Civilinio proceso teisės moksle jau senokai nediskutuojama jokiais bendraisiais teoriniais klausimais. Rodos, savaime suprantami civilinio proceso teisės sąvoka, jos uždaviniai, šakos, bendrosios struktūros kalusimai, stadijų skaičiai ir pan.
Europos civilinio proceso moksle šiais kalusimais nėra bendros nuomonės. Galbūt detaliau šios teisės klausimus nagrinėjo prof. J.žeruolis, prof. V.Mikelėnas, dr. V.Nekrošius.
Civilinio proceso teisė – tai sistema teisės normų, reguliuojančių teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių veikla teismui nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.
Mano pasirinkto darbo tema – civilinio proceso tikslai. Taigi, šiame savo darbe ir pabandysiu apibrėžti civilinio proceso tiklsus, apibūdinti civilinio proceso mokyklas, o taip pat aptarti vieno žymiausių proceso teisės tyrinėtojų – F.Kleino idėjas, bei jų įtaką civiliniam procesui.
Civilinio proceso teisės mokslas – tai žinių apie civilinio proceso teisę visuma. Civilinio proceso teisė – tai normų, reglamentuojančių civilinį procesą, visuma. Civilinio proceso teisė konkrečioje valstybėje yra susijusi konkrečiu laiku galiojančių civilinio proceso normų sistema. Tuo tarpu civilinio proceso mokslo sąvoka turi tarpvalstybinį ir istorinį atspalvį: mokslas tiria ne tik galiojančią, bet ir galiojusią civilinio proceso teisę, o taip pat civilinio proceso įstatymų leidėjams teikia teisės tobulinimo rekomendacijas. Šiame moksle yra aktyviai naudojami istorinis ir lyginamasis metodai. Būtent civilinio proceso teisės mokslas nagrinėja įvairius praktikoje kylančius ginčytinus klausimus, o taip pat civilinio proceso teisės koncepcijos problemas.
Kartu su Didžiąja Prancūzijos revoliucija į visuomenės gyvenimą ateina ir liberalizmo vertybės: nuosavybė, laisvė, lygybė, įstatymas. Pagal Montesquieu “teisėjas – tai įstatymo burna”. Norint apžvelgti civilinio proceso tikslus, būtina atkreipti dėmesį į to meto liberalizmo bazę. XVIII-XIXa. vyravo agrarinė iš mažų ekonominių vienetų sudaryta savininkų visuomenė. Ekonominės sistemos pagrindas yra savarankiškas gamintojas, kuris yra ir darbuotojas, ir darbdavys. Ekonominiai santykiai vyksta tarp tokių pat asmenų. Šios visuomenės nariais pripažįstami tik turintys nuosavybės. Taigi, darytina išvada, kad politiškai svarbūs tik turintieji nuosavybės.
Liberalizmas reiškė naują požiūrį į valstybę. Valstybė nebegalėjo toliau egzistuoti, remdamasi romėnų...
Šį darbą sudaro 4833 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!