Budos kelias ir Budizmas

Budos kelias (Buddha Dharma) - tai laimės siekimas, nutraukiant kentėjimą, tai nusiteikimas nenaudoti jėgos, nekenkti kitam ir nebūti agresyviam, tai sugebėjimas suprasti ir atjausti, tai tolerancija ir pakantumas, tai pastovios pastangos, sąmonės lavinimas, savikontrolė ir mąstymas. Budizmas - tai gyvenimo būdas. Ir jei kas nors sutinka su šiomis mintimis, tai jis jau budistas. Budizmo kilmė VI a. pr. m. e. pasaulyje vyko galingas religinis sąjūdis. Atsirado įtakingos religijos: zoroastrizmas, judaizmas, budizmas, džainizmas, konfucianizmas, vedantinis induizmas, daosizmas. Šis judėjimas, matyt, prasidėjo Persijoje. Jo pirminės priežastys turbūt tokios pat sudėtingos kaip ir Renesanso ar Reformacijos. Tais laikais religinės idėjos, ypač tokios revoliucingos turėjo sklisti be galo greitai. Religijos mokytojai dažnai keliaudavo, o žmonės turėjo laiko ir noro klausytis. Religinio protesto jėga labiausiai buvo juntama Indijoje. Čia gyvenimą tvarkė brahmanai. Išplėtoję apeigų sistemą, didelį dėmesį skirdami studijoms, jie ėmė valdyti paprastus žmones. Tik jie galėjo aukoti, o jų aukos ir maginės maldos buvo tokios galingos, jog jų klausė ne tik žmonės, bet ir dievai. Apie 600 m. pr. m. e. šiaurės Indijoje viešpataujanti dvasininkų padėtis jau buvo įprastas dalykas. Deja, jų piniginių dovanų (dakšinų) reikalavimas, kišimasis į politiką, sukėlė didžiulį nepasitenkinimą ir protestą, ypač kšatrijų kastoje. Kai kas iš kšatrijų kastos tapo ateistais (čarvakais). Jų nuomone, dievo nėra, o aukojimai ir Vedų maldos yra nesąmonė. Vienintelis žmogui pažįstamas gėris yra laimė, taigi aukščiausias gėris - daryti tai, kas daro žmogų tikrai laimingą. Be viso to tuometinė Indija buvo nepaprasto dvasinio atvirumo. Būtent šiuo laiku induizmo gelmėse užsimezga džainizmo ir budizmo tikėjimai.Jogos, Vedantos ir kitos sistemos savo doktrinomis bei praktiniais patarimais sukūrė tvirtą pagrindą atsirasti plačiam žmonių, ieškojusių išsigelbėjimo, išsilaisvinimo (mokši) ratui. Daugelis indų laukė naujų atsakymų į tokius klausimus: kodėl žmonės turi kentėti, ar negalima išvengti kančios? Jie ieškojo naujos, alternatyvios doktrinos, kuri galėtų būti priešpastatyta ezoterinei brahmanų išminčiai. Budizmas irgi, kaip reformistinis judėjimas, įsiterpė į ilgametę induizmo religinę tradiciją. Budos gyvenimo istorija Budos gyvenimo istorija pačiam mokymui reikšminga ir kaip išraiškingas pavyzdys, ir kaip pačios religijos formavimosi kelias. Ilgus amžius nebuvo šventraščio, nuosekliai pasakojančio apie budizmo įkūrėją. O kai pasakojimai buvo užrašyti, pasirodė, kad jie apipinti mitais, susilieję su liaudiškais pasakojimais, neretai tarpusavy prieštaringi. Pirmieji jo gyvenimo aprašymai atsirado ne anksčiau, kaip praėjus 200 metų nuo jo mirties. Mūsų amžiuje jau neabejojama, kad "istorinis" Buda, budizmo tikėjimo pradininkas, iš tikrųjų gyveno. Jo gyvenimas apipintas legendomis; tradicija mums išsaugojo ne detalią biografiją, bet veikiau portretą idealo, kokiu turėtų stengtis tapti kiekvienas budistas. Manoma, kad legendinio pobūdžio Buddhavamsa pasakoja 24 budų, Gautamos pirmtakų, istoriją ir pranašauja ateisiant būsimųjų laikų budą - Budą Metėją (Maitrėją). Kai atėjo laikas pasirodyti žemėje Budai, 10000 pasaulių dievai susirinko prašyti Bodisatvos gimti paskutiniam gyvenimui tarp žmonių. Penkiomis Didžiosiomis Įžvalgomis Bodisatva pats pasirenka savo gimimo laiką, žemyną, vietą, giminę ir motiną. Pasirinko jis tą istorinį laikotarpį, kai žmonių gyvenimas trunka 100 metų - nei per ilgai, nei per trumpai, tiek, kiek reikia, kad žmonės suvoktų jo mokymą. Vieta gimti jis išsirinko šiaurės Indiją, kuri tada laikyta pasaulio centru. Motina jis pasirinko Mają, ankstesnėse egzistencijose per 100000 pasaulio amžių pasižymėjusią skaistybe ir kitomis dorybėmis. VI a. pr. Kr. šalį valdė teisingumu pagarsėjęs radža Šudodana, o jo pirmoji žmona buvo savo grožiu ir dorovinėmis bei protinėmis savybėmis išsiskirianti moteris, gavusi Majos pravardę. Apie 560 m. pr. Kr. (20 metų tikslumu) jie susilaukė sūnaus. Tai buvo paskutinė jo motinos galimybė susilaukti vaiko. Kadangi karalius Šudodana ir karalienė Maja tuomet buvo bevaikiai ir laikėsi skaistybės, Bodisatvos prasidėjimas laikomas nekaltu. Vieną naktį ji susapnavo, kad į jos įsčias pro dešinįjį šoną įėjo baltas dramblys. Po dešimties mėnesių nuo prasidėjimo karalienė pagimdo Bodisatvą. Vaikas išeina iš dešiniojo savo motinos šono, jos nesužeidęs, "įgijęs atmintį ir žinojimą, nesuteptas motinos įsčių, kaip neatsitiko nė vienam kitam, nes visi kiti buvo sutepti įsčių dėme" (Lalitavistara). Nepaliestas jokio žmogaus, jis buvo pirmiausia priimtas dievybių. Dievai numazgojo jo kūną įvairiausiais kvapniais vandenimis ir apdengė ką tik nuskintomis gėlėmis. Ore pasirodė du Čanarai ir brangus skėtis. O jis, sėdėdamas ant didžiulio lotoso, nužvelgė 10 erdvės taškų liūto žvilgsniu, didžio žmogaus žvilgsniu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!