Betonavimo darbų technologinė kortelė

TURINYS DARBŲ IR TECHNOLOGINIŲ OPERACIJŲ APRAŠAS............................. BENDROSIOS NUOSTATOS STATYBOS PROCESO TECHNINIŲ IR EKONOMINIŲ RODIKLIŲ LENTELĖ................................................................................................................................. REIKIAMŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ SĄRAŠAS................................................. SMĖLIS BETONO MIŠINYS ARMATŪRA MEDIENA SUVIRINIMO ELEKTRODAI KLOJINIŲ TEPALAS PLIENINĖ VIELA TVIRTINIMO ELEMENTAI KLOJINIAI DARBO ĮRANKIŲ, ĮRENGINIŲ IR MECHANIZMŲ SĄRAŠAS........................ TECHNOLOGINIŲ OPERACIJŲ ATLIKIMO KALENDORINIS GRAFIKAS.................................................................................................................................... DARBO VIETŲ SCHEMOS................................................................................................... DARBŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI............. PARUOŠIAMOJO SLUOKSNIO ĮRENGIMAS ARMATŪROS DARBAI ARMATŪROS STRYPYNO RIŠIMAS KLOJINIŲ ĮRENGIMAS BETONO MIŠINIO KLOJIMAS IR TANKINIMAS KIETĖJANČIO BETONO PRIEŽIŪRA KLOJINIŲ IŠARDYMAS BETONAVIMAS ŽIEMĄ KOKYBĖS KONTROLĖ...................................................................................................... DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA........................................................................ BENDROSIOS NUOSTATOS KOLEKTYVINĖS APSAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONĖS ASMENINĖS APSAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONĖS DARBŲ IR TECHNOLOGINIŲ OPERACIJŲ APRAŠAS BENDROSIOS NUOSTATOS Transportuojant, betono mišiniai turi nesustingti, nesusisloksniuoti, neprarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. Didesniu atstumu mišinys turi būti vežamas automobilinėmis betonmaišėmis, kuriose jis nuolat maišomas. Prieš betonavimą uolingi (akmeningi) pagrindai, horizontalūs ir su nuolydžiu betoniniai siurblių paviršiai turi būti nuvalyti nuo purvo, šiukšlių, riebalų, sniego, ledo, cementinės plėvelės ir t.t. Prieš pat dedant betono mišinį nuvalyti paviršiai turi būti nuplauti vandeniu ir išdžiovinti. Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamos konstrukcijos plote. Kad visa betoninė konstrukcija būtų vienalytė, ką tik paruoštą betono mišinį reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradėjo stingti. Betono mišinio sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 1.25 giluminio vibratoriaus darbinės dalies ilgio. Tankinant paviršiniais vibratoriais nearmuotų konstrukcijų betono sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatūra - 120 mm. Leistini betono slūginio paviršiniai plyšiai ne didesni kaip 0.3 mm. Tiek kiek įmanoma betonas turi būti klojamas nuo plėtimosi siūlės iki plėtimosi siūlės, kad sumažinti konstrukcinių siūlių skaičių. Konstrukcinės siūlės turi būti tik horizontalioje ir vertikalioje plokštumoje, jeigu kitaip nenumatyta. Kai betonavimas sustojęs vertikalioje ar nuožulnioje plokštumoje , turi būti įrengtos atitinkamos laikančios lentos ir priemonės, leidžiančios, kad armatūra nepertraukiamai tęstųsi per sudūrimą, neišlinktų ar kitaip nenukryptų. Įrengiamų darbo siūlių paviršiai, dedant betono mišinį su pertraukomis, turi būti statmeni betonuojamų kolonų ir sijų, plokščių ir sienų paviršių ašims. Po ilgesnės darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, kai anksčiau suklotas betonas įgyja ne mažesnį kaip 1.5 MPa gniuždymo stiprumą. Betono mišinį galima tankinti pliekimu, vibravimu, vakuumavimu. Vibravimas - tai pagrindinis 0-8 cm slankumo betono mišinio tankinimo būdas. Statybvietėje betono mišiniai gali būti tankinami giluminiai, paviršiniais ir išoriniais vibratoriais. Tankinimo trukmė vienoje padėtyje priklauso nuo betono mišinio slankumo. Kai tankinama giluminiais vibratoriais, ji yra 20-25 s, kai paviršiniais - 30-50 s, kai išoriniais - 50-30 s. Darbo siūles, suderinus su projektine organizacija, leidžiama įrengti betonuojant: • kolonas - pamatų viršaus ilginių, sijų ir pokraninių konsolių apačios, pokraninių sijų viršaus, kolonų kapitelių apačios altitudžių lygyje; • didelių išmatavimų sijas, monolitiškai sujungtas su plokštėmis - 20-30 mm žemiau plokštės apačios. • plokščias plokštes - bet kurioje vietoje lygiagrečiai mažesnei plokštės pusei; • briaunotas perdangas - kryptimi, lygiagrečia antraeilėm sijom; • masyvus, arkas, skliautus, rezervuarus, hidrotechninius statinius, tiltus ir kitus sudėtingus inžinerinius įrenginius ir konstrukcijas - vietose, nurodytose projektuose. Folinių pamatų rostverkų betonavimas Rostverkus betonuoti galima tada, kai sukalti poliai ir nupjauti iki projektinės padėties arba išbetonuoti gręžtiniai pamatai. Poliai su skersiniais arba įstrižais plyšiais, didesniais negu 0,3 mm, turi būti sustiprinti gelžbetoniniais apibetonavimais 100 mm storio arba pakeisti. Jei poliai neįkalti iki projektinės padėties arba kalant pažeista polių galva, polių galvos turi būti nupjautos taip, kad nebūtų pažeistas apsauginis armatūros betono sluoksnis žemiau nupjovimo. Jei polis įkaltas arba nulūžęs žemiau projektinės padėties, reikia juos išbetonuoti iki projektinės padėties, suderinus su projektuotojais. Rostverkų betonavimo metu turi būti numatytas gruntinio vandens pašalinimas iki tol kol betonas pasieks 2.5 MPa stiprumą. STATYBOS PROCESO TECHNINIŲ IR EKONOMINIŲ RODIKLIŲ LENTELĖ Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt. Rodikliai Pagal normatyvus Pagal technologinę kortelę 1. Darbų mastas m3 63,2 63,2 2. Darbo sąnaudos žm.d. 98,25 98,25 3. Vieno darbininko vidutinis pamainos išdirbis m3 0,63 0,63 4. Produkcijos vieneto darbo sąnaudos žm.val. 0,08 0,08 REIKIAMŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ SĄRAŠAS SMĖLIS SMĖLIO POREIKIO APSKAIČIAVIMAS: Paruošiamajam sluoksniui įrengti po ransijomis, reikalingas smėlio kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: Q = 0,1 x e x y x k, kur Q - smėlio kiekis, t; 0,1 - sluoksnio storis, m; E - sluoksnio plotas, m2; y - smėlio tūrio masė, kg/m3; k - koeficientas, k = 1,02. Eil. Nr. Ašis Sluoksnio ilgis, m Sluoksnio plotis, m Sluoksnio plotas, m2 1. 1-1 28 0,3 8,4 2. A-A 96 0,3 28,8 3. 18-18 40 0,3 12 4. L-L 20 0,3 6 7. Iš viso: 54,6 Q = 0,1 x 54,6 x 1000 x 1,02 = 5,6 t. BETONO MIŠINYS Monolitinėms gelžbetoninėms konstrukcijoms (rostverkams, pamatų sijų bei g/b kolonų užmonolitinimui) įrengti naudojamo betono mišinio klasė, sudėtis ir savybės turi atitikti projekto ir Lietuvos standartų reikalavirnus. Naudotinų betono mišinių techniniai duomenys pateikti lentelėje: Pavadinimas, standarto Nr. Gniuždomojo stiprio klasės Aplinkos poveikio klasės Atsparumo šalčiui markė pagal LST 1428.17 Nelaidumas vandeniui pagal LST 1428.8 Mišinių slankumo klasės Normalusis C 6/7,5 betonas C8/10 X0 LSTEN 206-1, C 12/15 LST 1974 SMormaiusis C 16/20 betonas C 20/25 XC1. XC2, XC3 F50 S1 (-30-40) LST EN 206-1, C 25/30 XC4, XS1, XS2 F 75 82 (50-90) LST1974 C 30/37 XS3, XD1, XD2 F 100 W2, W4, 83(100-150) C 35/4.5 XD3,XF1, XF2 F150 W6, W8. C 40/50 XF3, XF4, XA1 F200 W10,VV12 34(160-210) C 45/55 XA2, XA3 pagal LST C 50/60 1974 Normalusis C 6/7,5 smėlbetonis ir C 8/10 smulkiagrūdis C 12/15 betonas C 16/20 LST E6\1 206-1, C 20/25 LST1974 ARMATŪRA Projekte nurodytos armatūros techniniai duomenys ir kiekiai pateikiami lentelės forma: Pavadinimas Armatūros stiprumo klasė Stryppų skersmuo, mm Kiekis, t Armatūra Ø22 S400 22 0,72 Armatūra Ø20 S500 18 1,42 Armatūra Ø18 S400 16 0,19 Armatūra Ø16 S500 14 2,07 Armatūra Ø14 S400 22 0,11 Armatūra Ø12 S500 12 3,34 Armatūra Ø10 S400 10 0,46 Iš viso: 8,3 MEDIENA Lentos apipjautos, 3-ios rūšies, storis 25-32 mm, plotis 100 mm, ilgis 2,0-6,5 m. Apvali miško medžiaga naudojama neapdirbta. Dvigubo pjovimo mediniai tašai: 50x100 mm, 50x50 mm. Poreikis nustatomas vykdant darbus bei klojinių naudojimo rekomendacijomis. SUVIRINIMO ELEKTRODAI Reikiamas elektrodų tipas ir skaičius nustatomas pagal suvirinimo naudojimo instmkciją ir suvsrinimo darbų mastą. KLOJINIŲ TEPALAS Tepalas, naudojamas klojinių paviršiui tepti, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: • ant betono paviršiaus nepalikti dėmių, jei paviršius dengiamas kita konstrukcija; • nesumažinti betono paviršiaus stiprumo; • ant vertikaliųjų pasvirųjų paviršių išsilaikyti ne mažiau kaip 24 valandas +30 °C temperatūrai; • būti nepavojingas gaisro požiūriu; • neturėti lakių žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų. Naudotinas hidrofobinis ir kitoks reikalavimus atitinkantis klojinių tepalas. Klojinių tepalo poreikis apskaičiuojamas taip: purškiant - ~ 0,02 l x klojinių plotas, m2; užtepant voleliais ar teptuvais - 0,1 l x klojinių plotas, m2. Tiekiamo klojinių tepalo rūšys: ,,Aral Granitol C“, ,,Addinol“, ,,Schalungsoel PL“. PLIENINĖ VIELA Darbams naudojama plieninė 1 mm skersmens viela. Vielos poreikis pagal UAB ,,Sistela" parengtą Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvų rinkinį apskaičiuojamas taip: 0,00015 t x A, čia A - betonavimo darbų mastas m3. TVIRTINIMO ELEMENTAI Darbams naudojamos 3-4 mm skersmens, 100 mm ilgio statybinės vinys. Vinių poreikis pagal UAB ,,Sistela" parengtą Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvų rinkinį apskaičiuojamas taip: 0,1155 kg x A, čia A - betonavimodarbų mastas, m3. Taip pat naudojami savisriegiai 3,5 x 50-100 mm ir kalami medsraigčiai su nailoniniu kaiščiu 6-8 x 60-100. Jų poreikis – apie 10 vnt. į m2. KLOJINIAI Klojinaiai bus gaminami statybos aikštelėje iš presuotų medžio drožlių plokšščių OSB ir medinių tašų 50x100 mm bei 50x50 mm. Jie bus panaudojami keliems betonavimo etapams. Rangovinės organizacijos, taip pat, naudos tipinius inventorinius surenkamus įvairių firmų klojinius (Peri, Doka ir t.t.). Juos naudojant, atsakingas darbų vadovas (ar brigadininkas), privalo vadovautis gamintojo nurodytomis rekomendacijomis (reikalavimais). Kolonoms bus naudojami DOKA klojinių skydai (1,5 m X 0,3 m su jų tvirtinimo elementais). Perdangai bus naudojami DOKA klojiniai (statramsčiai, nešančios sijos, šalutinės sijos, plis trikojai, pleištai, karūnos, bortų kampukai, inventoriniai skydai ir kiti būtini elementai). DARBO ĮRANKIŲ, ĮRENGINIŲ IR MECHANIZMŲ SĄRAŠAS Betonas į objektą bus atvežamas betonvežiais (betonvežiai nuo 5 iki 10 m3 talpos). Automobilinis betono siurblys nenumatytas betonavimo darbams. Betonavimo darbai bus atliekami tiesiai nuo betonvežių, pagal vietą prailginant betono nuleidimo lataką. BETONUOTOJŲ BRIGADOS ĮRANKIAI IR ĮRANGA Eil. Nr. Pavadinimas Skaičius vnt. 1 2 3 1. Klojinių montavimo raktas 2 2. Ruletės 5 m, 10 m, 50 m 5-10 3. Statybinis gulsčiukas, 80-100 cm 3 4. Svambalas 2 5. Kaproninė virvė, 100 m 4 6. Rankinis medžio pjūklas 1 7. Elektrinis medžio pjūklas 1 8. Plaktukas, 300-500 g 4 9. Plaktukas, 2000 g 2 10. Kūjis, 5 kg 1 11. Laužtuvas 2 12. Kastuvas 4 13. Semtuvas 1 14. Kirvis 1 15. Betonuotojo mentelė (kiekvienam) 2 16. Betonuotojo glaistyklė 2 17. Rotacinis-lazerinis nivelyras (komplektas) 1 18. Karutis 2 19. Armatūros karpymo žirklės 1 20. Armatūros rišiklis (kabliukai) 6 21. Giluminis vibratorius 2 22. Vibracinis tankintuvas 1 23. Suvirinirno aparatas (ir visi priedai prie jo) 2 24. Perfuratorius (smūginis gręžtuvas) 2 25. Elektrinė drėlė 2 26. Akumuliatorinė drėlė 14-18 V 4 27. Žarnos betono palaistymui (ilgis pagal poreikį) 1 28. Kampinis šlifuoklis Ø125 3 29. Kampinis šlifuoklis Ø250 1 DARBŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI PARUOŠIAMOJO SLUOKSNIO ĮRENGIMAS Projekte numatyta įrengti po pamatais smėlio paruošiamąjį sluoksnį bei termoizoliacijos sluoksnį. Sluoksnio storis - 100 mm, plotis lygus pamato pločiui plius po 100 mm į kiekvieną pamato pusę. Smėlio sluoksnį būtina sutankinti iki reikiamo lygio. Iki paruošiamojo smėlio sluoksnio įrengimo, geodezininkas pažymi pamatų ašis, paskui iš lentų įrengiami takeliai. Paruošiamojo sluoksnio ribos pažymimos žyminėmis 100 mm pločio lentomis. Lentos turi būti įtvirtintos. Smėlis vežama karučiais, semtuvais pilama ir paskirstomas lygiu sluoksniu tarp lentų. Smėlio sluoksnis tankinamas vibraciniu tankintuvu. ARMATŪROS DARBAI Pamatų armatūros tvarkymo ir klojimo etapai: • rūšiavimas; • sandėliavimas; • atskirų elementų surinkimas ir sujungimas; • paruoštų strypynų, tinklų ir jų blokų surinkimas, sudėjimas ir įtvirtinimas; • įdėtinių detalių tvirtinimas. Statybvietėje armatūra sandėliuojama ant medinių, betoninių ar kitokių padėklų. Jeigu sandėliuojarna rietuvėmis arba sluoksniais, padėklai tarp jų turi būti dedami pagal vertikalę – vienas ties kitu. Atstumas tarp padėtų dirbinių turi būti toks, kad armatūros dirbiniams išlinkus nuo savojo sunkio neliktų siekamųjų deformacijų. Rietuvių aukštis neturi viršyti 1,5 m, o padėklų aukštis ne mažesnis kaip 50 mm. Pamatų armavirnas gali būti atliekamas dviern būdais: atskirais strypais ir su stambintais elementais. Strypai išdėstorni pagal projekto darbo brėžinius. Montažinė armatūra su darbine armatūra jungiama rišimo arba suvirinimo būdu. Armatūra, kurios skersmuo yra mažesnis kaip 8 mm, rankomis nevirinama. Armuojant sustarnbintais elementais, suvirintiniai armatūros tinklai gali būti suduriami užleistiniu būdu. Kryžmai susikertantys tinklų ir strypynų strypai tarpusavyje jungiami surišant ar suvirinant. ARMATŪROS STRYPYNO RIŠIMAS Arrnatūros strypynas rišamas specialia minkšta 0,8-1,5 mm skersmens rišamąja viela. Strypynui rišti naudotini automatiniai, akumuliatoriniai ir rankiniai armatūros rišikliai. Rišama laikantis gamintojų instrukcijų. Strypyną taip pat galima surišti plokščiareplėmis. Plokščiareplėmis mazgai rišami strypus tempiant arba netempiant. Tempiant strypus rišama taip: sučiauptomis replėmis sulenkiamas rišamos vielos galas (padaromas kabliukas); strypų sukryžiavimo vietoje kabliukas užkabinamas, jo galas iš kairės suimamas replėmis, laikomomis ranka; staigiu judesiu dešine ranka su replėmis perkeliama į dešinę patempiant laikomąjį galą į kairę po kitu vielos galu, o kaire ranka viela tempiama iš pradžių į kairę, paskui pakėlus į viršų ir į dešinę; replės pražiodomos, perkeliamos virš kairės rankos ir jomis paimami abu rišamos vielos galai prie strypų sukryžiavimo vietos; viela suspaudžiama replėmis ir pasukama į dešinę du kartus. Netempiant strypų, armatūra rišama plokščiareplėmis taip: kabliukai užkabinami sukryžiavimo vietoje per kairįjį apatinį kampą; rišamas vidos galas suimamas replėmis, staigiu judesiu dešine ranka su replėmis perkeliamas į kairę po rišamąja viela, laikoma kairėje rankoje; atleistomis replėmis dešine ranka suimami rišamos vielos galai ties strypų sukryžiavimu ir pasukama du kartus į dešinę. Armatūra taip pat gali būti rišama vielos atkarpomis (žr. pav.): viela sukapojama maždaug 15 cm ilgio gabaliukais; strypų susikirtimo vieta kaire ranka aplenkiama rišamąja viela; rišamos vielos galai suimami replėmis ir du kartus pasukami į dešinę pusę truputį patempiant. Rišant armatūros strypynus, reikia naudoti šablonus, kad atstumai visomis kryptimis atitiktų nurodytus projekte. Iki 32 mm skersmens armatūros strypai tiek suvirintiniuose, tiek ranka rištuose tinkluose ir strypynuose gali būti sujungiami užleidžiant ir sutvirtinant sandūras viela, nevirinant. Šiuo atveju sandura turi būti tokioje konstrukcijos vietoje, kad jai netektų visa apkrova konstrukcijos naudojimo metu. Įdėtinės detalės turi būti privirintos prie armatūros darbo brėžiniuose nurodytose vietose. Armatūrai įtvirtinti ir apsauginiam sluoksniui sudaryti naudojami plastikiniai fiksatoriai. Apsauginių betono sluoksnių mažiausias storis nurodytas lentelėje: Pamatų tipas Apsauginio sluoksnio storis, mm neagresyvioje aplinkoje agresyvioje aplinkoje Pamatai: be paruošiamojo sluoksnio su paruošiamuoju sluoksniu su paruošiamuoju sSuoksniu 70 35 85 50 Plokštės, kai storis: 100 250 mm 15 20 30 35 Kolonos 20 35 KLOJINIŲ ĮRENGIMAS Prieš įrengiant klojinius, būtina gerai nuvalyti visus cemento skiedinio ir betono likučius ir ištepti skydų vidinius paviršius klojinių tepalu. Ant paviršiaus tepalas užpurškiamas (0,02 l/m2) arba užtepamas voleliais ir teptuvais (0,05-0,1 l/m2). Klojmiai įrengiami laikantis gamintojo instrukcijos ir klojinių išdėstymo ir sutvirtinimo schemomis. BETONO MIŠINIO KLOJIMAS IR TANKINIMAS Prieš pradedant betonuoti, patikrinama armatūros padėtis, jos apsauginiai sluok- sniai, atstumai tarp strypynų, švarumas. Surašomas paslėptųjų darbų aktas, jame nurodoma, ar armatūra sudėta pagal projektą, kokie padaryti pakeitimai (strypų sandūros, profilių skerspjūviai, strypų skaičius ir pan.). Patikrinama, ar gerai įrengti klojiniai. Tikrinarna geodeziniais prietaisais ir matavimo įrankiais. Taip pat tikrinama, ar nėra plyšių pačiuose klojiniuose ir jų sandūrose, ar patikimai sutvirtinti klojinių elementai, ar klojiniai stabilūs, ar gerai sudėtos ir pritvirtintos visos įdėtinės detalės. Betonuojant būtina reguliariai tikrinti į statybvietę atvežamo betono mišinio slan- kumą, nuolat stebėti mišinio tankinimo kokybę, sistemingai apžiūrėti klojinius, tvirtinamąsias ir atrerniamąsias detales. Pastebėjus, kad klojiniai deformuojasi, nusėda ar kitaip keičia savo padėtį ar formą, darbai nedelsian sustabdomi. Klojiniai turi būti grąžinti į projektinę padėtį, sutvirtinti ar sustiprinti, užtikrintas jų formos ir padėties nekintamumas. KIETĖJANČIO BETONO PRIEŽIŪRA Kietėjančio betono priežiūros darbai surašomi į statybos darbų žurnalą arba atskirai. Betoną paprastai reikia pradėti drėkinti ne vėliau kaip po 10 valandų, kai karšta - po 2-3 valandų. Kiek įmanoma, betono paviršių reikia uždengti drėgmę palaikančiomis medžiagomis (maišais, pjuvenomis). Kai orai sausi, betonas paga- mintas su portlandcemenčiu, laistoma ne mažiau kaip 7 paras, kai cementas su plastifikatoriais - 17 parų. Jei oro temperatūra žemesnė kaip 5 °C, laistyti nereikia, tačiau reikia imtis priemonių, kad iš mišinio neišgaruotų vanduo. Betono kietėjimo metu reikia registruoti temperatūrą ir jos pokyčius. KLOJINIŲ IŠARDYMAS Pradėti ardyti klojinius galima tik tada, kai betonas pasiekia mažiausią leistinąjį stiprį. Mažiausias leistinasis betono stipris nuimant klojinius nurodytas lentelėje: Konstrukcijos tipas Mažiausias leistinas betono stipris (%) nuo projektinio s5st5pa§ (%) niy@ ll©3 Plokštės: kai angos iki 3 m kai angos daugiau kaip 3 m 70 80 Sijos: iki 6 m daugiau kaip 6 m 70 80 Plokštės ir sijos, kai armatūra yra standi (laikančioji) 25 Leidimą ardyti klojinius duoda statinio statybos vadovas. Trukmę, per kurią betonas įgyja reikiamą stiprį, nustato atitinkama laboratorija, kurioje bandomi kartu su betonuojamomis konstrukcijomis pagaminti betono kubeliai. Tuo tikslu iš betono mišinio turi būti pagamintas reikalaujamas skaičius betono kubelių. Vienai bandymų serijai gaminami mažiausiai 3 kubeliai. Serijų skaičius priklauso nuo betonavimo darbų masto ir betono stiprio didėjimo bandymų skaičiaus. Bandymai turi kietėti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis kietėja užbetonuotos konstrukcijos. Kontroliniai bandiniai gaminami ir laikomi pagal Lietuvos standartą LST 1330, išbandomi pagal LST ISO 4012 ,,Betonas. Stiprio gniuždant nustatymas". Bandomųjų kubelių matmenys imami atsižvelgiant į užpildų stambumą. Jei užpildas iki 10 mm, tai kubelio matmenys 70 x 70 x 70 mm, jeigu užpildas 10-20 mm - 100 x 100 x 100 mm, 20-40 mm - 150 x 150 x 150 mm, 40-70 mm - 200 x 200 x 200 mm. Kubeliai gaminami standžiose metalinėse formose, griežtai laikantis standartų. Pradėti ardyti pamatų klojinius galima tada, kai betonas pasiekia mažiausią leistinąjį stiprį. Tokį stiprį betonas įgyja apytiksliai per 2 paras, kai oro temperatūra +15°-20° laipsnių pagal Celcijų (C), per 3 paras, kai temperatūra +10° C, ir per 5-6 paras, kai temperatūra yra +5° C. Leidimą išardyti klojinius duoda statinio statybos vadovas. BETONAVIMAS ŽIEMĄ Monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos betonuojamos žiemą pagal specialiai parengtą technologiją. Betonuojant žiemą, būtina pasiekti, kad iki užšaldamas betonas turėtų reikiamą pradinį stiprį. Reikiamo betono stiprio iki užšąlant dydžiai pateikti lentelėje: Konstrukcijos paskirtis ir betono stiprio klasė Stiprio dydis (%) nuo projektinio Nearmuotosios ir armuotosios įprastąja armatūra: C 16/20 C 20/25 C 30/37 C 40/50 50 50 40 35 Reikiamam betono stipriui iki užšąlant užtikrinti taikomi šie būdai: • termoso metodas; • priedų, greitinančių betono kietėjimą, naudojimas; • pakloto betono šildymas ; • šilumos izoliacijos sluoksnių arba gaubtų įrengimas. Atskirų būdų taikymo rekomendacijos pateiktos lentelėje: Konstrukcijos tipas Paviršiaus modulis modySSs Rnekomeduojamas būdas Masyvūs betoniniai ir gelžbetoniniai pamatai iki3 Termoso būdas. Termoso būdas ir kietėjimo greitiklių naudojimas, kai oro temperatūra žemesnė kaip -20 C. Kai žemesnė temperatūra - priedų, saugančių nuo šalčio, naudojimas Pastatų ir įrenginių pamatai, masyvios sienos ir pan. 3-6 Tas pats ir mišinio elektrinis šiSdymas Kolonos, sijos, rėmų konstrukcijos, sienos, perdangos ir pan. 6-10 Priedai, saugantys nuo šalčio, išankstinis betono mišinio šildymas elektra, klojinių šildymas elektra ir pan. Grindys, pertvaros, perdangų plokštės, plonasienės konstrukcijos 10-20 Šildymas elektra, klojinių šildymas, priedai, saugantys nuo šalčio (grindims ir kitoms mažai armuotoms nelaikančiosioms konstrukcijoms) A Paviršlaus modulis Mp = — ; čia: A - konstrukcijos paviršiaus plotas; V - jos tūris. V BETONO MIŠINIO RUOŠIMAS GABENIMAS IR KLOJIMAS ŽIEMĄ Žiemą betono mišinį reikia gabenti taip, kad būtų kuo mažiausi jo šilumos nuostoliai. Būtina vengti tarpinių operacijų tarp mišinio išpylimo iš betonmaišės ir jo suklojimo į klojinius. Kai oro temperatūra žemesnė kaip -15° C, atviras betono paviršius kėbule yra uždengiamas. Galimas leistinas gabenimo atstumas žiemą yra iki 2 kartų trumpesnis negu vasarą. Atvežtas betono mišinys iškraunamas į bunkerius-kaušus, kurie turi būti šildomi arba įrengiami taip, kad juose galima būtų pašildyti betono mišinį. Šildoma elektra, įrengus specialius plokščiuosius elektrodus, arba garais. Kai lauko temperatūra nuo -15° C iki -20° C, mišinys pašildomas iki 45°-55° C. Pašildytas betono mišinys nedelsiant suklojamas, sutankinamas ir uždengiamas taip, kad galėtų kietėti termoso sąlygomis. Prieš klojant betoną ir kai oro temperatūra yra žemesnė kaip -10 °C, o armatūros skersmuo didesnis kaip 25 mm, būtina armatūrą pašildyti karštu oru arba kitaip. Jeigu šviežias betono mišinys yra klojamas ant anksčiau pakloto ir įšalusio betono sluoksnio, šis turi būti atšildytas ne mažiau kaip 40 cm gylyje. Jam neleidžiama įgyti neigiamosios temperatūros, kol ant jo paklotas betonas netaps pakankamai stiprus. Betonuojama nedidelių ilgių ir pločių ruožais, kad anksčiau pakloti sluoksniai greičiau būtų užkloti naųjais ir betono temperatūra nespėtų nukristi žemiau reikalaujamos. Betono mišinio laisvojo kritimo į klojinius aukštis turi būti ne didesnis kaip 1- l, 5 m, tankinama tais pačiais būdais, kaip ir vasarą. SUKLOTO BETONO ŠILDYMAS ELEKTRA Šildyti betoną elektra galima trimis būdais: • kintamosios elektros srovės leidimas pro šviežiai suklotą betono mišinį (ji virsta šiluma ir šildo mišinį); • betono šildymas iš išorės ir vidaus elektriniais šildytuvais; • plieninės armatūros kaitinimas sūkurinėmis srovėmis, sudarant kintamąjį elektromagnetinį lauką (indukcinis būdas). Taikant pirmąjį būdą, ką tik paklotas betono mišinys elektrodais įjungiamas į elektros grandinę. Elektrodai būna metalinės plokštelės arba juostos, priglaustos prie betono; metaliniai strypai, įdėti įbetoną skersai konstrukcijos; styginiai elektrodai, išdėstyti išilgai konstrukcijos ašies. Elektrodams kaitinti naudojama dviejų arba trijų fazių elektros srovė. Pasirinktas elektrinio šildymo temperatūros režimas yra palaikomas keičiant įtampą elektroduose, perjungiant mažiausios antrinės įtampos transformatoriaus pakopas. Elektrodų tipai ir jų naudojimo sritys nurodyti lentelėje: Elektrodo tipas Elektrodų techniniai duomenys ir įrenigimas Naudojimo sritys Lakštiniai kiauriniam šildymui Metaliniai klojiniai, skydai, skarda, pritvirtinti prie klojinių vidinės pusės. Dedami iš priešingų pusių Konstrukcijoms, kurių storis iki 300 mm (sijos, rėmsijės, sienos ir pan.) Juostiniai periferiniam šildymui Juostos iš lakštinio iki 4 mm storio plieno ir stogo skardos. Plotis 20-50 mm. Tvirtinamos prie klojinių vertikaliai Konstrukcijoms, kurių storis iki 300 mm (sijos, rėmsijės, sienos ir pan.) Su abipusiu išdėstymu Išdėstomi ant dviejų priešingų plokštumų 150-500 mm storio konstrukcijų betonui šildyti (sienos) Su vienpusiu išdėstymu Išdėstomi ant vienos konstrukcijos plokštumos Iki 300 mm storio konstrukcijoms (betoniniam pagrindui, grindims, perdangoms) Išdėstomi iš visų pusių, kaip klojiniai Išdėstomi ant visų klojinių skydų. Jeigu būtina - skydai su elektrodais uždedami ir ant viršutinės plokštumos Bet kokio tipo konstrukcijoms, kurių storis 400 mm ir daugiau Strypiniai elektrodai kiauriniam šildymui Apvaliojo 4—10 mm skersmens plieno. Elektrodai įstatomi arba įkalami į betoną plokštumos formos grupėmis Bet kokių matmenų ir formos konstrukcijoms Styginiai kiauriniam šildymui 4-12 mm skersmens specialiai izoliuoti plieniniai strypai. Statomi pagal konstrukcijos išilginę ašį arba lygiagrečiai su ja Konstrukcijoms, kurių ilgis yra kur kas didesnis už skerspjūvio matmenis (konstrukcijoms, sijoms, rėmsijėrns ir pan.) Temperatūros pakėlimo sparta priklauso nuo konstrukcijos tipo ir matmenų ir neturi būti didesnė kaip 5° C/val., kai konstrukdjos paviršiaus modulis Mp = 4; 8° C/vaL, kai Mp = 4-6; 10° C/val., kai Mp = 6-10; 15° C/val., kai yra karkasinės ir plonasienės konstrukcijos. Didžiausia leistinoji šildymo temperatūra 80° C, kai betonas pagamintas su portlandcemenčiu, ir 90° C - su šlakiniu portlandcemenčiu. Jeigu šildoma ne visa plokštuma, o dalis, tai didžiausia leistinoji temperatūra yra 60° C, kai konstrukcijos stonris 600 mm ir daugiau, 50° C - 400-600 mm ir 40° 'C - 200-400 mm. Kai betonas pasiekia reikiamą stiprį, daugiau nebekaitinama. Tačiau tai daroma laipsniškai mažinant betono temperatūrą. Betono atvėsimo sparta turi būti ne daugiau kaip 12° C/val, kai yra betoninės ir mažai armuotos konstrukcijos ir kai paviršiaus modulis Mp = 15-10, 5° C/val., kai Mp = 9-6; 2-3° C/val., kai Mp = 5-3. Vidutiniškai ir tankiai armuotų konstrukcijų, kurių Mp = 8-15, atvėsimo sparta neturi būti didesnė kaip 15° C/val. NEUŽŠĄLANČIŲ CHEMINIŲ PRIEDŲ NAUDOJIMAS Geriausią priedų sudėtį, jų tipą ir kiekį reikia nustatyti laboratoriniais bandymais. Parenkant priedus reikia atsižvelgti į tai, kad priedai, turintys chloridų, sukelia armatūros koroziją, kartais mažina betono stiprumą. Dažniausiai naudojamų cheminių priedų tipai ir kiekiai nurodyti lentelėje: Priedų pavadinimas Oro temperatūra, °C Priedų kiekis (%) nuo cemanto Betono stipris (%) nuo projekt. po kiekio k5©k§@ 7 14 28 Nuo 0 iki -5 5-6 50 65 75 Nuo -6 iki -10 7-8 30 50 70 Potašas Nuo -11 iki -15 8-10 25 40 65 Nuo -16 iki -20 - 10-12 25 40 55 Nuo -21 iki -25 12-15 20 30 50 Nuo 0 iki -5 4-6 30 50 70 Natrio nitritas Nuo -6 iki -10 6-8 20 35 55 Nuo -10 iki -15 8-10 10 25 35 Kalcio nitratas ir šlapalas santykiu 1:1 Nuo -6 iki -10 6-9 20 35 50 Nitritas-kalcio nitritas ir šlapaias santykiu 3:1 Nuo -16 iki -20 9-12 10 20 30 Nuo 0 iki -5 (0 + 3) - (2 + 3) 35 65 80 Kalclo chloridas irnatrio Nuo -6 iki -10 (3,5 + 3,5) - (2,5 + 4) 25 35 45 chloridas Nuo-11 iki -15 (4,5 + 3) -(5 + 3,5) 15 25 35 Nuo -16 iki -20 (6 + 2,5) - (7 + 3) 10 15 20 Kalcio nitrato junginys su šlapalu Nuo-11 iki -15 8-10 15 25 35 Nitritas-nitratas-kalcio chloridas Nuo 0 iki -5 3-5 40 60 80 Kalcio chloridas ir natrio nitratas santykiu 1:1 Nuo -11 iki -15 7-11 20 35 45 Nitritas-nitratas-kalcio chloridas ir šlapalas santykiu 3:1 Nuo -6 iki -10 6-9,5 25 40 50 Visi priedai į mišinį dedami vandens tirpalo pavidalo. Kad greičiau ištirptų, vanduo pašildomas iki 80° C, skiedžiant šlapalą - iki 40° C. Mažesnis lentelėje nurodytų priedų kiekis dedamas, kai V/C >0,5, ir didesnis, kai V/C > 0,5. Jeigu per numatytą laiką betonas nepasiekia reikiamo stiprio, leidžiančio nuimti klojinius, jį laikyti ilgiau, uždengus atvirus betono paviršius. Esant žemesnei kaip -25° C temperatūrai, būtina klojinius apšiltinti, t. y. betono kietėjimui sudaryti termoso sąlygas. Parenkant betono, kietėjančio esant neigiamai temperatūrai, mišinį, reikia laikytis tų pačių reikalavimų, kaip ir kietėjančiam esant normalioms sąlygoms. Tačiau reikia atsižvelgti į tai: - projektinį betono stiprį galima numatyti po 180 parų, o kai temperatūra aukštesnė kaip 0° C, - po 28 parų; - betono klasę numatyti vadovaujantis pateiktais stiprio didėjimo duomenimis; - norint gauti reikiamą stiprį numatytu laiku, tikslinga padidinti betono klasę viena pakopa didesne už projektinę; - mišinio standumas parenkamas kaip ir betonuojant vasarą. Jeigu betonuojamos armuotos konstrukcijos, prieduose negali būti chloridų. KOKYBĖS KONTROLĖ Į statybvietę atvežtos medžiagos ir gaminiai priimami pagal gamintojo išduotas deklaracijas. Priimant armatūrą, statinio statybos vadovas turi patikrinti, ar ji yra tokios pat rūšies, klasės, markės ir skersmens, kaip nurodyta projekte ir buvo užsakyta. Tikrinant suvirintinių tinklų ir plokščiųjų strypynų kokybę, būtina patikrinti jų matmenis, kurių nuokrypiai negali būti didesni už nurodytus lentelėje: Armatūros strypo skersmuo, mm Nuokrypio dydis, mm, esant gaminio matmenims Iki 1 m Daugiau kaip 1 m ilgis Plotis (aukštis) Ne didesnis kaip 16 ± 3 ± 10 ± 5 18-40 ± 5 ± 10 ± 10 Atstumų tarp kryžmai susikertančių strypų (strypynų apkabų, tinklų akučių) nuokrypiai gali būti ne didesni kaip ± 10 mm, o tarp ptokščiųjų arba erdvinių strypynų, pavienių darbo strypų ± 5 mm. Leistinieji armatūros išdėstymo nuokrypiai išdėstyti lentelėje: Nuokrypio aprašymas Nuokrypio dydis, m Nuokrypiai tarp atskirai įdėtų darbinės armatūros strypų pamatų plokštėse ir sienose ±15 Nuokrypiai tarp armatūros strypų eilių ±10 Betono apsaugmių siuoksnių nuokrypiai, kai apsauginio sluoksnio storis yra didesnis kaip 20 mm ir skerspjūvio linijiniai rnatmenys: iki 100 mm nuo 101 iki 200 mm nuo 201 iki 300 mm daugiau kaip 300 mm + 4; - 4 + 6; - 4 + 8; -5 +10; -5 Įrengiant klojinius nuolat tikrinama, ar nuokrypiai neviršija leistinųjų. Didžiausi leistinieji klojinių įrengimo nuokrypiai nurodyti lentelėje: Nuokrypio aprašymas Nuokrypio dydis, m mBTD Apatinės klojinių briaunos nuo isiJginės ašies nuokrypis +15 Apatinės klojinių briaunos nuo ašies nuokrypis +15 Klojinių plokštumų ir jų susikirtimo vertikalės linijų nuokrypis nuo +5 Kiojjnių nuokrypis nuo horizontalės +5 Betono mišinio tankinimo kokybė kontroliuojama vizualiai tankinimo metu. Betono mišinys turi būti tankinamas tol, kol iš jo nustoja kilti oro pūslės ir į paviršių iškyla cemento pienas. Didžiausi ieistinieji monolitinių pamatų nuokrypiai nurodyti lentelėje: Nuokrypio aprašymas Nuokrypio dydis, m Pamatų ir jų susikirtimo linijų nuokrypis nuo vertikaiės per visą pamato aukštį ± 20 Horizontaliųjų plokštumų nuokrypiai visame tikrinamame ruože ± 20 Paviršių ir įdėtinių detalių altitudžių nuokrypiai -5 Dviejų gretimų besijungiančių paviršių altitudžių skirtumai -3 Elementų ilgio nuokrypiai ± 20 Monolitinių gelžbetoninių pamatų įrengimo kokybės kontrolės veiksmai pateikti lentelėje: Kontrolės objektas Atsakingas vykdytojas Kontrolės būdas Kada kontroliuojama Ašių žymėjimas Geodezininkas Geodeziniai prietaisai Iki betonavimo Betono mišinio atitiktis projektui ir gamintojo deklaracijai Statinio statybos vadovas Vizualiai, bandymais Iki betonavimo ir betonuojant Armatūros ruošinių ir gaminių atitiktis projektui ir gamintojo deklaracijai Statinio statybos vadovas Vizualiai Iki betonavimo Pamošiamojo sluoksnio storis, sutankinimo lygis, paviršiaus altitudė Statinio statybos vadovas Vizualiai, ruletė, metras Iki betonavimo Klojinių įrengimo nuokrypiai Statinio statybos vadovas, geodezininkas Geodeziniai prietaisai, ruletė, metras Iki betonavimo Armatūros sudėjimo, įdėtinių detalių tvirtinimo ir padėties įtvirtinimo nuokrypiai Statinio statybos vadovas Vizualiai, ruletė, metras Iki betonavimo, paslėptųjų darbų aktas Betono mišinio klojimo ir tankinimo technologinis režimas Statinio statybos vadovas Vizualiai Betonuojant Kietėjančio betono priežiūra Statinio statybos vadovas Vizualiai Po betonavimo Pamatų geometrijos ir projektinių altitudžių nuokrypiai Statmso statybos vadovas, geodezininkas Geodeziniai prietaisai, ruletė, metras Po betonavimo Betono stipris nuimant laikančiuosius klojinių elementus pateiktas lentelėje: Konstrukcijos tipas Mažiausias leistinasis betono stipris (%) nuo projektinio Plokštės: kai angos iki 3 m kai angos daugiau kaip 3 m 70 80 DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA BENDROSIOS NUOSTATOS Dirbti betonuotojais gali ne jaunesni kaip 18 metų, specialiai pasirengę, profe- sinių įgūdžių turintys ir sveikatą pasitskrinę asmenys. Dirbantys su elektriniais vibra- toriais asmenys privalo turėti pradinę apsaugos nuo elektros kategoriją (PK). Kiekviename naujame statybos objekte iki darbų pradžios betonuotojai darbo vietoje turi būti papildomas instruktuojami saugos ir sveikatos klausimais. Instruktavimas įforminamas Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Autornobilinis betononvežis turi būti pastatytas ant saugaus, kieto pagrindo. Automobilinio betononvežio atramos turi remtis į inventorinius padėklus. Automobilinės betonmaišės vairuotojas privalo laikytis mašinų naudojimo instrukcijų reikalavimų. Tarp automobilinės betonmaišės vairuotojo betonuotojo, skirstančio betono mišinį klojiniuose, turi būti įrengta signalizacija, naudojamos radijo ar kitos ryšio priemonės (mobilūs telefonai ir pan.). Betonavimo darbus, naudojant automobilinį betono siurblį, galima atlikti tik dalyvaujant statinio statybos ar statinio statybos bendrųjų darbų vadovui. KOLEKTYVINĖS APSAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONĖS Aptvarai. Atliekant betonavimo darbus naudotini apsauginiai ir signaliniai aptvarai. Apsauginiais aptvarais aptveriamos pavojingos zonos tose žmonių būvimo vietose, kur horizontaliųjų paviršių aukščio skirtumas viršija 1,3 m. Signaliniais aptvarais aptveriamos potencialiai pavojingos zonos: automobilinio betono siurblio veikimo zona, pavojinga zona šalia statomo statinio ir kt. Draudžiamieji ženklai. Jais ženklinama pavojinga automobilinio betono siurblio veikimo zona. Geriamasis vanduo. Betonuotojų brigada aprūpinama indu su geriamuoju vandeniu ir vienkartiniais puodukais. Darbo vietų apšvietimas. Tamsiu paros metu betonuotojų darbo vietos apšviečiamos elektriniais šviestuvais. Apšvietos vertė turi viršyti 30 lx. ASMENINĖS APSAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONĖS Apsauginis šalmas. Betonuotojai turi būti aprūpinti statybiniais šalmais, atitinkančiais Lietuvos standarto LST EN 397 reikalavimus. Pirštinės. Pirštinės turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 388 reikalavimus. Kiekvienas betonuotojas turi dėvėti jo plaštakos dydį atitinkančias pirštines. Tinkamiausios pirštinės betonuotojams - pirštinės, kurių piktogramoje pirmas skaičius iš keturių yra 4 (jis rodo, kad pirštinės yra labiausiai atsparios dilumui). Apsauginiai darbo drabužiai. Betonuotojai aprūpinami darbo drabužiais, apsaugančiais nuo mechaninio poveikio ir gamybinio užterštumo. Jiems tinka: puskombinezoniai, kombinezonai, švarkai su kelnėmis. Be to, rudenį ir pavasarį - striukės, o žiemą - šilti drabužiai. Profesinė avalynė. Betonuotojai aprūpinami apsaugine profesine avalyne, atitinkančia Lietuvos standarto LST EN 346 reikalavimus. Pamatų betonuotojams tinka auliniai batai, turintys metalines noseles, apsaugančias nuo energijos smūgių iki 100 J ir nuo gniuždomosios apkrovos iki 10 kN. Betonuotojų brigados saugos ir sveikatos priemonės pateiktos lentelėje: Pavadinimas Skaičius Apsauginis šalmas Kiekvienam darbuotojui Pirštinės nuo mechaninių sužalojimų Kiekvienam darbuotojui Drabužiai, apsaugantys nuo mechanimo poveikio ir gamybinio užterštumo Kiekvienam darbuotojui Darbinė profesinė avalynė Kiekvienam darbuotojui Uždari apsauginiai akiniai su tiesiogine ventiliacija Kiekvienam darbuotojui Pirmosios pagalbos rinkinys 1 komplektas pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2003-07- 11 įsakymo Nr. V-450 1 priedą Indas su geriamuoju vandeniu ir vienkartiniai puodukai 1 komplektas Betonavimo metu draudžiama: • dirbti be apsauginio šalmo; • vaikščioti surištais armatūros strypynais; • pilant betono mišinį stovėti ant klojinių; • pašaliniams žmonėms būti betono pylimo į klojinius zonoje 4 m spinduliu; • nuo betontiekio piltuvo; • vilkti vibratorių paėmus už elektros kabelio; • darbo metu perduoti vibratorių kitam asmeniui; • leisti dirbti su vibratoriumi moterims; • perkelti automobilinį betono siurblį į kitą stovėjimo vietą su išskleista betontiekio strėle.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!