Teksto struktūra

Yra pasakiška žanrų įvairovė, jie patys pasiskirstę tarp skirtingų substancijų, tarsi bet kokia medžiaga žmogui yra tinkama perduoti savo pasakojimus: pasakojimą galima pateikti artikuliuota, žodine arba rašytine kalba; pasakojimas aptinkamas mite, legendoje, novelėje, istorijoje, dramoje ir dar daug kur kitur. Beveik neišsenkančiomis formomis pasakojimas dalyvauja visuose laikuose, visuose kraštuose, visose visuomenėse. Kabant apie pasakojimą tuo pretekstu, kad tai – visuotinis reiškinys, vis dėl to teisėta nuolat ir nuolat sugrižti prie naracinių formų; normalu, kad beatsirandantis stuktūralizmas šią formą pavertė vienu svarbiausių savo objektų: juk stuktūralizmui rūpi atkreipti kalbėjimų begalybę, siekiant aprašyti „kalbą“, iš kurios tie kalbėjimai yra kilę, kuria remiantis galima ją sukurti. Į pasakojimą galima žvelgti dvejopai: arba pasakojimas – tik tuščiai pliauškiantys įvykiai, ir tuo atveju aptartini tik iš meno, talento arba pasakotojo (autoriaus) genijaus pozicijų – tai ne kas kitą kaip mitinės atsitiktinumo formos; arba jis kartu su kitais pasakojimais turi tinkamą analizei struktūrą, nors jos išraiška ir reikalautų didelės kantrybės; juk tarp sudėtingiausios aleatorikos ir parasčiausios kombinatorikos žiojėja praraja, ir niekas negali sukombinuoti teksto, nesiremdamas vienetų ir taisyklių numanoma sistema.
Pasakojimų naracinė analizė nori nenori pasmerkta dedukcinei procedūrai; analizė priversta pirmiausia susikurti hopotetinį parašymo modelį, o paskui, turint modelį, po truputį eiti rūšių, tinkamų analizei ir sykiu tolstančių nuo jos, link; analizė vieninteliais aprašymo instrumentais tik normų ir nukrypimų lygyje atras pasakojimų daugybiškumą, istorinę, geografinę, kultūrinę įvairovę. Vadinasi, kad aprašytume ir suklasifikuotume pasakojimus, reikalinga turėti modelį, todėl pirmiausia ir reikia ją atrasti, ją nužymėti. Protinga dabartiniam tyrimų etape struktūrinės pasakojimo analizės modeliu laikyti pačią lingvistiką. PASAKOJIMO KALBA Kaip žinome, lingvistika apsistoja ties sakiniu, kuris iš tiesų būdamas tvarka, bet ne seka, negali būti traktuojamas kaip jį sudarančių žodžių suma, tad sakinys sudaro originalų vienetą; pasakymas, priešingai, yra ne kas kita, kaip jį sudarančių sakinių seka. Lingvistikos požiūriu, diskurse nėra nieko, ko neaptiksi sakinyje. Taigi lingvistika nesugebėtų pasisikirti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!