Daiktinė teisė ir jos įgyvendinimas

Šių dienų visuomenėje teisės samprata apima ne tik teisės šaltinius, struktūrą, principus, bet ir tiesioginį teisės įprasminimą visuomenėje. Teisę galime vadinti socialinio elgesio reguliatoriumi. Teisė siekia nustatyti, kaip iš biologinių, psichologinių, ekonominių žmogaus interesų atsiranda teisinė tikrovė.
Lietuvoje ir visame pasaulyje yra išskiriamos teisės šakos. Viena iš jų – civilinė teisė. Tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygiu ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, o taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. Glaudžiai susijusi su civiline teise yra daiktinė teisė. Tiksliau – daiktinė teisė, tai civilinės teisės pošakė. Daiktinę teisę sudaro civilinės teisės institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai.
Šio darbo tikslas – atskleisti ypatumus, teisines normas bei reikalavimus, vyraujančius
daiktinėje teisėje. Taip bus bandyta išanalizuoti daiktinės teisės valdymą.
DAIKTINĖS TEISĖS SĄVOKA
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės bu­vo žinomos ir tarpukario Lietuvoje. Dabar galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos.
Daiktinė teisė – tai civilinės teisės pošakė. Ją sudaro civilinės teisės institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai. Pagal CK 4.1 straipsnį daiktai – tai „iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai“. Pagrindiniai daiktinės teisės institutai yra valdymo, nuosavybės teisės, servituto, uzufrukto ir kiti .
Pagal galiojančio LR CK 4.20 str. daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, reiškianti teisės turėtojo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kitų, numato ir šias pagrindines daiktines teises: nuosavybės teisę, valdymą, turto patikėjimo teisę, servitutą, uzufruktą, užstatymo teisę, hipoteką ir įkeitimą.
Plačiausia savo turiniu absoliuti daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų...

Daugiau informacijos...