Chemija Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete Kaune 7
Chemija Vilniaus universitete 1940-1943 m. 9
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto veikla 9
Lietuvos mokslų akademijos 1998 m. premijos 13
SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO CHEMIKAI
XVIII a. pabajgoje daugumoje Vakarų Europos universitetų chemikai jau buvo išsikovoję tvirtas pozicijas. Tuo tarpu 1579 m. įkurtame Vilniaus universitete daugiau kaip du šimtmečius nebuvo netgi chemijos katedros. Lietuva neturėjo geležies rūdos, akmens anglies bei kitų naudingų iškasenų, kurioms perdirbti reikėtų chemijos žinių, o į politines kovas įklimpę Lietuvos didikai nesteigė stambių manufaktūrų ir fabrikų. Atsilikusi krašto ekonomika visiškai apsiėjo be chemijos ir neskatino dėstyti ją universitete.
1773 m. universitetas perėjo pirmosios Europoje švietimo ministerijos - Eudukacinės komisijos žinion. Universiteto rektoriumi buvo paskirtas pasaulinio garso mokslininkas, Anglijos ir Prancūzijos Mokslų Akademijų narys astronomas Martynas Počobutas ( 1728-1810). Edukacinei komisijai nusprendus Vilniaus universitete, tuo metu vadintame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes Vyriausiąja mokykla, ikurti chemijos katedrą, M. Počobutas pakvietė Turino karališkosios akademijos narį, filosofijos ir medicinos daktarą Juozapą Sartorijų. 1784 m. Vilniaus universitete jis įkūrė Chemijos katedrą ir laboratoriją. Laboratorija buvo skurdi, įrengta blogose patalpose, tačiau yra duomenų, kad jau pirmaisiais jos darbo metais Vilniuje buvo tiriamas oras: imamas iš įvairių miesto bei apylinkių vietų ir analizuojamas eudiometru, panašiu į Kavendišo prietaisą. Tik po 15 metų analogiški tyrimai buvo atliekami Rygoje. Kaip ir kituose to meto universitetuose, laboratorija buvo neprieinama studentams, skirta tik demonstracijoms paruošti bei katedros personalui dirbti. Iš pradžių Chemijos katedra buvo skirta tik Medicinos fakulteto studentams, o po 1803 m. reformos perėjo Fiziko-matematikos fakulteto žinion.
J. Sartorijus chemijos kursą lotynų kalba pradėjo skaityti medikams. Chemija buvo dėstoma 2 metus. Studentai supažindinami su paprasčiausiomis vieninėmis medžiagomis, metalurgijos pagrindais, mineralais ir jų cheminiu perdirbimu (pvz., kalkių, salietros, boro rūgšties gamyba), augalinės kilmės organinėmis medžiagomis (sakais, kamparu, cukrumi), alkoholine ir rūgštine fermentacija. Kurso pabaigoje buvo kalbama apie gyvulinės kilmės chemines medžiagas- cheminę kraujo sudėtį, riebalus ir muilą, tulžį ir jos...
Šį darbą sudaro 4792 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!