apšvietimą, būtina atsižvelgti ir įvertinti: • apšvietimo sistemos projektą (dizainą); • darbo pobūdį; • darbo aplinką; • darbuotojų sveikatos aspektus; • individualius poreikius; • šviestuvų priežiūrą (eksploataciją), keitimą, išdėstymą; • avarinį apšvietimą. Apšvietimas vertinamas dviem būdais: apklausiant darbuotojus ir matuojant apšvietimą. Norint tinkamai apšviesti patalpas, be instrumentinių apšvietos matavimų, darbo vietose įvertinti apšvietimą galima naudojant specialių klausimyną. Tai įrankis, kurį taiko už saugą ir sveikatą atsakingas specialistas ar darbuotojų saugos ir sveikatos atstovas. Pvz., biure, sandėlyje ir panašiose darbo vietose apklausa galima išsiaiškinti, ar patalpoje blausi aplinka, yra netinkamų ar perdegusių lempų, įrengta šviesa akina ar yra atspindėto blizgėjimo, stroboskopinio efekto, ant darbo stalo krintančių šešėlių ir pan. Apklausa užima nedaug laiko, tai paprastas, nebrangus ir efektyvus būdas. Ji padeda sėkmingiau parengti apšvietos matavimų planą, nusistatyti prioritetus, išvengti pakartotino matavimo tose vietose, kur pakanka pakeisti lempas, sureguliuoti šviestuvus, siekiant išvengti šešėlių, mirgėjimo ir kitų regėjimą trikdančių veiksnių. Blogas apšvietimas gali sukelti ir netiesiogines pasekmes, pvz., kaklo ir nugaros skausmus dėl neteisingos laikysenos. Šviesos mirgėjimas gali sukelti priepuolį sergančiajam epilepsija. Todėl darbdavys turi numatyti priemones, kad rizikos būtų išvengta ir įrengti tinkamą apšvietimą bei užtikrinti apšvietimo sistemų priežiūrą. LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI 1. HIGIENOS INSTITUTAS, Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ taikymas. Iš: Higienos institutas [elektroninis išteklius]. 2016 [žiūrėta 2021 m. balandžio 30 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!