Civilinė atsakomybė, jos rūšys bei funkcijos

● Temos pavadinimas – „Civilinė atsakomybė“.
Studentams, kaip ir kiekvienam piliečiui, yra svarbu žinoti apie civilinę atsakomybę, jos rūšis, funkcijas bei žalos dydžio nustatymus, pažeidus civilinę atsakomybę.
● Tyrimo metodai yra: turimos literatūros apie civilinę atsakomybę susisteminimas, svarbiausių grandžių išskyrimas, mokslinė ir statistinė medžiaga.
● Teorijos pasirinkimas: Siekdama pateikti trumpą ir aiškią medžiagą apie civilinę atsakomybę, naudojausi mokomųjų knygų literatūra, internetu, vadovėlių teiginiais.
4. Pateikti civilinės atsakomybės funkcijas;
5. Apibendrinti civilinės atsakomybės sąlygas;
6. Išsiaiškinti bendrąsias ir specialiąsias atsakomybės sąlygas.
7. Palyginti baudžiamąsias ir administracines bylas su civilinėmis.
1. CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti
nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas1, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas.
Valstybė derina ir taiko įvairias papildomas reikalavimo priemones, turinčias paskatinti asmenis atlikti teisines pareigas. Prancūzijoje teismų praktika išplėtojo ypatingą prievartos institutą, vadinamą astreinte: teismas, įpareigodamas skolininką įvykdyti pareigą, gali už kiekvieną uždelstą dieną paskirti pinigų sumą, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui. „Taip šis institutas įgijo aiškiai baudžiamąjį pobūdį: kalbama (...) apie atvirą privataus pobūdžio bausmę“.2 Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat įtvirtinta teismo kompetencija skirti baudą asmeniui, neįvykdžiusiam teismo sprendimo, įpareigojusio atlikti sutartinę pareigą natūra.
Kitas teisinės pareigos atlyginti žalą aspektas susijęs su netinkamu naudojimusi savo teisėmis. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės teisinė sistema nustato asmens pareigą atsargiai naudotis savo teisėmis, siekiant nepadaryti žalos kitam asmeniui, ir pareigą atlyginti žalą, jei ji vis dėlto padaryta. Pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam šiandien yra vienintelė asmeniui, su kuriuo veikla siejamas tokios žalos atsiradimas. Pareigos atlyginti žalą savanoriškas atlikimas skatinant grasinant žalą išsiieškoti ypatingu ir žalą padariusiam asmeniui nenaudingu būdu. Pirmiausia žalos dydį ir atlyginimo tvarką nustato jau ne turintis atlyginti žalą asmuo, o kompetentinga valstybinė institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su nukentėjusiuoju. Antra, žalos nustatymo kriterijai yra bendro pobūdžio, ir tai leidžia įžvelgti priverstinio žalos atlyginimo sunkesnės teisinės pareigos požymius. Priverstinis žalos atlyginimas visais atvejais susijęs su papildomu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!