Civilinio proceso teisės normų ypatumai

Teisės norma yra bendroji žmonių elgesio taisyklė, suteikianti jiems konkrečias teises ir pareigas. Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės šaka. Tad dauguma civilinio proceso teisės normų yra susistemintos CPK, kuris reglamentuoja santykius susiklostančius teismams nagrinėjant civilines bylas ir vykdant jose priimtus teismo sprendimus.
Civilinio proceso teisės normų klasifikacija, tinkamas šių normų galiojimo laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu, nustatymas ir šių normų aiškinimas padeda mums pažinti civilinio proceso teisės normas, aiškiau suvokti jų vietą ir vaidmenį teisės sistemoje.
Šiame darbe nagrinėjami civilinio proceso teisės normų ypatumai, t.y. skiriamieji teisės normų bruožai, teisės normų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu, bei teisės normų aiškinimas.
3. išdėstyti civilinio proceso teisės normų aiškinimo esmę.
Darbe naudotasi CPK, Lietuvos teisės mokslininkų darbais bei teismų praktika.
1. SKIRIAMIEJI CIVILINIO PROCESO TEISĖS NORMŲ BRUOŽAI
Teisės teorijos mokslas nurodo, jog teisės normų klasifikacija yra svarbi keliais aspektais:
1) pagilina teisės normos pažinimą;
2) padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teisės normos vietą teisės sistemoje, aiškiau suvokti teisės normų funkcijas ir vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme;
3) patikslina teisės normos poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes;
4) padeda tobulinti valstybės institucijų teisėkūrą ir teisės taikymą.1
Civilinio proceso teisės normos į rūšis gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus.
Pagal nustatomų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį civilinio proceso teisės normos skirstomos į:
1) imperatyvias;
2) dispozityvias.2
Imperatyvios teisės normos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia kaip nors kitaip šio paliepimo suprasti.3 Kaip antai, pagal CPK 163 str. „Privalomas bylos sustabdymas“ 2 p. nustatyta, kad „teismas privalo sustabdyti bylą kai šalis netenka veiksnumo“. Pagal šią teisės normą, bylą būtina sustabdyti tik kai ieškinį ar pareiškimą teismui padavė veiksnus asmuo, o veiksnumo neteko jau vykstant procesui civilinėje byloje. Kai ieškinį ar pareiškimą teismui paduoda neveiksnus fizinis asmuo, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą, o priimtą turi palikti nenagrinėtą. Tuo atveju, kai vykstant teisminiam nagrinėjimui suabejojama šalies psichiniu visavertiškumu, bylą reikėtų atidėti ir gauti asmens psichikos būklę patvirtinančius duomenis.4
Dispozityvios teisės normos nustato elgesio variantą, kuris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!