LDK visuomenė Apšvietos epochoje - šaltiniai

Išnagrinėkite šaltinius, remkitės žiniomis ir atlikite užduotis.
Šaltinis A Nekrikščioniškos mažumos LDK.
Jau II Lietuvos Statuto rengėjai pirmą kartą išskyrė LDK visuomenės dalį – kitatikius nekrikščionis. Šią grupę sudarė kelios nekrikščioniškąsias religijas išpažįstančios tautos [...]. Jų gyvenimą visuomenėje reglamentavo didžiųjų kunigaikščių privilegijų ir Lietuvos statutų straipsnių derinys.[...] LDK visuomenės mažumų statusas leido miestuose ir miesteliuose statytis savo maldos namus, išlaikyti savo kalbą, kultūrinį savitumą, dalyvauti valstybės ir ūkio struktūrose. Susiformavo tautinių mažumų sugebėjimus apibūdinantys stereotipai: totorius – karys, vežėjas ir odininkas, žydas – prekeivis, karčemininkas ar kreditorius, karaimas – daržininkas.[...] Ketverių metų seimo metu visuomenės dauguma pirmą kartą iškėlė ir bandė diskutuoti gausiausios mažumos – žydų – visapusiško integravimo (pilietybės suteikimo) galimybę.[...] LDK įėjo į istoriją kaip konfesinėms mažumoms tolerantiška valstybė.
Šaltinis B Apie miestiečius.
XVIII a. viduryje Lietuvoje buvo apie 300 miestų ir miestelių, iš jų nemažai dar XVI–XVII a. gavusių savivaldos, arba Magdeburgo, teisę. [...] Miestiečių luomui priklausė daugiausia miesto gyventojai, kurie turėjo nuosavybę, taip pat asmenys, besiverčiantys smulkiais verslais, amatais ir prekyba: į gildijas susiorganizavę pirkliai, į cechus – amatininkai. Žydai miestuose sudarė atskirą socialinį sluoksnį: jie niekada netapo miestiečiais ir pasiliko miesto gyventojais, esančiais už magdeburginės teisės ribų. Pagal Magdeburgo teisę miestiečiai buvo atskira ir palyginti uždara bendruomenė. Dėl išskirtinės teisinės padėties visuomenėje jie sudarė atskirą luomą, mažiau privilegijuotą negu bajorai, pvz., miestiečiai negalėjo dalyvauti valstybės politiniame gyvenime, nebuvo laikomi valstybės piliečiais. XVIII a. antrojoje pusėje ekonomiškai sustiprėję Lietuvos miestiečiai ėmė reikalauti visų luomų teisių. 1788–1792 m. Ketverių metų seimo įstatymai, 1791 m. balandžio 18 d. Miestų įstatymas leido miestiečiams siųsti atstovus į Seimą, gauti valstybės tarnybą, tapti aukštesniaisiais dvasininkais, karininkais, pereiti į bajorų luomą, mėginta suvienodinti miestiečių ir bajorų politines teises, iš dalies sulieti šiuos luomus. Vėlesni politiniai įvykiai – 1792 m. Targovicos konfederacija, antrasis 1793 m. ATR padalijimas – šios pertvarkos neleido įgyvendinti....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!