Carų valdžioje (šaltiniai)

Didesnę reikšmę Lietuvai ir visoms buvusios LDK žemėms turėjo 1802 – 1804 m. švietimo reforma, kuria Rusijos švietimą nusistatyta tvarkyti pagal šiek tiek pritaikytą buvusios Lenkijos ir Lietuvos Valstybės Tautos edukacijos komisijos modelį. Imperijoje buvo įsteigta 6 švietimo apygardos; viena jų – Vilniaus švietimo apygarda. Ji tvarkė 8 gubernijų [...] su beveik 9 mln. gyventojų švietimą. Kitaip tariant, apygarda sujungė visas per tris padalijimus Rusijai tekusias buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės žemes (išskyrus Kuršą). Apygardos centru tapo Vilnaius imperatoriškasis universitetas, taip pavadintas 1803 m. pertvarkius Vilniaus vyriausiąją mokyklą.
Universitetas buvo ne tik aukštoji mokykla, bet ir kontroliavo visas apygardos mokyklas, ypač vidurines (gimnazijas ir apskrities mokyklas; dauguma jų tebeliko vienuolynų globojamos), per jas kažkiek – ir pradines parapines. Apygardos globėju – savotišku tarpininku Liaudies švietimo ministerijos ir Vilniaus universiteto, turėjusio nesiaurą autonomiją, - buvo paskirtas A.J. Čartoriskis. Globėjas privalėjo gyventi Sankt Peterburge. Tai garantavo dar didesnę universiteto veiklos laisvę. Vilniaus apygarda, kaip ir universitetas, turėjo caro patvirtintą atskirą, skirtingą nuo kitų Rusijos apygardų, statusą, išlaikė atskirą [...] finansavimo šaltinį ( šį tą gaudavo ir papildomai iš valstybės bei privačių rėmėjų); tad iš esmės galėjo tęsti dar edukacijos komisijos pradėtą darbą – plėtoti lenkų kultūros ir Lenkijos, ar Lenkijos ir Lietuvos, pilietines ir patriotines tradicijas. Juolab, kad tai atitiko ir paties A.J.Čartoriskio planus.
Su universitetu vienaip ar kitaip siejosi ne tik bemaž visa Vilniaus, bet ir viso krašto, ir didelės švietimo apygardos visuomenės ir kultūros veikla. Vilniuje buvo skaitomos viešos paskaitos, lenkų kalba ėjo keli laikraščiai ir keli mokslo bei literatūros žurnalai, buvo leidžiamos knygos, veikė teatras. Spauda sistemingai nušvietė opiausius visuomenės gyvenimo klausimus, kritikavo baudžiavą, obskurantizmą (tamsuoliškimą).
[...] Carinės Rusijos valdantieji turėjo pagrindą manyti, kad Vilniaus universitetas yra nelojalus Rusijos imperijos siekiams. Visuomenėje, karštai puoselėjusioje prarasto valstybingumo atkūrimą, aktyvius projektus kūrė Vilnias studentija. 1823 m. policija susekė slaptas studentų draugijas, per 100 asmenų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!