Dalia Grinkevičiūtė. Jos gyvenimas ir kūryba

dienų mėgo grožinę literatūrą, muziką, teatrą, dailę.
gyvenimą. Pirmųjų masinių trėmimų metu, 1941 m.
birželio 14 d., jie buvo ištremti. Tėvas, atskirtas nuo
šeimos, 1943 m. spalį Šiaurės Uralo lageryje mirė badu.
Keturiolikmetė Dalia su motina ir broliu iš pradžių atsidūrė
Altajaus krašte, vėliau buvo ištremti į Jakutiją – į
Trofimovsko salą Lenos žiotyse. Ten jų laukė šaltis, alkis,
nepakeliamai sunkios darbo ir buities sąlygos.
1949 m. Daliai su motina pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Nelegalus laikotarpis
slapstantis pas pažįstamus , gimines, vėliau – gimtuosiuose namuose Kaune, Perkūno
alėjoje, truko metus. Mirus motinai, vis dar besislapstanti Dalia palaidojo ją gimtųjų
namų rūsyje. 1950 m. D. Grinkevičiūtė buvo suimta ir įkalinta Suchobezvodnojės
(Gorkio sr.) kalėjime. 1953 m. pakartotinai ištremta į Jakutską. 1954 m., išsikovojusi
teisę studijuoti medicinos institute, persikėlė į Omską. 1956 m. iš tremties paleista,
mokslus tęsė Kaune. 1960 m. su pagyrimu baigė Kauno medicinos institutą. Baigusi
mokslus išvyko dirbti į Laukuvą (Šilalės r.). Pacientų ir kolegų meiliai vadinta „daktare
Dalyte“. Gydytoja dirbo iki 1974 m., kol sovietinės valdžios nurodymu buvo atleista.
Iškeldinta iš tarnybinio buto prisiglaudė pas bičiulę Aldoną Šulskytę. D. Grinkevičiūtė
domėjosi teatru ir literatūra, vykdavo į spektaklius Vilniuje, Rygoje ir Maskvoje.
Palaikė ryšius su Maskvos disidentais Andrejumi Sacharovu, Jelena Boner, poetu
Grigorijumi Korinu ir kt. Atakavo raštais sovietų valdžią reikalaudama reabilitacijos
(gavo ją 1970 m.), rašė laiškus Komunistų partijos Centro komitetui, N. Chruščiovui , L.
Brežnevui, ketino emigruoti į užsienį (Prancūzijoje gyveno jos pusbrolis dailininkas
Vitalijus Stacinskis), bet leidimo išvykti negavo. Mirė po sunkios ligos vos
šešiasdešimties metų 1987 m. gruodžio 25 d. Palaidota Eigulių kapinėse Kaune.
Kūrybinis palikimas
D. Grinkevičiūtės kūrybinį palikimą sudaro
atsiminimai, publicistika, užrašai-įrašai ir
miniatiūros. Žinomiausi yra atsiminimai apie
tremtinių gyvenimą „Lietuviai prie Laptevų jūros“.
Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas
1949–1950 m., nelegaliai grįžus iš tremties į
Lietuvą. Atsiminimai liko nebaigti. Autorė,
nujausdama greitą laisvės praradimą, užkasė juos
stiklainyje savo namų sode. Vėliau,
nebegalėdama jų rasti, ėmė rašyti iš naujo.
Antrasis atsiminimų variantas pirmą kartą
išspausdintas 1979 m. rusų disidentų savilaidos
leidinyje „Pamiatj“ („Atmintis“). Lietuvoje D.
Grinkevičiūtės atsiminimai pirmą kartą
išspausdinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!