Dantė. Dieviškoji komedija

Dantė. Dieviškoji komedija

Kūrinyje atsispindi XIV amžiaus pasaulėžiūra, teologija ir filosofija. „Dieviškoji komedija turi didaktinę funkciją, nes moko skaitytoją apie dorybes ir nuodėmes, gėrio ir blogio skirtumus. Didaktika taip pat susijusi su mokymo teorija, nagrinėjančia kaip geriausiai perteikti žinias, įgūdžius, vertybes, kaip motyvuoti mokytis. Nors pats terminas didaktika pradėtas vartoti tik XVII a., mokymo arba ugdytojo ir ugdytinio sąveika Dante‘s „Dieviškoje komedijoje“ ganėtinai ryški.

Dante‘s „Dieviškoji komedija“ parašyta tuo laikotarpiu, kuomet Šventas raštas buvo vienas svarbiausių literatūros siužetų, vaizdinių, motyvų ir idėjų šaltinis. Mano manymu, visiškai natūralu, jog Dantė rinkosi parašyti šimto giesmių istoriją, kurioje aprašoma autoriaus kelionė per pragarą, skaistyklą ir rojų ne tik mus moko pažinti kitą pasaulį, bet ir implikuoja domėtis bei prisiminti svarbius istorinius faktus, realijas, antikinį pasaulį. Taip pat skaitydami penktąją giesmę mokomės atpažinti aistrų pasaulį ir suprasti kodėl atsidavę protui ir aistrai dauguma atsiduria kančiose. Tarp jų Vergilijus (mokytojas) išskiria daugybę. Ten vyrauja alegoriniai personažai Semiramis, Elena, Didonė, Kleopatra, Helena, Achilas, Paris ir Tristanas. Jie atspindi žmogiškąsias ydas, dorybes ir filosofines tiesas.

Didaktinių momentų penktojoje giesmėje galime rasti nuo pat pradžios, kuomet Minas pamatęs Dantę (piligrimą) kreipiasi į jį, o mokytojas atsako: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!