Daiktavardžių galūnių morfonologinė struktūra

Šio darbo t i k s l a s – sinchroniškai ištirti daiktavardžių galūnių morfonologinę struktūrą, t.y. išnagrinėti fonemų distribuciją ir parodyti jų jungimosi galimybes bei ribas daiktavardžių galūnėse.
Ilgą laiką morfonologija užėmė kuklią vietą kalbos tyrimuose. Bet pamažu situacija gerėjo. Kalbininkai pradėjo domėtis garsų kaitomis. Pasirodo nuodugnesnių tyrimų. Dabartinės lietuvių kalbos vardažodžių šaknies fonotaktinę struktūrą nuodugniai ištyrė Vida Karosienė [2004], veiksmažodžių šaknies struktūrą – Irena Kruopienė [2000], daiktavardžių priesagų struktūrą – Neringą Jaskūnaitė. Galūnių tyrimų visiškai nėra.
Todėl šio darbo t e m a yra aktuali ir nauja. Tai pirmasis bandymas, kuriuo siekiama parodyti lietuvių kalbos daiktavardžių galūnių struktūrinius ypatumus.
Šiame darbe keliami tokie u ž d a v i n i a i:
a) nustatyti ir apibūdinti daiktavardžių galūnių fonemines sudedamąsias dalis ir jų santykius;
b) nustatyti daiktavardžių galūnių struktūrinius modelius ir jų produktyvumą.
Kaip e m p i r i n ė m e d ž i a g a panaudota 139 daiktavardžio galūnės, išrinktos iš Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (žr.Priedas 1).
Darbe naudojamasi Alekso Girdenio [2003, 2009-210] pateiktu lietuvių kalbos fonemų inventoriumi. Grynieji sudėtiniai dvibalsiai [au], [ai], [ei], [ui] bei sutaptiniai dvibalsiai [ie], [uo] neskaidomi ir sąlygiškai laikomi ilgaisiais skiemens centrais.
Galūnės ir galūnių klasės
Prieš pradedant nagrinėti daiktavardžio galūnės struktūrines ypatybes, būtina išskirti galūnę ir nustatyti jos ribas.
Lietuvių kalbos daiktavardžiai, kaip ir kiti kaitomieji žodžiai, be šaknies, turi ir kitokių morfemų. G a l ū n ė , afiksas einantis po žodžio šaknies (ar po priesagos). Skiriamos žodžių darybos ir kaitybos galūnės. Su žodžių darybos galūnėmis daromi nauji žodžiai (pvz. skyr-ius, kalb-a), o su kaitybos galūnėmis – to paties žodžio formos.
Šio t y r i m o o b j e k t a s – žodžių kaitybos galūnės.
Formaliąją galūnės struktūrą sudaro tam tikras fonemų derinys, kuris negali būti skaidomas morfologiškai. Galūnių foneminė sudėtis nėra vienoda – jos skiriasi balsių ir priebalsių kiekiu, jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!