Civilinių teisių objektai ir darbo teisė

ĮVADAS Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmojoje knygoje 1.97 straipsnyje minima, kad civilinės teisės objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Naudodamiesi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,pirmąja dalimi; Šatas J., Šileikis E. ir kt. „Lietuvos teisės pagrindai“ (sk., civilinė teisė) knyga, nagrinėsime temą: civilinių teisių objektai ir jų charakteristika. Darbo teisė yra teisės šaka, reglamentuojanti tarp darbuotojo ir darbdavio atsirandančius, ar su jais susijusius, santykius. Darbo sutartis - vienas svarbiausių individualios darbo teisės institutų, reguliuojantis privatinius santykius tarp darbuotojo ir darbdavio. Taigi sprendžiant praktinę dalį – darbo sutartys, remsimės šia pagrindine literatūra: Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras.(pirmas ir antras tomas)., Šatas J., Šileikis E. ir kt. „Lietuvos teisės pagrindai“(sk. darbo teisė), Dambrauskienė G., Macijauskienė R, ir kt. „Darbo sutartis: sudarymas, vykdymas, nutraukimas“; teisės normos aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 22 d. konsultacijoje. Darbo tikslas: • išnagrinėti civilinių teisių objektus bei jų charakteristikas, • apibūdinti darbo sutarčių rūšis, išnagrinėti teisinę situaciją. Darbo uždaviniai: 1. išnagrinėti sąvoka - civilinių teisių objektai; 2. išvardinti civilinių objektų rūšis, bei apibūdinti jų charakteristikas; 3. trumpai susipažinti su darbo teise; 4. apžvelgti temą – darbo sutarčių rūšys; 5. išnagrinėti teisinę situaciją, bei padaryti išvadas. 1. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI 1.1. Civilinių teisių objekto sąvoka Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. 2. Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota. 1.1. Objektų rūšys, bei charakteristika Pinigai - tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.( 1.100str) Vertybinis popierius - tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.(1.101 str) Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. 2. Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir nematerialios. (1.102 str) Obligacija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. (1.103 str.) Čekis - tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui. (1.104 str.) Vekselis - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. 2. Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis). 3. Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui. 4. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. (1.105 str) Konosamentas - tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. 2. Konosamentas gali būti pareikštinis, orderinis arba vardinis. Jeigu konosamentas buvo sudarytas keliais egzemplioriais, tai, išdavus krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą, kiti konosamento egzemplioriai netenka teisinės galios. (1.106 str.) Indėlio liudijimas (sertifikatas) - tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas. 2. Indėlio sertifikatai gali būti vardiniai, perleidžiamieji ar neperleidžiamieji. (1.107 str.) Valstybės skolinis įsipareigojimas - tai pareikštinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką.(1.108 str.) Įmonė - verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu, bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma. (1.110str.) Mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.). Išradimų patentai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai civilinių teisių objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektinės veiklos rezultatais pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka.(1.111 str.) Daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. 2. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.(1.112 str.) Veiksmai ir jų rezultatai - civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt.).(1.113 str.) Asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekių (paslaugų) ženklai ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. (1.114 str.) Asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis. (1.115 str) Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis - turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. 2. Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais. 3. Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu. 4. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. 5. Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines teises ir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesine paslaptimi, nustato įstatymai. Dėl neteisėto profesinės paslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais šio kodekso nustatytais pagrindais.(1.116 str) Civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai. (1.109 str.) Apibendrinant galima teigti, kad Civilinių teisių objektai yra tai, dėl ko tarp asmenų susiformuoja civiliniai teisiniai santykiai ir su kuo yra susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos, bei tai taip pat asmens poreikių tenkinimo priemonė. 2. DARBO TEISĖ Darbo teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, darbo procese susidarančius tarp darbuotojų ir darbdavių. Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba labai glaudžiai susijusius su darbu. Darbas – tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla. 2.1. Darbo sutarčių rūšys Darbo sutaris yra piliečių teisės į darbą realizavimo būdas;darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigojamdirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalisifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigojansuteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. Darbo sutartys gali būti: neterminuotos; terminuotos, laikinosios, sezoninės; dėl papildomo darbo, atraeilių pareigų; su namudininkais; patarnavimo darbams ir kitos. Neterminuota – dažniausiai pasitaikanti, tai neapibrėžtam laikui sudaroma darbo sutartis. Terminuota – sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Terminuota sutartis nesudaroma jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus kurie numatyti įstatymuose arba kolektyvinėse sutartyse. Darbo laikas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Nenurodant darbo termino arba netinkamai jį nustatant, lailoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Sezoninė – sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniias vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus , o tam tikrais periodais (sezonais), neilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos menesių laikotarpiu), ir yra įtraukiamo į sezoninių darbų sąrašą. Laikinoji – sutartis sudaryta ne ilgesniam kaip dveijų mėnesių laikotarpiui. Dėl papildomų pareigų – darbuotojo pageidavimu sudaroma sutartis, dėl toje pačioje darbovietėje eisiančias tam tikras papildomas pareigas. 2.2. Situacijos teisinė analizė Su darbuotoja buvo pasirašyta šešių mėnesių terminuota darbo sutartis. Likus dviems mėnėsiams iki darbo sutarties termino pabaigos, darbuotoja pateikė darbdaviui medicinos pažymą apie nėštumą. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys atleido darbuotoją iš darbo pagal DK 126 str. (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui). Ar darbdavys teisus? Remiantis DK 126 str. 1 d., kuri nustato, kad suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, matome, kad darbdavys yra teisus nutraugdamas darbo sutartį suėjus darbo terminui. Tačiau vadovaujantis DK 132 str. 1 d., kuri rodo, jog darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas patenka tarp tų pagrindų, pagal kuriuos DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdaviui draudžiama nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Taigi DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu darbdavys neturi teisės nutraukti terminuotą darbo sutartį su nėščia moterimi pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (2004 m. balandžio 22 d. LAT Civilinė konsultacija Nr. A3-105) (vadovavausi minėtos teisės normos aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 22 d. konsultacijoje.) Apibendrinant galima teigti, jog ieškovė iš darbo atleista pažeidžiant DK 132 straipsnio 1 dalį. Medicinos pažyma apie ieškovės nėštumą darbdaviui buvo pateikta likus dviems mėnesiams iki darbo sutarties termino pabaigos, tačiau darbdavys remdamasis DK 126 str atleido darbuotoją, todėl jis yra neteisus ir darbuotoja turi teisę dirbti iki kol pasibaigs motinystės atostogos. IŠVADOS Išanalizavus mokslinę teorinę literatūrą, įvykdytas rašomojo darbo tikslas, atskiromis temomis įvertintama mokymo svarba įmonėms. Bei įgyvendinti darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėjama civilinių teisių objektų sąvoka. Tai pinigai, daiktai, vertybiniai popieriai, bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai. 2. Išvardinti civilinių objektų rūšys, bei apibūdinamos jų charakteristikos. 3. Susipažinta su darbo teise. Tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, darbo procese susidarančius tarp darbuotojų ir darbdavių. 4. apžvelgta tema – darbo sutarčių rūšys. Darbo sutaris yra piliečių teisės į darbą realizavimo būdas, darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Sutartys buna terminuotos, neterminuotos, sezoninės, laikinos, dėl papildomo darbo. 5. Išnagrinėta teisinė situacija, bei padaryta išvada jog ieškovė iš darbo atleista pažeidžiant DK 132 straipsnio 1 dalį. LITERATŪRA 1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 2002. 928 p. ISBN 9986-452-67-8 2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius. 2002. 109 p. ISBN 9955-517-06-9 3. Šatas J., šileikis E. Ir kt. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius. 2004. 576 p. ISBN 9955-616-03-02 4. Dambrauskienė G., Macijauskeinė R., Mačernytė-Ponomoriovienė I. Darbo sutartis: sudarymas, vykdymas, nutraukimas. Vilnius. 2007. 358 p. ISBN 978-9986-06-275 5. Valstybinė darbo inspekcija. [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. rugsėjo 4 d. ]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!