Didysis italų poetas Dantė Aligjeris gimė 1265m. gegužės mėnesį aristokratų šeimoje Florencijoje, mirė 1321m. tremtyje, Ravenoje. Dantė domėjosi politika, viduramžių ir antikos mokslais, filosofija, literatūra, skaitė Pitagorą, Aristotelį, Platoną, Ciceroną, Vergilijų. Antika jo pasaulėžiūroje greta viduramžių krikščionybės užėmė lygiavertę vietą. Tuo jis artimas Renesanso šviesuoliams, o proto universalumu, akiračio platumu, gebėjimu sintetinti jam iš vėlesnių epochų kūrėjų prilygo nebent Johanas Volfgangas Gėtė.
Geriausiai žinomas yra jo kūrinys Dieviškoji komedija. Ši poema laikoma italų literatūros šedevru ir vienu svarbiausių viduramžių Europos grožinės literatūros kūrinių. Dieviškojoje komedijoje Dantė pasakoja apie savo kelionę per pragarą, skaistyklą ir rojų.
Poemą “Dieviškoji komedija” Dantė pradėjo tremtyje 1304m. ir baigė prieš pat mirtį 1321m. Ravenoje. Pats ją buvo pavadinęs „Komedija“ – taip viduramžiais buvo vadinami visi kūiniai su liūdna pradžia, bet laiminga pabaiga, o epitetą „dieviškoji“ jai pridėjo amžininkai, matyt, įvertinę kūrinio genialumą. Kūrinį sudaro trys dalys: Pragaras, Skaistykla ir Rojus. Kiekvieną dalį sudaro 33 giesmės, dar poemoje yra prologas. Dantė šiame kūrinyje pasitelika viduramžių literatūros žanrą regėjimą (dar vadinama vizija, sapnu) – pasakojimą apie kelionę į pomirtinį gyvenimą. O ir visas kūrinys paremtas krikščioniškąja pasaulio samprata, įsigalėjusia viduramžiais ir pakeitusia antikinį žmogaus ir jo vietos visatoje įsivaizdavimą. Antikos mąstytojai ir literatai aukštino žmogaus kūno grožį, jo žemiškuosius žygius ir nuopelnus, o krikščionybė iškėlė kūno ir sielos, žemiškojo (laikino) ir pomirtinio (amžinojo) gyvenimo priešpriešą teigdama, kad svarbiausia žmogaus gyvenime yra siekti nemirtingos sielos išganymo, atsisakant vienadienių mirtingo kūno malonumų. Taigi žmogui dera išsižadėti materialių gėrybių, garbės ir šlovės siekių ir kukliai, dorovingai, išpažįstant Dievo meilę žengti dvasinio tobulėjimo keliu iki pat dangaus vartų, už kurių sielos laukia amžina palaima.
„Dieviškosios komedijos“ veiksmo vieta yra visa visata, o jos veikėjai – žemėje mirusių žmonių vėlės (valdovų, karvedžių, mąstytojų, teologų, garsių istorinių asmenų, kuriuos poetas pažinojo asmeniškai ar buvo apie juos girdėjęs, skaitęs). Komedijos dalis „Pragaras“ pradedama alegorija (ji ypač paplito...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!