Biologinės įvairovės apsauga Panevėžio rajone

• Rajonas turi patogią geografinę padėtį, jis yra išsidėstęs Mūšos-Nemunėlio, Nevėžio žemumose, kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Įsteigtas Krekenavos regioninis parkas, Žaliosios girios botaninis draustinis. Teka Lėvuo ir Nevėžis. Didžiausi miškai – Žalioji giria, Gilėnų, Gėlainių, Raguvos, Gustonių. Žemės ūkio naudmenos sudaro 57,1 %, miškai – 34,1 %, keliai – 1,7 %, užstatyta teritorija – 2,1 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 2,8 %.
• Tai juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.
Lietuvos raudonoji knyga
• Tai ne tik retų ir nykstančių rūšių sąrašai, aprašymai, bet ir teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama šių rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti.
• 2007 m. išleista nauja Lietuvos raudonosios knygos redakcija, į kurią įtrauktos 767 augalų, gyvūnų ir grybų rūšys.
Lietuvos raudonosios knygos kategorijos:
• 0(Ex) – Išnykusios ir tikėtinai išnykusios rūšys (Extinct and probably extinct),
• 1(E) – Prie išnykimo ribos (Endangered),
• 2(V) – Pažeidžiamos (Vulnerable),
• 3(R) – Retos rūšys (Rare),
• 4(I) – Nenustatyta (Indeterminate),
• 5(Rs) – Atkurta (Restored)
Raudonosios knygos rūšys
• Iš viso: 121
• Rečiausios rūšys:
• Lūšis I(E) kategorija
• Karališkoji glindė I(E) kategorija
• Pataisinė drepanė I(E) kategorija
• Raiboji gegūnė I (E) kategorija
• Miltuotoji brylytė I(E) kategorija
• Būdingiausia rūšis:
• Stumbras 5 (Rs) kategorija
• Karališkoji glindė
• Raiboji gegūnė
Lūšis (Lynx lynx)
• Randama kai kuriuose Lietuvos miškų masyvuose.
• Dažniausiai minta - kiškiais, stirnomis...
• Dabartinę populiaciją sudaro 30 – 40 žvėrių.
• Lūšims neigiamą įtaką daro: kertamas miškas, medžioklė, poilsiautojai, brakonieriavimas, vilkai ir valkataujantys šunys.
Karališkoji glindė (Pedicularis sceptrum – carolinum)
• Lietuvoje reta rūšis, bet aptinkama daugelyje rajonų.
• Auga durpingose pievose, pelkėtuose miškuose, šarmingose žemapelkėse.
• Nyksta dėl žemapelkių ir durpingų pievų sausinimo, hidrologinio režimo keitimo.
Miltuotoji brylytė (Sclerophora farinacea)
• Žinomos 6 radavietės Lietuvoje
• Auga senuose mišriuose ir lapuočių miškuose.
• Rūšis jautri augavietės pokyčiams.
• Neigiamai veikia: miškų kirtimas, džiūstančių ir nudžiūvusių medžių šalinimas.
Stumbras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!