Bendrosios žinios apie juridinius asmenis

◦ Ūkio subjekto terminas teisėje
(II dalis
• Juridinio asmens steigėjai
• Juridinio asmens steigimo pagrindas
• Juridinio asmens steigimo tvarka (būdai)
• Juridinio asmens steigėjai
• Juridinio asmens steigimo dokumentai
• Juridinio asmens registravimas
• Juridinio asmens pavadinimas ir buveinė
• Juridinio asmens turtas
• Juridinio asmens organai ir atstovai
• Juridinio asmens filialai ir atstovybės
• Juridinio asmens reorganizavimas ir likvidavimas
Juridinio asmens atsiradimo prielaidos
Juridinis asmuo - išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas
Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas.Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est).
Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi.
Pvz. iki naujojo LR civilinio kodekso priėmimo ūkinės bendrijos nebuvo juridiniai asmenys, o jį priėmus tapo juridiniais asmenimis.
Išvestinių (nenatūralių) civilinės teisės subjektų
kūrimo prielaidos
Išvestinių civilinės teisės subjektų atsiradimą sąlygojo prekinių-piniginių santykių plėtotė (civilinė apyvarta).
Pagrindinės priežastys:
• Viešosios nuosavybės (valstybės, miesto ir pan.) įforminimas.
• Vieno asmens ribotos galimybės įgyvendinti didelius investicinius projektus.
• Vienam asmeniui priklausančio turto suskaidymas, siekiant mažinti komercinę riziką ir greitinti apyvartą.
Visais atvejais dirbtinio subjekto sudarymas yra turto personifikavimas, siekiant sudaryti jam dalyvauti civilinėje apyvartoje.
Juridinio asmens instituto istoriniai aspektai
Istoriniu aspektu nagrinėjant juridinio asmens klausimą, pažymėtina kad juridinio asmens sukūrimo poreikis atsirado ne ne privatinės, bet viešosios teisės veikimo sferoje - Romos visuomenėje pirmiausia buvo siekiama įtvirtinti bendruomenės (miesto, valstybės) turtinį savarankiškumą, sudaryti sąlygas dalyvauti civilinėje apyvartoje bendruomeniniams interesams realizuoti.
Tik po to vėliau Romos jurisprudencija, siekdama įveikti ribotas atskiro žmogaus galimybes pasiekti savo tikslų, sukūrė dvi diametraliai priešingas išvestinių civilinės teisės subjektų teisines konstrukcijas –bendrijas (societas) (neturinčias savarankiško teisinio subjektiškumo) bei korporacijas (universitas), turinčias savarankišką teisinį subjektiškumą .
Bendrijos ir korporacijos Romos teisėje
Bendrijos – tai asmenų sąjunga, neatskirta nuo jos narių, t.y negalinti egzistuoti be savo narių. Bendrijos subjektiškumas realizuojamas tik per jos narių subjektiškumą.
Korporacijoje priešingai nei bendrija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!