Referatai

Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete

10   (1 atsiliepimai)
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 1 puslapis
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 2 puslapis
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 3 puslapis
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 4 puslapis
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 5 puslapis
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 6 puslapis
Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir internete 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Lina Laurinavičiūtė Informologijos III kurso studentė Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir Internete Rašto darbas Vadovas: lekt. I. Sibrian Klaipėda, 2009 ĮVADAS Bibliotekos šiandien susiduria su naujais reikalavimais ir išbandymais. Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtotė bei vartotojų poreikiai skatina ieškoti inovatyvių sprendimų, kurie leistų išsamiai ir operatyviai teikti informaciją, plėsti teikiamų paslaugų spektrą diegiant elektronines paslaugas. Yra apibrėžiamos šios bibliotekų paslaugos: katalogas, bibliotekos svetainė, elektroninis fondas, elektroninių dokumentų pristatymas, elektroninės informacijos paslaugos, vartotojų mokymas naudotis el. paslaugomis, bibliotekos siūloma interneto prieiga. Elektroninė viešoji paslauga apskritai suprantama kaip paslauga, suteikianti asmeniui galimybę savo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti įvairias jo poreikius tenkinančias procedūras ir gauti informaciją1. Tačiau reikėtų išsiaiškinti, kokios visgi yra šių teikiamų bibliotekų paslaugų problemos, su kuriomis tenka susidurti vartotojams, atėjusiems į biblioteką ir norintiems gauti reikalingą informaciją. Bibliotekų paslaugų problematika duomenų bazėse ir Internete Lietuvos bibliotekose naujų informacinių technologijų diegimas, prieigos įrengimas prie virtualių informacijos šaltinių prasidėjo neseniai ir tik po truputį įgauna pagreitį. Iš 65 Lietuvos viešųjų bibliotekų 48 turi savo tinklalapius, kuriuose plačiau ar siauriau reprezentuojasi, pristato savo paslaugas, skelbia informaciją apie fondą, renginius, pateikia elektroninius katalogus, įvairias elektronines duomenų bazes bei kitą naudingą informaciją. Iš šių 48 elektroninėje erdvėje pristatomų bibliotekų 36 jau pateikia vartotojui kultūros paveldo ir kraštotyrinę informaciją skaitmeniniu būdu. Tačiau reikia pasakyti, kad tik pusė iš visų 65 viešųjų bibliotekų išnaudoja naujas kraštotyrinės sklaidos elektroninėje virtualioje erdvėje galimybes2. E.paslaugų perspektyvas bibliotekose šiandien riboja keletas faktorių: vienas vartotojas – skirtingos bibliotekų sistemos (viešosios ir akademinės); per menkas kitataučių, kitakalbių, neįgaliųjų įtraukimas į bibliotekų e. paslaugas; stringančios e. parašo ir e. motyvo iniciatyvos. Sėkmingai plėsti e.paslaugas neįmanoma be apskričių viešųjų bibliotekų techninės įrangos atnaujinimo, kvalifikuotų specialistų ir bibliotekininkų informacinių technologijų kompetencijos, organizacinių ir struktūrinių bibliotekų permainų, tarpsektorinio bendradarbiavimo stiprumo, nuolatinio e. paslaugų vartojimo stebėjimo ir kokybės gerinimo3. Be to, dažnai kai kuri reikšminga ir vartotojui reikalinga informacija būna labai lakoniška, užslėpta, kai kurių bibliotekų tinklalapiuose jos reikia gerokai paieškoti. Tai iškart suerzina vartotoją, kadangi čia pasireiškia laiko eikvojimas. O juk vartotojas greičiausiai todėl ir nėjo į biblioteką, sėdėjo namie prie kompiuterio, kad greičiau rastų reikalingą informaciją ir sutaupytų laiko, kurio šiais laikais labai trūksta tiek studentams, tiek dirbantiems asmenims. Nepaisant susiformavusių viešosios bibliotekos tradicijų, kaita ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių bendruomenių poreikių ir naujų technologijų – būtina jo veiklos sąlyga. Viešosios bibliotekos turi būti bendruomenės informacijos centrai, atsakingi už vietos kultūros paveldą. Kaupti, saugoti ir skleisti šį paveldą yra prioritetiniai viešųjų bibliotekų uždaviniai. Šiems uždaviniams įgyvendinti bibliotekos turėtų naudoti naujausias šiuolaikines technologijas, užtikrinančias visuotinę informacijos prieigą. Bibliotekos turėtų aktyviau išnaudoti kraštotyrinės informacijos sklaidos galimybes – internetinių duomenų bazių kūrimą, informacijos įrašymą į skaitmenines laikmenas, internetinių nuorodų kaupimą, taip pat dalyvavimą LIBIS Analizinės bibliografijos posistemyje kuriant Nacionalinės bibliografijos duomenų banką4. Partnerystė tarp vietos atminties institucijų Europoje jau yra laikoma norma, tuo tarpu Lietuvoje tokios veiklos pavyzdžių tarp vietinių institucijų labai mažai. Dėl skaitmeninių technologijų plėtros bibliotekos ir kitos atminties institucijos nebegali veikti izoliuotai. Lietuvos viešosios bibliotekos turi pradėti dirbti su kitais vietos kultūros sektoriaus partneriais – muziejais, archyvais. Taip viešosios bibliotekos galės sutelkti išteklius, kurių reikia naujovėms ir plėtrai, pasinaudoti įgūdžiais, kurių paprastai neturi. Dėl ribotų finansinių išteklių partnerystė tampa šių dienų būtinybe5. Labai svarbi problema yra ir pačių kompiuterių popveikis mūsų sveikatai. Prisėdę namie, darbe ar bibliotekoje prie kompiuterio mes tiesiog pamirštame savo kūną, tačiau po kelių intensyvaus darbo valandų pajuntame diskomfortą. Techninė pažanga ne visuomet užtikrina geresnes darbo sąlygas: kyla ekologinės problemos, komplikuotas tampa darbo saugos techninis pagrindas6. Progresyvus žingsnis būtų mobiliųjų technologijų diegimas teikiant e.paslaugas viešosiose bibliotekose. Visų pirma tai liečia sistemą, leidžiančią elektroniniu būdu per mobilųjį telekomunikacijų operatorių sumokėti mokestį už bibliografinių užklausų vykdymą, leidinių pagal nurodytus įrašų atrankos kriterijus formavimą ir kitas paslaugas. Deja, šiuo metu dar nėra teisinės bazės, leidžiančios lanksčiai įtraukti į šį procesą trečiąją šalį – operatorių. Mikromokėjimų sistemos pagrindu paremtas atsiskaitymas už paslaugas e.miestiečio kortele paplitęs daugelyje valstybių. Tokių projektų patirtis rodo, kad kortelės gali tarnauti kaip mokinio ir studento pažymėjimas, bibliotekos skaitytojo, turisto kortelės, miestiečio tapatybės e.dokumentas ir pan. Lietuvos didžiuosiuose miestuose sėkmingai vykdomas elektroninių bilietų ir informavimo sistemų viešajame transporte projektas pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ pogrupį „Viešosios elektroninės paslaugos“. Elektroninio viešojo transporto bilieto funkcijas atliekančios kortelės perspektyva – „miestiečio“ kortelė7. 2007 m. lapkričio mėnesį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje buvo atliktas tyrimas8 (žr. 1 diagrama). Vartotojų apklausoje apie Kauno apskrities viešosios bibliotekos e.paslaugas paaiškėjo, jog daugiausia jų naudojasi bibliotekos katalogu, viešosiomis interneto prieigomis ir bibliotekos tinklalapiu. Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė aukštųjų mokyklų studentai, moksleiviai, dirbantieji, besimokantieji profesinėse mokyklose, kolegijose ir bedarbiai. 85 procentai respondentų pageidavo, kad biblioteka plėstų savo e. paslaugų repertuarą. Dauguma apklaustųjų labiausiai pageidaujama paslauga įvardijo viešą interneto prieigą, taip pat paminėjo poreikį prenumeruoti daugiau mokslinių duomenų bazių, galimybę tinklalapyje rezervuoti leidinį, skaityti visateksčius dokumentus, apmokėti delspinigius internetu9. (1 diagrama) Iš tyrimo galima daryti išvadą, kad visgi nemažai yra aktualių bibliotekų paslaugų problemų, kurios reikalauja konkrečių, patikimų ir išsamių sprendimų savo praktikoje. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (IVPK) savo interneto svetainėje publikuoja duomenis apie 2007 m. Europos Komisijos užsakymu atlikto viešųjų elektroninių paslaugų Europos šalyse tyrimo ataskaitas10, kurios parodo viešųjų paslaugų perkėlimo į internetinę terpę situaciją Europos Sąjungos šalyse. Geriausiai įvertintos šalys buvo Austrija, Slovėnija, Malta, o Lietuva, deja, užima tik 114 vietą. IŠVADOS Paskutiniais dešimtmečiais informacinės technologijos pakeitė įprastą bibliotekų informacinį skaitytojų aptarnavimą. Nuo paslaugų, apribotų tam tikroje fizinėje ardvėje, pereita prie virtualių paslaugų, kurios leidžia gauti paslaugą bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje. Šiuo metu toli gražu ne visas Lietuvos bibliotekas galima vadinti moderniomis, lengvai prieinamomis duomenų bazėmis, interneto ryšiu ir pan. Trūkstant finansavimo dažna biblioteka neturi pakankamai kompiuterizuotų darbo vietų, interneto prieigos. Prasidėjusi ilgalaikė Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa, taip pat pradėtas vykdyti projektas „Bibliotekos pažangai“ teikia vilčių, jog artimiausiu metu situacija pasikeis. Tačiau belaukdamos valstybės paramos, bibliotekos galėtų pačios aktyviau ieškoti galimybių surasti finansavimą šiuolaikiškų paslaugų kūrimui. Projektinė veikla galėtų būti kaip viena iš tokių galimybių. Pagrindinės e.paslaugų problemos šiandien yra autorinės teisės, statistinės apskaitos problemos, mažėjantis fizinių dokumentų išdavimo poreikis, o su juo ir mažėjantis apsilankymų bibliotekoje skaičius, skaitytojo nutolimas nuo bibliotekos, apmokėjimo už nuotolines paslaugas problemos, el. pašto naudojimo problemos ir pan. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. BOJAROVIENĖ, D. Darbo kompiuteriu ergonomika ir jos ištekliai internete. Tarp knygų. 2008, Nr. 11. P. 2-7 2. Dėl viešųjų paslaugų, teikiamų naudojant IRT, tyrimų rezultatų ir informacijos teikimo. Iš informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. [interaktyvus], [žiūrėta 2009m. balandžio 8d.]. Prieiga per internetą: 3. LAPINSKIENĖ, A. Lietuvos viešųjų bibliotekų kraštotyros kolekcijos elektroninėje erdvėje. Tarp knygų. 2008, Nr. 10. P. 8-11 4. NAUDŽIŪNIENĖ, A. Elektroninės paslaugos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Tarp knygų. 2008, Nr. 5. P. 4-5 5. RAKAUSKAS, G. E. miestas visiems – nauja paslaugų kokybė. [interaktyvus], [žiūrėta 2009m. balandžio 10d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1138 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (1138 ž.)
Darbo duomenys
  • Bibliotekininkystės referatas
  • 7 psl., (1138 ž.)
  • Word failas 530 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt