Darbo rinkos struktūros ypatumai Lietuvoje

ĮVADAS Darbo rinkos samprata nuo darbuotojo kaip „kalbančio įrankio“ iki šiuolaikinės darbo rinkos suvokimo vystėsi ne vieną šimtmetį. Darbo santykių reguliavimo elementai naudojimas pastebėtas jau faraonų laikų Egipte, antikinės Graikijos, viduramžių valstybių teisės aktuose. Nemažai dėmesio darbo rinkos elementams buvo skirta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statute. Teorinius pagrindus apie darbo rinką pradėjo klasikinės ekonomikos atstovas Adam Smith (1723 - 1790 ). Jo idėjas vystė ir tobulino kiti klasikinės ekonomikos atstovai David Ricardo (1772 – 1823 ) bei Žanas Batistas Sejus (Jean – Baptiste Say (1767 – 1832) ). Šių ekonomistų idėjos pagrindė ir suformavo tokį požiūrį į darbo rinką: • materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai racionaliai naudojami tik laisvosios konkurencijos sąlygomis. Gyventojų užimtumas tampriai susijęs su darbo užmokesčio dydžiu. Jeigu darbuotojo darbo užmokestis didėja, tai užimtumas mažėja (Adam Smith, Apie darbo pasidalijimo principą, 1986); • padidėjus darbo užmokesčiui virš minimalaus lygio, kuris būtinas normaliai gyventojų reprodukcijai, didėja darbo pasiūla, bet tai, savo ruožtu mažinančiai veikia darbo užmokesčio lygį (David Ricardo)( Martišius S. A., Ekonominių teorijų raida 1870 – 1970 metais, 2005); • suformuluotas pasiūlos ir paklausos pusiausvyros dėsnį (paklausos ir pasiūlos pusiausvyra - tai prekės kiekio ir kainos santykis, kuris patenkina pirkėjo ir pardavėjo interesus, kai jų norai bei galimybės sutampa), kuris apsprendžia pusiausvyros kainą visiems pasiūlos – paklausos dalykams taip pat ir darbui (Jean – Baptiste Say, Apie rinkas, 1986). Prieš 10 metų darbo rinkos sąvoka buvo vartojama tik darbo biržose ir mokslo įstaigose. Šiandien darbo rinkos sąvoka jau žinoma kiekvienam savarankiškam piliečiui. Ji suprantama kaip darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis. Tačiau darbo rinkos apibrėžimas reiškia ne tik santykį, o rinkos ekonomikoje darbo rinka yra ir darbo jėgos paskirstymo ir perskirstymo tarp verslo rūšių ir veiklos sričių (profesijų) ekonominis mechanizmas, užtikrinantis gamybos ir darbo efektyvumą remiantis visuomenės poreikių struktūra. Moksleivis darbo rinka domisi pasirinkdamas profesiją, darbuotojas – ieškodamas patrauklios darbo vietos ar keldamas savo kompetenciją, darbdavys – norėdamas išlikti versle. (Jančauskas E., Valstybės darbo rinkos politika, 2006; Ką žinote apie darbo rinką, ir ar reikia ja domėtis?, 2009) Šių dienų darbo rinkoje sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir socialinės problemos: darbo išteklių racionalaus panaudojimo; gyventojų užimtumo bei kovos su nedarbu programų įgyvendinimo; naujų darbo vietų kūrimo; bedarbių registravimo bei materialinio rėmimo, ieškančių darbo apmokymo bei perkvalifikavimo ir kt. (Darbo rinkos kaitos reikšmė profesijos pasirinkimui ir profesinės karjeros planavimui, 2009) Siekiant suprasti pačią darbo rinką bei išspręsti joje kylančias problemas naudinga žinoti darbo rinkos pagrindus ir suprasti jos struktūrą. Tai ir bus nagrinėjama šiame referate. Darbo objektas - Lietuvos ir pasaulio darbo rinka. Darbo tikslas: išsiaiškinti darbo rinkos padėtį Lietuvoje ir pasaulyje. Darbo tikslui pasiekti numatoma išspręsti šiuos uždavinius: • išanalizuoti, kokia padėtis Lietuvos darbo rinkoje; • palyginti Lietuvos ir užsienio darbo rinkas; • padaryti atitinkamas išvadas. Tyrimo metodai: literatūros ir loginė analizė ir sintezė. 1. DARBO RINKOS TEORINIAI ASPEKTAI Sudėtinga rinkų visuma ekonomikoje negalima be atskirų jos dalių: darbo rinkos, prekių ir paslaugų rinkos, kapitalo rinkos, mokslo tyrimų rinkos, būsto, investicijų, vertybinių popierių, kredito ir kitų rinkų. Kadangi darbo rinka yra rinkos ekonomikos dalis, išreiškianti žmonių santykius, susijusius su darbo jėgos pasiūla ir paklausa, yra svarbu suprasti su šiuo apibrežimu susijusias sąvokas. Taigi darbo jėgos pasiūla yra suprantama kaip asmenys, ieškantys darbo; darbo jėgos paklausa – firmos, įmonės, organizacijos ar privatūs darbdaviai ieškantys sau darbuotojų. Darbo rinkoje egzistuoja pardavėjai (asmenys, ieškantys sau tinkamo darbo) ir pirkėjai (darbdaviai, ieškantys tinkamų darbuotojų). Marksistinė darbo ir klasikinė ekonomikos teorijos teigia, kad rinkoje yra parduodama darbas (darbo jėga), o darbo užmokestis, tai darbo (jėgos) kaina, jo piniginis ekvivalentas. Darbo rinkoje perkamas „parduodamas būsimasis darbas“, kurį darbuotojas atlieka sukurdamas prekes ar paslaugas. Tuo tarpu darbdavys tampa darbo rezultatų savininku, o darbuotojas už įvykdytas savo pareigas gauna darbo užmokestį. (Bagdanavičius J., Stankevičius P., Lukoševičius L., Ekonomikos terminai ir sąvokos, 1999) Klasikinėje ekonomikos teorijoje darbo užmokestis yra laikomas viena iš pajamų rūšių, tarp kurių kitas pajamas sudaro kapitalo palūkanos, renta už naudojimąsi žeme bei pelnas kaip verslumo pajamos. Šiame referate nagrinėjamą darbo rinką sudaro tokie elementai: 1. darbo pasiūla ir paklausa; 2. darbo rinkos konjunktūra, išreiškianti darbo jėgos pasiūlos ir darbo jėgos paklausos santykį darbo rinkoje; 3. darbo jėgos kaina (darbo užmokestis); 4. konkurencija; 5. darbo rinkos infrastruktūra. Darbo pasiūla ir paklausa lemia darbo rinkos struktūrą. Darbo paklausai didėjant darbo pasiūla mažėja ir atvirkščiai. Taigi pagal tai išskiriami tokie darbo rinkos struktūros tipai: ◦ deficitinė darbo rinka, kada pasiūla mažesnė už darbo paklausą; formaliai dažna situacija sovietmečiu, kada daugelis įmonių nuolatos ieškodavo darbuotojų; tačiau didžia dalimi situaciją lėmė iškreipti socialistinis gamybos būdas: nenašus darbas, nereikalingų darbuotojų laikymas ir pan.; ◦ perteklinė darbo rinka, kada darbo pasiūla viršija darbo paklausą (dažna situacija rinkos ekonomikos sąlygomis); ◦ subalansuota darbo rinka, kada darbo jėgos pasiūla lygi jos paklausai (ideali siektina situacija, tačiau ne visada duodanti pačius geriausius darbo jėgos panaudojimo rodiklius). Darbo rinkos konjunktūrą (darbo pasiūlos ir paklausos santykį) apsprendžia padėtis prekių, kapitalo, žemės ir kitose rinkose. Kaip stichiškas save reguliuojantis mechanizmas darbo rinka negali visiškai suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Visuminė darbo pasiūla ir paklausa šalyje atskirais momentais gali ir sutapti, tačiau visuomet išlieka didesnės ar mažesnės disproporcijos atskiruose darbo rinkos segmentuose – ekonominėse veiklose, profesijų grupėse, teritorijose. (Sulgienė A., Daunorienė A., Migracijos poveikis darbo jėgos rinkos pusiausvyrai, 2009) Įvertinus socialinį šalies išsivystymo lygį, demografinę situaciją bei kultūrines tradicijas susiformuoja darbo jėgos kaina rinkoje. Ją galima apibrėžti kaip tam tikrą darbo jėgos vertės lygį pinigine išraiška , esant atitinkamam darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykiui rinkoje. Darbo jėgos kaina gali nesutapti su darbo jėgos verte. Konkurencija – neišvengiamas rinkos komponentas. Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbo lygis svyruoja priklausomai nuo šalies išsivystymo ir darbo rinkos socializacijos laipsnio, kuris pasireiškia vyriausybei reguliuojant darbo rinkos procesus. Valstybės institucijų įsikišimas į darbo pasiūlos ir paklausos santykius reiškia tam tikros darbo rinkos valdymą. (Sulgienė A., Daunorienė A., Migracijos poveikis darbo jėgos rinkos pusiausvyrai, 2009) Darbo rinkos infrastruktūra - sistema valstybinių ir nevalstybinių institucijų, teisinių normų, reguliuojančių šių institucijų veiklą bei darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykius. (Bagdanavičius J., Stankevičius P., Lukoševičius L., Ekonomikos terminai ir sąvokos, 1999) 2. DARBO PAKLAUSOS IR PASIŪLOS VERTINIMAS LIETUVOS IR EUROPOS MASTU Nagrinėjant užimtumo politiką pirmiausia svarbu išsiaiškinti sąvokas „užimtieji“, „užimtumo lygis“, nedarbo lygis ir t. t. Sąvoka užimtieji, taikant tarptautinę terminologiją, reiškia, kad šiai kategorijai priskiriami asmenys, dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar atliekantys karo tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose. Tai yra visi 15 m. ir vyresnio amžiaus gyventojai, dirbantys pagal raštišką ar žodinį susitarimą bet kokį darbą, trukusį ne mažiau kaip vieną valandą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų). Užimtųjų grupei taip pat priskiriami ir asmenys, kurie nebuvo nutraukę oficialių ryšių su darboviete. (Bagdanavičius J., Stankevičius P., Lukoševičius L., Ekonomikos terminai ir sąvokos, 1999) Sąvoka užimtumo lygis reiškia užimtų gyventojų ir darbingo amžiaus bei vyresnių gyventojų santykį (užimtumo lygis – tai procentinė dirbančių, t. y. užsiimančių ūkine veikla, gyventojų (darbo jėgos) dalis. Nedarbo lygis – tai ekonominis rodiklis, nusakantis, kokia darbo jėgos gyventojų santykio išraiška. Visiškas užimtumas – tai ekonomikos situacija, kai nedarbo lygis yra toks žemas, kad neturi įtakos infliacijai. Tai aukščiausias gyventojų (darbo jėgos) ekonominio panaudojimo lygis. Jis pasiekiamas tada, kai registruotų bedarbių skaičius atitinka laisvų darbo vietų skaičių. Tai lemia laikinasis nedarbas, kuris yra neišvengiamas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. (Bagdanavičius J., Stankevičius P., Lukoševičius L., Ekonomikos terminai ir sąvokos, 1999) Užimtumo lygis yra glaudžiai susijęs su bendra ekonomine šalies būkle. Kiekvienas ekonomikos mechanizmo pokytis (neigiamas ar teigiamas) veikia užimtumo lygį. Todėl rinkos ekonomikos šalys turi parengusios įvairių priemonių, kaip veikti vienoje ar kitoje situacijoje, ypač daug dėmesio skiriama priemonėms, kurios mažėjant užimtumo lygiui turėtų sušvelninti socialinius ir ekonominius padarinius. (Jančauskas E., Valstybės darbo rinkos politika, 2006) Pasiekti visišką užimtumą yra vienas pagrindinių makroekonomikos politikos tikslų, tai yra bet kurios civilizuotos šalies ekonominės politikos tikslas. Tiesioginis, taip pat ir netiesioginis, valstybės poveikis darbo rinkos veikimui, kitaip tariant valstybės ekonomikos reguliavimas ir socialinių klausimų sprendimas, gali padėti padidinti šalies gyventojų užimtumo lygį. (Jančauskas E., Valstybės darbo rinkos politika, 2006) Nedarbo mažinimo priemonės skirstomos į dvi pagrindines grupes: didinančias darbo pasiūlą ir didinančias darbo paklausą. Ne visuomet ekonominės priemonės priimtinos socialiniu požiūriu, arba atvirkščiai. Pagrindinės diskusijų dėl užimtumo lygio didinimo temos: valstybės pagalbos bedarbiams programos tikslinimas, pajamų mokesčio mažinimas, paklausių specialybių darbuotojų specialiojo rengimo proceso, darbo rinkos tobulinimas (siekiant didinti darbo jėgos pasiūlą), jos paklausos didinimas, papildomų darbo vietų kūrimas plėtojant smulkųjį verslą, darbo namuose plėtra ir pan. (siekiant didinti darbo jėgos paklausą). (Jančauskas E., Valstybės darbo rinkos politika, 2006) Nors vis didėjantis nedarbas sudaro daug problemų valstybei, gyventojams ir visam valstybės funkcionavimui, tačiau randama būdų kaip jį pažaboti. Besimokantiems, dirbantiesiems ar bedarbiams, besikreipiantiems į dabdavius ar Darbo biržas, siūlomos įvairios išeitys, tokios kaip: • profesinis mokymas - bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai turi galimybę įgyti, patobulinti kvalifikaciją arba (ir) ugdyti atnaujinti profesinius gebėjimus, žinias ir (ar) praktinius įgūdžius bei susipažinti su profesijomis; • parama atskiroms įstatyme nustatytos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms padėti įsidarbinti bei įsitvirtinti neterminuotam darbui; • parama aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių mokyklų absolventams, bedarbiais baigusiems profesinį mokymą bei profesinę reabilitaciją įgyti trūkstamus darbo įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje; • teritorinių darbo biržų kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais organizuojami darbai bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatytąja tvarka įsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje, laikinai įdarbinti. Tai visuomeniškai naudingi darbai, padėti darbo netekusiems asmenims užsidirbti pragyvenimui. (Užimtumo rėmimo politika ir institucijos, 2009) Taip pat yra teikiamos paramos darbo vietoms steigti - buvusių bedarbių ir darbdavių skatinimas steigti darbo vietas teritorinėse darbo biržose įregistruotų neįgaliųjų ir kitų bedarbių grupių neterminuotam įdarbinimui remti ir (ar) bedarbių ir neįgaliųjų skatinimui sau darbo vietai steigti. (Užimtumo rėmimo politika ir institucijos, 2009) Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai - turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą: • neįgalieji, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis; • neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis; • rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, -iki jiems sukaks 25 metai; • baigę profesinės reabilitacijos programas; • pradedantys darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją; • ilgalaikiai bedarbiai; • vyresni kaip 50 metų darbingi asmenys; • nėščios moterys, šeimos pasirinkimu vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas, faktiškai auginantis vaiką iki 8 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu); • grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, kurių laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai; • iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų; • asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas; • prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas; • turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą. (Užimtumo rėmimo politika ir institucijos, 2009) 2.1. LIETUVOS DARBO RINKOS PADĖTIS . Šiomis dienomis ypač aktuali tema yra nedarbas. Darbo rinką vieną pirmųjų pasiekė griaunamosios ekonominės krizės jėgos. Tai įtakojo įvairūs veiksniai. Viena ir bemaž pagrindinė priežastis, kad pinigų antplūdis paskatina nuostatas ir veiksmus, kurie nedera su ilgalaikiais valstybės tikslais ir pamatiniais jos veikimo bei valdymo principais“. Ir tai, matyt, taikytina ne tik Lietuvos valdžios, bet ir dalies verslo bei komercinių bankų atstovams. Galbūt tai taip pat galima laikyti viena iš krizės Lietuvoje priežasčių. Taip pat didelę įtaką turi ženkliai padidėjusi infliacija, kainų pokyčiai, žymiai išaugusios palūkanos, padidėję migracijos srautai ir pan. Lietuvos gyventojų migracija, kaip viena iš krizės atsiradimo priežasčių, laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografiniai raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Sparčiai kintančių aplinkos sąlygų kontekste, tikslinga analizuoti darbo jėgos migracijos poveikį ekonomikai, kadangi darbo jėgos emigracija siejama su darbo rinkos būkle - gyventojų užimtumo, nedarbo, pajamų lygiu, socialinėmis garantijomis, taip pat bendra šalies ūkio ir socialine būkle, žmonių gyvenimo lygiu ir kt. Išskirti šių veiksnių įtaką darbo jėgos emigracijai ir grįžtamąjį emigracijos poveikį šalies ekonomikos rodikliams galima tik iš dalies, kadangi atitinkami veiksniai ir procesai veikia kartu ir yra susiję. (Sulgienė A., Daunorienė A., Migracijos poveikis darbo jėgos rinkos pusiausvyrai, 2009) Išaugęs nedarbo lygis šalyje žymiai padidino migracijos srautus, o išaugusi migracija davė savo vaisius. Nors migracijos bumas, atrodytų, jau baigėsi ir vis dažniau girdima nuomonė – „kiek čia gali darbuotojai vykti iš šalies, tuoj pradės visi grįžti“ - tenka pripažinti esant kitaip. Darbo biržos dumenimis norinčių išvykti į užsienį dirbti jaunų žmonių skaičius pernai buvo didesnis nei 23 proc., tuo tarpu 2007 m. – 26,5 proc., 2006 m. – 27,8 proc. Iš pateiktų duomenų matyti, kas emigracijos mastai mažėja. Viso to priežastis galėtų būti pasireiškusios krizės pasekmės užsienio ekonomikose (sumažėjęs darbo vietų skaičius, sumažėję darbo užmokesčiai ir pan.). Iš to galima prognozuoti, kad darbo rinkoje situacija ir ateityje išliks panaši ir sudėtinga. Lietuvą dažniausiai palieka energingas, iniciatyvus, aktyvus ir darbštus jaunimas tokiu būdu dar pablogindamas Lietuvos padėtį, užuot suteikdamas savo kaip profesionalų paslaugas bei pagalbą tobulinant Lietuvos ekonomiką, susiklosčiusias nepalankias jai sąlygas ir sprendžiant su tuo susijusias problemas. (Tarptautinė migracija 2006 – 2008 m.) Vienas iš pagrindinių akcentų, kodėl taip masiškai žmonės emigruoja į tolimus šalis – tai šalies bedarbystė. Nedarbo pokyčiai gerai atsispindi 1 paveikslas. 1 pav. Bedarbių procento nuo darbingo amžiaus gyventojų pokytis 2007 – 2009 m. (darbo biržos duomenimis sudaryta lentelė) Nuo 2008 metų pastebimas žymus nedarbo didėjimas. Bendras bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų nuo 2008 m. III ketv. Iki 2009 metų III ketv. padidėjo net 7,1 proc. 2009 metais ypač išaugo vyrų nedarbas, kuris kone visada buvo mažesnis negu moterų. Tuo tarpu moterų nedarbas tais pačiais 2009 metais ženkliai padidėjo (5,6 proc.), tačiau yra mažesnis negu vyrų. Taigi pagrindinė šio meto tendencija – tarp registruotų bedarbių vyrų daugiau nei moterų. Bedarbių pasiskirstymas Lietuvoje ir atskirose jos apskrityse puikiai atsiskleidžia antrame paveiksle. 2 pav. Bedarbių skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje 2009 m. lapkričio 1 d. (darbo biržos sudarytas paveikslas) Kaip matyti žemėlapyje didžiausias nedarbas egzistuoja Ignalinos, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Zarasų, Šalčininkų, Alytaus, Druskininkų ir Kalvarijos rajonuose (daugiau nei 12 proc.). 2009 metų Lietuvos darbo rinkos situacija lyginant su 2008 metais puikiai atsispindi trečiame paveiksle. 3 pav. Darbo jėgos pasiūla Lietuvoje tūkst. žmonių 2008 – 2009 m. (darbo biržos sudarytas paveikslas) Iš trečiojo paveikslo duomenų matyti, kad 2009 metais gyventojų užimtumo situacija kone du kartus blogesnė negu 2008 metais. Išanalizavus Lietuvos darbo rinkos duomenis galima daryti išvadas, kad sparčiai didėjant nedarbo lygiui ir esant dideliam emigracijos lygiui Lietuvos ekonomika išgyvena ypač sunkų laikmetį, kuris artimiausiu laiku nepasikeis, o atsigauti po tokios sunkio padėties bus tikrai sunku, dar žinan, kad kaskart vis didėja Lietuvos biudžeto deficitas. Kaip viena darbo rinkos gaivinimo galimybė yra išskiriama socialinio dialogo skatinimas. Šiuo metu pagrindinė socialinio dialogo institucija yra Lietuvos Respublikos trišalė taryba, kuri kas dvejus metus patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinės partnerystės plėtros priemonių planus. (Lietuvos darbo rinką gaivinti padėtų socialinis dialogas, 2009) Siekiant paskatinti skirtingų socialinių grupių bendravimą ir tarpusavio supratimą, rasti visuomenei aktualių problemų sprendimus, 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioritete „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ numatyta priemonė „Socialinio dialogo skatinimas“. (Socialinis dialogas – būtina demokratinės visuomenės gyvavimo sąlyga, laikoma itin svarbiu geros valstybinės vadybos elementu.). (Lietuvos darbo rinką gaivinti padėtų socialinis dialogas, 2009) Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos politikos skyriaus specialistai, socialiniai partneriai (profesinės sąjungos ir darbdaviai) pasitelkiant įvairius projektus ir programas bus skatinami ieškoti sutarimo ir įgyvendinti bendras priemones užtikrinant darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos pokyčių: didinant darbo rinkos lankstumą, kokybišką ir socialiai saugų užimtumą, stiprinant socialinę aprėptį. Tai ypač svarbu regioniniu lygiu – regionuose socialinio dialogo vaidmuo ir gebėjimai yra mažiau išplėtoti nei nacionaliniu lygiu. Socialinio dialogo skaitinimas bus finansuojama iš ESF lėšų. 2.2. NEDARBO LYGIS EUROPOS SĄJUNGOJE IR PASAULYJE Nedarbo lygis Europos Sąjungoje nuo 2008 m. rugsėjo mėn. didėja. Eurostato vertinimais, nedarbo lygis, eliminavus sezono įtaką, 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse 2009 m. balandžio mėn. buvo 8,6 procento, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jis siekė 6,8 procento. 2009 m. balandžio mėn. didžiausias nedarbo lygis išaugo Lietuvoje (nuo 4,3 proc. iki 16,8 proc.), Latvijoje (nuo 6,1 proc. iki 17,4 proc.) ir Estijoje (nuo 3,7 proc. iki 13,9 proc.). Žemiausias nedarbo lygis tuo pačiu metu išliko Nyderlanduose – 3,0; Austrijoje – 4,2; Kipre –5,4; Danijoje ir Slovakijoje – po 5,5 procento. 2009 m. kovo mėn. nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 8,9 procento, o prieš metus – 5,0 procento. (Nedarbo lygio pokyčiai, 2009) Bendrasis Europos Sąjungos nedarbo lygis pakilo nuo 9,1 proc. iki 9,2 proc. ir tai buvo aukščiausias lygis nuo 2000 m. Eurostat duomenimis, apie 22,123 mln. žmonių Europos Sąjungoje šiuo metu neturi darbo. (Nedarbo lygio pokyčiai, 2009) Išvada tokia, kad esant sunkmečiui visame pasaulyje didėja nedarbo lygis, o įsidarbinimo galimybės tampa vis mažesnės. 3. ATEITIES TENDENCIJOS „CV-Online LT" atliktos apklausos duomenimis numatoma, kad situacija darbo rinkoje ateinančiais metais, palyginti su šiais metais, turėtų keistis į gerąją pusę, o daugiausia darbo pasiūlymų sulauks pardavimo vadybininkai. (Apklausa: kitąmet numatomas darbo rinkos atsigavimas, 2009) Iš 150 apklaustų įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 10 darbuotojų, 43 proc. vadovų nurodė, jog kitąmet planuoja priimti naujų darbuotojų. 46 proc. bendrovių, ketinančių didinti personalo skaičių, žada priimti bent po vieną naują darbuotoją, 12 proc. - bent du, 9 proc. - tris, 15 proc. - nuo 5 iki 10 darbuotojų. (Apklausa: kitąmet numatomas darbo rinkos atsigavimas, 2009) Pagal apklausos rezultatus, 2010 metais dažniausiai (37 proc.) bus ieškoma pardavimo vadybininkų, klientų aptarnavimo specialistų/administratorių (12 proc.) bei informacinių technologijų srities specialistų (10 proc.). Įmonių vadovai ir personalo vadovai teigė taip pat planuojantys ieškoti buhalterių, padalinių/projektų vadovų, marketingo vadovų, teisininkų. 15 proc. bendrovių numačiusios esamus darbuotojus keisti naujais. Anot vadovų, to bus imamasi dėl to, kad netenkina dabartinių darbuotojų darbo rezultatai, nesutampa požiūris į darbą bei problemų sprendimą arba tiesiog bus ieškoma geresnių darbuotojų. (Apklausa: kitąmet numatomas darbo rinkos atsigavimas, 2009) IŠVADOS Išnagrinėjus labai aktulią Lietuvoje ir pasaulyje temą, galima daryti tokias išvadas: • sudėtinga rinkų visuma ekonomikoje negalima be atskirų jos dalių: darbo rinkos, prekių ir paslaugų rinkos, kapitalo rinkos, mokslo tyrimų rinkos, būsto, investicijų, vertybinių popierių, kredito ir kitų rinkų; • darbo rinkos struktūrą lemia darbo pasiūla ir paklausa; • išskiriami trys darbo rinkos struktūros tipai: deficitinė, perteklinė ir subalansuota darbo rinkos; • išaugęs nedarbo lygis šalyje žymiai padidino migracijos srautus; • 2008 metus lyginant su 2009 metais Lietuvos nedarbo lygis šoktelėjo kone keturis kartus; • 27 ES valstybėse narėse 2009 metais nedarbo lygis buvo 8,6 proc., o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu siekė 6,8 proc.; • Dėl išaugusio bedarbysčių skaičiaus ir sumažėjusių gyventojų pajamų paramą suteikia darbo birža, o ESF lėšomis bandoma skatinti socialinį dialogą bei stiprinti socialinių partnerių gebėjimus ir bendradarbiavimą, ypač regioniniu lygiu ir sektoriuose, taip pat valstybės sektoriuje. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. JANČAUSKAS E., 2006, Valstybės darbo rinkos politika. Vilnius. 2. ADAM SMITH, 1986, Apie darbo pasidalijimo principą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 3. JEAN – BAPTISTE SAY, 1986, Apie rinkas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 4. MARTIŠIUS S. A., 2005, Ekonominių teorijų raida 1870 – 1970 metais. Vilniaus universitetas. 5. Darbo rinkos kaitos reikšmė profesijos pasirinkimui ir profesinės karjeros planavimui, 2009. [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m.spalio 20 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!