Bendrosios chemijos ir instrumentiniai metodai

• Fizikinius – cheminius analizės metodus.
Visi kiekybinės analizės metodai skirstomi į bendrosios chemijos ir instrumentinius metodus.
Cheminiai analizės metodai.
Kokybinės analizės metodu tiriamosios medžiagos sudėtis nustatoma pridedant tokių medžiagų , kurios sudarytų naujus specifinių savybių junginius. Susidariusių junginių specifinės savybės – nuosėdos, skystis, dujos, būdinga spalva, kvapas, struktūrai kt. yra aiškiai pastebimos.
Analizuojamų medžiagų sudėties nustatymo metodai, kuriuose panaudojamos nustatomų elementų arba jonų cheminės savybės, vadinami cheminiais analizės metodais.
Medžiagų cheminė analizė atliekama dviem būdais: „sausuoju būdu“ – medžiaga analizuojama neištirpinta ir „šlapiuoju būdu“ – tiriamoji medžiaga pirmiausia ištirpinama ir tik po to tiriama jos sudėtis. Paprastai sausuoju būdu atliekami preliminarūs tyrimai laboratorijose ir geologiniai tyrimai lauko sąlygomis. Medžiagai sausuoju būdu tirti taikomi šie metodai:
1. Tiriama, kokia spalva medžiaga nudažo liepsną. Kai kurie elementai, sudarantys lakius junginius, nudažo liepsną būdinga jiems spalva, pvz., baris – geltonai žalia, natris geltona.
2. Spalvotų stiklelių (perlų) metodas. Sulydžius mažą kiekį analizuojamos medžiagos su boraksu (Na2B4O710H2O) arba amonio dihidrofosfatu (NH4H2PO44H2O), gaunami stiklo pavidalo rutulėliai-perlai, nudažyti būdinga tam tikram jonui spalva.
3. Analizuojamoji medžiaga kaitinama ant anglies pučiamuoju vamzdeliu. Šiuo atveju dažnai susidaro spalvotos apnašos.
Tiriant šlapiuoju būdu, analizuojamoji medžiaga pirmiausia ištirpinama vandenyje, rūgšties arba šarmo tirpale. Jeigu medžiaga netirpsta nei vandenyje, nei rūgštyje, nei šarme, tai ją reikia sulydyti su kietu šarmu arba natrio ar kalio karbonatų mišiniu ir gautą mišinį ištirpinti vandenyje arba rūgštyje.
Analizinės reakcijos atliekamos pridedant į tiriamąjį tirpalą tam tikrų reagentų, sudarančių su ieškomuoju jonu būdingus sąveikos produktus. Šios reakcijos vadinamos jono būdingosiomis reakcijomis arba jono radimo (aptikimo)reakcijomis. Kokybinėje analizėje atliekamos tokios reakcijos, kurioms vykstant gaunamos tam tikros spalvos, formos ir savybių nuosėdos, spalvoti tirpūs junginiai, dujinės medžiagos. Pavyzdžiui, chloro jonai su sidabro jonais sudaro baltas, varškės pavidalo sidabro chlorido nuosėdas, netirpstančias azoto rūgštyje, bet tirpstančias amoniake. Todėl sidabro nitratas azoto rūgšties terpėje yra būdingas reagentas chloro jonams aptikti. Trivalentės geležies jonai su rodanido jonais, esant tam tikroms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!