Bendrosio pasiūlos veiksniai

Įvadas Paklausos ir pasiūlos lentelės modeliai bei kreivės rodo, kiek tam tikrų prekių pirkėjai nupirks ir kiek jų pardavėjai pasiūlys įvairiomis kainomis. Pačios savaime jos dar tiesiogiai neparodo, kokia kaina prekės ir paslaugos bus iš tikrųjų perkamos ir parduodamos. Tačiau kai tos dvi jėgos (paklausa ir pasiūla) susiderina, įvyksta svarbus dalykas: pasiūlos ir paklausos sąveika sukuria pusiausvyros kainą, arba rinkos kainą. Rinkos kaina ir yra ta kaina, kuria prekės ir paslaugos bus iškeistos į pinigus. Vartojimo išlaidos, jų nuomone, yra gana sta­bilios ir nepriklauso nuo pinigų kiekio, esančio ekonomikoje, pokyčių. Taigi namų ūkio pajamų didėjimas didins tik vartotojų turimą grynųjų pinigų kiekį bei jų investicijas i vertybinius popierius, t.y. tik namų ūkio santaupas. Verslo investicijų paklausa mažai priklauso nuo palūkanų normos, nes jas lemia ekonominė padėtis bei pardavimų perspektyvos. Todėl investicijų paklausa yra mažai elastinga palūkanų normos atžvil­giu. Keinsistai mano, kad pinigų pasiūlos pokyčiai mažai veikia visumine paklausą. Nemažas pinigų pasiūlos pokytis sukelia palyginti nežymų palūkanų normos, in­vesticijų bei visuminių pajamų pokytį. Nežymiai padidėjusi visuminė paklausa net įvertinus dauginamąjį poveiki nedaug padidins visumines pajamas. Todėl keinsistai teikia pirmenybę fiskalinės poli­tikos priemonėms, tiesiogiai reguliuojančioms visuminę paklausą. 1.Bendroji pasiūla ir jos pokyčių veiksniai Kito svarbaus ekonomikos dalyko - bendrosios pasiūlos - analizė padeda pa­veikti ekonomikos prisitaikymo prie įvairių svyravimų, pavyzdžiui, prie naftos kainų didėjimo 1973-1974 m., 1979-1980 m. ir jų mažėjimo 1985-1986 m., mechanizmą. Pasiūla ekonomikoje - tai gamybos apimties ir kainų pokyčio elementas, todėl bendrosios pasiūlos analizė padeda suprasti infliaciją, pasirinkti nedarbo ir infliacijos kompromiso sprendimo būdus. Bendroji pasiūla (AS, aggregate supply) - prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamintojai gali ir nori parduoti rinkoje esant tam tikram kainų lygiui. Bendroji pasiūla - mažiausiai ištyrinėta makroekonomikos sritis. Priežastis, kad esama skirtumų tarp idealiosios ekonomikos, kurios gamybos apimtis visada yra tokio lygio, kurį sąlygoja visiškas užimtumas, ir realiosios ekonomikos, kurios darbo rinka lėtai prisitaiko prie bendrosios paklausos pokyčių. Bendroji pasiūla rodo ne fiksuotą pasiūlos apimtį, o pasiūlos srautą ir jo kitimą, priklausantį nuo kainų, darbo užmokesčio, technikos lygio ir t.t. Visų pirma jie teigia, jog pinigų pasiūlą ir visumine paklausą sieja ne tik netiesiogi­nis, bet ir tiesioginis ryšys, turintis poveikį vartojimui. Todėl padidėjus namų ūkio pajamoms subjektai, priešingai, nei teigia keinsistai, daugiau ima pirkti ir prekių, ypač ilgalaikio vartojimo. Dalį pinigų jie pasilieka sau, kitą dali išleidžia finansiniams aktyvams bei prekėms Įsigyti. Monetaristų požiūri į pinigų pasiūlos bei visuminės paklausos ryšį. Pinigų paklausa monetaristų nuomone, ne tiek priklauso nuo palūkanų normos dydžio, kiek nuo sandorių apimties, t.y. nuo nacionalinio produkto dydžio. Todėl pinigų paklausa nėra elastinga palūkanų normos atžvilgiu. Investicijų paklausa, pasak monetaristų, priešingai, yra elastinga palūkanų normos atžvilgiu, todėl net ir nežymus palūkanų normų pokytis smarkiai didina investicijų apimti. Taigi, monetaristų nuomone, pinigų pasiūlos didėjimas lemia nemaža palūkanų normos kritimą ir dėl to padidėja investicijos. Didesnės investicijos padidina visumines išlaidas. Šį netiesiogini poveiki dar su­stiprina ir tiesioginis poveikis, padidinantis asmeninio vartojimo išlaidas. Taigi pinigų pasiūlos didėjimas sukelia gana dideli vi­suminių pajamų didėjimą. Monetaristų teigimu, pinigų pasiūlos įtaka visuminei paklausai yra didžiulė. Monetaristų požiūris i pinigų poveikį nacionalinio produkto gamybos apimčiai.1 Priešingai nei grynoji fiskalinė politika, kuri, kaip teigia monetaristai, yra mažai veiksminga, pinigų politikos priemonės labai veikia na­cionalinio produkto apimti. Tačiau pinigų poveikio mechanizmas gana sudėtingas. Būtina įvertinti ir vėlavimo poveiki. Be to, ekonominiai procesai sunkiai nuspėjami. Todėl yra pavojus, jog aktyvūs centrinio banko veiksmai reguliuojant pinigu pasiūla gali tik destabilizuoti eko­nomiką. Monetaristų rekomendacijos, kaip naudoti pinigų politikos priemones nesukeliant neigiamų padarinių, pagristos klasikinės mainų lygties analizės išvadomis. Vienas iš šios lygties variantų, vadinamas Fisherio lygtimi. Darant prielaidą, kad pinigų apyvartos greitis v yra pastovus (šia prielaida yra grindžiama kiekybine pinigų teorija), iš mainų lygties da­roma išvada, jog nominalusis BNP padidės tiek pat, kiek ir pinigų kiekis. Tačiau trumpojo ir ilgojo laikotarpio pinigų kiekio padidėjimas vei­kia skirtingus dešinės lygties pusės danginamuosius. Trumpojo laiko­tarpio pinigų kiekio didėjimas labiau, veikia gamybos apimtį negu kainas. Todėl jeigu ekonomika išgyvena nuosmukį, tai pinigų kiekio padidėjimas sukelia nedideli kainų didėjimą ir žymų gamybos didėjimą, beveik lygų pinigų kiekio M didėjimui. Ir atvirkščiai, pinigų kiekio ma­žėjimas sukelia žymų gamybos mažėjimą, o tai gali būti ekonomikos nuosmukio pradžia. Tuo tarpu ilguoju laikotarpiu, kai gamybos apimtis „ gamybos apimtis neviršija realiojo nacionalinio produkto lygio Yv Kreivė AD rodo, kad, esant šiai kainai, bendroji paklausa yra Yr Kainos padidėjimas iki PE skatina gamintojus padidinti gamy­bos apimtį nuo Y} iki YE ir verčia pirkėjus sumažinti pirkimų apimtis nuo Y2 iki YE. Pu­siausvyra ekonomikoje yra tada, kai, esant kainų lygiui PE, realiojo pagaminto produkto kiekis atitinka perkamo produkto kiekį: QAD = QAS. 3 pav. parodyta, kaip bendrosios paklausos kreivė kerta bendrosios pasiūlos kreivę keinsistinėje (gulsčiojoje) atkarpoje. Šiuo atveju kainų lygis nedaro poveikio re­aliojo nacionalinio produkto pusiausvyros susidarymui. Jei realioji gamybos apimtis Y2 viršytų YE, dalis prekių liktų neparduota. Bendroji paklausa yra nepakankama. Gamin­tojai mažintų gamybos apimtį iki YE. 3 pav. Bendrosios paklausos kreivė kerta bendrosios pasiūlos kreivę Jei 7, palyginti su numatytosiomis investicijomis, sukelia prekių atsargų augimą ir paskatina gamintojus sumažinti gamybą. Pusiausvyra susidaro taške E2, kuris rodo, kad santaupų lygis sumažėjo iki pra­dinio lygio Si, nes santaupų Šaltinis - nacionalinės pajamos - sumažėjo iki Y2. Atsiradęs autonominių investicijų trūkumas A/, būtinas pusiausvyrai palaikyti nacionalinių paja­mų lygyje F„ sumažino nacionalines pajamas multiplikuotai: AY> AI. 10 pav. Nedidelio teigiamojo nuolydžio linija Realią situaciją, kai investicijų apimtis kinta nepaisant naciona­linių pajamų pokyčio. Šias investicijas 10 pav. rodo nedidelio teigiamojo nuolydžio linija. Namų ūkio pastangos daugiau taupyti greit sumažina santaupas iki žemesnio nei pradinis lygio: S2AD0, - infliacijos tarpsniu. Esant nuosmukio tarpsniui, mažėja kainos, darbo užmokestis ir didėja nedarbas. Mažėjant kainoms, nuosmukio tarpsnis išnyksta. Esant infliacijos tarpsniui, veikia kainų augimo veiksniai. Didėjant kainoms, darbo užmokesčiui ir mažėjant nedarbui, infliacijos tarps­nis išnyksta. 9. Multiplikatoriaus poveikio analizė parodo reiškinį, kuris vadinamas taupymo paradoksu. Taupymo paradoksas - namų ūkių pastangos daugiau taupyti mažina nacio­nalines pajamas ir pakerta taupymo galimybes ateityje. Literatūra 1. A. Jakutis, B. Drilingas. Ekonomikos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 2001. 2. V. Gronskas. Verslo ekonomika. Kaunas, 2003. 3. Hal R. Varian. Makroekonomika. Šiuolaikinis požiūris.- Vilnius, 1999. 4. A. Jakutis. Ekonomikos teorijos pagrindai, Kaunas, 1999. p. 38-45. 5. V. Sviška. Makroekonomika, Technologija, 2003. p. 68-152. 6. V. Skovinas, Makroekonomika, Vilnius, Enciklopedija, 2000. p. 26-186. 7. Bergg D., Fisher S., Dornbush R. Economics.-London, 2003. p. 52-63. 8. Thompson A. R. Economics, 2000, p. 147-165. 9. Menkin N.G. Makroekonomika, perevod s angliiskogo M,; 1-vo MGU. 1999. p. 134-156. 10. Gabrisch H.: Eastern Europe monetary system: Macroeconomic Effects in New Member States//Europe-Asia Studies Vol. 49, No. 4, 2000 p. 567-590. 11. Goetzmann W. N.: An Introduction to Economic Theory, Yale School of anagement, http://viking.som.yale.edu/will/finman540/classnotes.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!