UAB „Rimi Lietuva" finansinės ir ūkinės veiklos analizė bei pelno didinimas

ĮVADAS Temos aktualumas. Kiekvienos prekybos įmonės siekis išlikti globalios rinkos sąlygomis. Išlikimas priklauso nuo šalies rinkos, ekonomikos veiksnių, bei įmonės finansinės veiklos. Todėl reikia nagrinėti ne tik šalies rinką bet ir pačios įmonės finansinę veiklą. Finansinė analizė viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Jos dėka įmonės vadovai gali priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Finansinė analizė atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones. Analizuojant atskleidžiami vidiniai rezervai ir galimybės geriau dirbti, racionaliau naudoti materialinius, darbo ir finansinius išteklius. Baigiamajame darbe bus atliekama UAB „Rimi Lietuva“finansinė ir ūkinės veiklos analizė. Kadangi įmonė dar nėra pateikusi 2014 metų finansinės atskaitomybės, analizei bus imamos įmonės 2009 ir 2013 metų pelno (nuostolių) bei balanso ataskaitos. Darbo problema. UAB „Rimi Lietuva“ nuostolinga veikla. Darbo tikslas. Įvertinti UAB „Rimi Lietuva“ finansinę būklę bei jos veiklos tęstinumą. Darbo objektas. UAB „Rimi Lietuva“ finansinė ir ūkinės veikla. Darbo tikslas. Įvertinti UAB „Rimi Lietuva“ finansinę būklę bei jos veiklos tęstinumą. Uždaviniai: • Išanalizuoti mokslinę literatūrą finansinės analizės klausimais. • Atlikti UAB „Rimi Lietuva“ 2009 – 2013 m. finansinių atskaitomybė veiklos analizę. • Išanalizuoti bei įvertinti santykinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas. • Remiantis ūkinės finansinės veiklos analizės rezultatais, pateikti išvadas ir siūlymus UAB „Rimi Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos pelingumui didintį. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė; • Pirminių ir antrinių duomenų analizė. Darbo struktūra: Pirmoje darbo dalyje atliekama išsami mokslinės literatūros analizė. Teoriniu aspektu analizuojama finansinės analizės samprata, tikslai, būdai, metodai. Antroje analitinėje darbo dalyje atliekama UAB „Rimi Lietuva“ 2009 – 2013 m. ūkinės finansinės veiklos analizė. Ją sudaro: horizontalioji, vertikalioji bei santykinė pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. Ja remiantis vertinama įmonės finansinė padėtis ir pateikiamos išvados bei siūlymai. 1. ĮMONĖS ŪKINĖS FINANSINĖS VEIKLOS VERTINIMAS TEORINIU ASPEKTU 1.1. Finansinės analizės samprata ir įmonės veiklos finansinio vertinimo reikšmė Skirtingi autoriai savo knygose pateikia įvairius finansinės analizės apibrėžimus. J.Mackevičius savo knygoje „Įmonių veiklos analizė” pateikia štai tokį finansinės analizės apibrėžimą: „Finansinė veiklos analizė – tai visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų tyrimas siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus“. ( Aleknevičienė 2011) Daiva Šležienė ir Irena Klimavičienė savo knygoje „Įmonės veiklos finansinis įvertinimas” teigia: „Finansinė analizė – tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais“. (Šležienė, Klimavičienė 2000) „Finansinių ataskaitų analizė” knygos autorė Vilija Bagdžiūnienė nurodo štai tokį finansinės analizės apibrėžimą: „Finansinės atskaitomybės analizė – procesas, kurio metu siekiama įvertinti įmonės esamą ir būsimą finansinę būklę, jos veiklos tęstinumą.” ( Bagadžiūnienė 2005) Stasys Girdzijauskas teigia, - „Finansinių operacijų kiekybinė analizė – viena iš labiausiai besiplečiančių ekonomikos mokslo sričių. Susiformavusi finansų ir matematikos mokslų sandūroje, ji randa vis platesnį pritaikymą praktinėje veikloje. Vienas iš pagrindinių finansinės analizės veiksnių yra pinigų laiko vertė, o jos svarbiausioji išraiška – pinigai“.( Butkevičienė, Kanapickienė, Patašius 2011) Eugenija Buškevičičiūtė, Irena Mačerinskienė teigia, - „finansinė analizė, kaip reikšminga įmonės finansinės būklės aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali būti svarbi ir kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir diegti naujus projektus.“ (Buškeičienė, Marčerniskieknė 2002) Pasak Eugenijos Buškevičiūtės, finansinė analizė pateikia susistemintą informaciją veiklos strategijos ir ateities perspektyvoms numatyti. Ji padeda atskleisti vidaus rezervus ir priimti racionalius ekonominius sprendimus. ( Ivanauskkienė 2004 ) Finansinė analizė yra dalis ekonominės analizės, kuri atliekama remiantis įstatymais bei faktiniais ūkinės veiklos rodikliais ir kuri tiria ekonominius procesus įmonėje, jų tarpusavio ryšius bei rezultatus. Pagrindinės ekonominės analizės kryptys yra: • pardavimo analizė; • išteklių sudarymo ir naudojimo analizė; • veiklos sąnaudų analizė; • finansinės veiklos bei finansinės būklės analizė. Įmonių finansinė veikla organiškai susijusi su jos ūkine veikla ir komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena ir kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, valdymo lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Savo ruožtu įmonės ūkinės veiklos sėkmė priklauso nuo jos finansinės būklės. 1 pav. Finasinės analizės vieta ekonominės analizės sistemoje. (šaltinis:...) Finasinės analizės objektas – tai finasinė įmonės veikla, susijusi piniginiais santykiais, atsirandančiais vykdant numatytus tikslus ir įmonei užmezgant verslo ryšius su pirkėjais, tiekėjais, valstybės institucijomis, darbuotojais ir kitais rinkos dalykiais. (LEE C, Alice 2009) Konkurecinėje rinkoje dirbantys įmonių vadovai turi realiai vertinti tiek savo, tiek konkurentų finasinę būklę bei galimybes. Tuo tikslu jiems reikėtų: • sukurti įmonėje efektyvių informacinę sistemą; • kaupti informacinių duomenų bazę turėti kvalifikuotą finansų tarnybos personalą. (Mackevičius, Poškaitė 2011) • Įmonių finansinė veikla organiškai susijusi su jos ūkine veikla ir komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena ir kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, valdymo lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo. Savo ruožtu įmonės ūkinės veiklos sėkmė priklauso nuo jos finansinės būklės. Konkurecinėje rinkoje dirbantys įmonių vadovai turi realiai vertinti tiek savo, tiek konkurentų finansinę būklę bei galimybes. Tuo tikslu jiems reikėtų: • sukurti įmonėje efektyvių informacinę sistemą; • kaupti informacinių duomenų bazę; • turėti kvalifikuotą finansų tarnybos personalą.( Mackevičius, Poškaitė, Vilis 2011) 1.2. Finansinės analizės objektas ir tikslai. Finansinės analizės objektas – tai finansinė įmonės veikla, susijusi piniginiais santykiais, atsirandančiais vykdant numatytus tikslus ir įmonei užmezgant verslo ryšius su pirkėjais, tiekėjais, valstybės institucijomis, darbuotojais ir kitais rinkos dalyviais. Finansinės analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla ir jos rezultatai. Finansinė analizė leidžia suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, suteikia galimybę įvertinti esamą padėtį ir numatyti jos veiklos perspektyvas.(LEE C, Alice 2009) Konkurecinėje rinkoje dirbantys įmonių vadovai turi realiai vertinti tiek savo, tiek konkurentų finansinę būklę bei galimybes. Tuo tikslu jiems reikėtų: • sukurti įmonėje efektyvią informacinę sistemą; • kaupti informacinę duomenų bazę; • turėti kvalifikuotą finansų tarnybos personalą.( Mackevičius, Poškaitė, Vilis 2011) • Finansinės atskaitomybės analizės tikslai iš esmės priklauso nuo analizės išvadų vartotojų. Vidinės finansinės atskaitomybės analizė gali būti papildyta valdymo apskaitos informacija, kuri neprieinama išorės analitikams, todėl gali pateikti detalesnes išvadas. Pagrindiniai vidinės finansinės atskaitomybės analizės tikslai yra tokie: • nustatyti (kartais naudojamas terminas diagnozuoti) įmonės finansinę būklę analizuojamu laikotarpiu, įvertinant jos trumpalaikį mokumą, pinigų judėjimą; • įvertinti kapitalo struktūrą,siekiant nustatyti įmonės plėtros tendencijas ir dėsningumus,jos mokumą; • įvertinti pelningumą ir investicijas; • nustatyti “siauras” vietas, neigiamai veikiančias įmonės finansinę būklę; išaiškinti rezervus, kuriais galima pagerinti tolesnę įmonės būklę.( Bagadžiūnienė 2005) Finansinės analizės turinys daug priklauso nuo to, kokių tikslų siekia analitikas, tačiau apibendrintai galima pasakyti, kad pagrindinis įmonės tikslas – kvalifikuotai įvertinti finansinę būklę ir pateikti pagrįstas išvadas. Daugelis autorių skirtingai formuluoja finansinės veiklos analizės tikslus. Stanislova Stungurienė išskiria 5 pagrindinius finansinės analizės tikslus: 1. Tirti ir vertinti įmonės finansų srautus, finansinį stabilumą (būklę), išteklių naudojimą, neigiamų nuokrypių priežastis. 2. Tirti vidaus aplinkos veiksnių įtaką rezultatams, taip pat veiklos gerinimo galimybes. 3. Kontroliuoti ir vertinti visos įmonės ir atskirų jos padalinių prognozės planų vykdymą. 4. Suformuoti rodiklių sistemą finansiniams normatyvams apskaičiuoti, prognoziniams skaičiavimams atlikti, vadybos sprendimams pagrįsti ir jų pasekmėms vertinti. 5. Nustatyti vadybos kokybės lygį ir parengti jo gerinimo priemones. (Šlekienė, Klimavičienė 2000) Pasak Daivos Šlekienės ir Irenos Klimavičienės, finansinės analizės tikslus galima sugrupuoti į tris stambias grupes – finansų apskaitos, investicijų įvertinimo ir finansų valdymo (žr. 1 priedą). Įmonės finansistui svarbūs visi lentelėje pateikti analizės aspektai. Visi šie rodikliai yra svarbūs: • Pelno apskaičiavimas – tai ataskaitinio laikotarpio pajamų ir sąnaudų apskaitymo patikrinimas. • Vertės nustatymas – balanse atvaizduoto įmonės turto vertės realios situacijos nustatymas. • Mokesčių apskaičiavimas – turi atitikti galiojančių įstatymų reikalavimus, kurie dažnai pažeidžia laikotarpio pajamų ir sąnaudų finansinių skaičiavimų logiką • Tinkamas finansinės informacijos apdorojimas yra svarbus analizės pagrindas, kai kalbame apie būsimas investicijas į įmonę. • Duomenų palyginimas- tai vienas iš pagrindinių analizės metodų, nes tik lygindami mes galime daryti išvadas. • Rinkos įvertinimas – tai įmonės akcijų kainos rinkoje įvertinimas, kuris susieja finansinių ataskaitų informaciją su rinkos tendencijomis ir įtakoja įmonės akcijų paklausą. • Veiklos ekonomiškumas – tai veiklos ekonomiškumo bei efektyvumo įvertinimas. Išteklių panaudojimo įvertinimas turi duoti atsakymą į ekonominiu požiūriu svarbiausią klausimą: ar tinkamai panaudojami turimi ištekliai. Kapitalo vertės didinimas yra galutinis finansų valdymo tikslas ir jo realizavimas, nesunkiai pamatuojamas palyginant ataskaitinių metų ir ankstesnio laikotarpio duomenis. (Šlekienė, Klimavičienė 2000) 1.3. Finansinės analizės būdai ir rūšys Įmonių veiklos finansinės analizės tyrimo būdai – tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose mokslo šakose, t.y. pagrindiniai ekonominės analizės ir statistikos metodai ir kitos priemonės. Egzistuojantys analizės būdai yra klasifikuojami, tačiau įvairūs autoriai pateikia nevienodas šių būdų klasifikacijas. L.Juozaitienė savo knygoje “Įmonės finansai analizė ir valdymas”, pateikia vieną vakarų valstybėse naudojamą visų įmanomų analizės būdų klasifikavimo variantą, kuriame analizės būdai suskirstyti į penkias: loginių, ekonometrinių, euristinių, grafinių ir specifinių būdų stambias grupes, kurias sudaro konkretūs analizės būdai. Deja, iki šiol nėra parengta bendros įmonės veiklos analizės rūšių klasifikacijos, ir daugelis autorių pateikia ne tik skirtingus, bet ir dažnai nereikšmingus klasifikavimo požymius, bei nurodo tokias analizės rūšis, kurios yra sunkiai pritaikomos praktikoje. Tuo tarpu Jonas Mackevičius savo knygoje siūlo analizės būdus skirstyti tik į tris: bendrų ekonominių, matematinių ir euristinių būdų grupes kaip matoma 2 paveiksle. 2 pav. Įmonių veiklos analizės tyrimo būdai Nors autorių pateiktos analizės būdų struktūros ir skiriasi, tačiau patys paminėti analizės būdai iš esmės sutampa. Vis dėlto yra ir tam tikrų skirtumų. Iš loginių arba kitaip dar vadinamų bendrųjų ekonominių analizės būdų dažniausiai naudojamas lyginimo būdas, kuriuo pradedama analizė. Šis būdas leidžia išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamųjų arba normatyvinių rodiklių dydžių ir taip įvertinti rodiklių augimo tempus, dinamiką, tendencijas, palyginti pasiektus rezultatus su kitų įmonių arba šakos vidutiniais rodikliais. Analizei taikant lyginimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginamumo principo, nes kitaip bus neteisingai įvertinta reali padėtis. Indeksai yra santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio kitimą pagal laiką ir vietą. Juos galima taikyti analizuojant pardavimo apimtį, susidariusias išlaidas, pelningumą ir kitus ekonominius procesus. Taikant indeksus, galima išaiškinti veiksnius, lemiančius analizuojamojo rodiklio kitimą, išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikio dydį. (Ramsden 2007) Eliminavimas – tai toks analizės būdas, kurio esmė yra ta, kad, tiriant vieno veiksnio įtaką, atsiribojama nuo visų kitų veiksnių įtakos. Plačiausiai taikomi šie eliminavimo variantai: grandininiai keitimai, skirtumų būdas ir saldo. J.Mackevičius savo pateiktoje analizės būdų struktūroje įvardija šį analizės būdą, tuo tarpu L.Juozaitienės knygoje “Įmonės finansai analizė ir valdymas” išskiriamas tik vienas iš eliminavimo būdo variantų - grandininių keitimų. Lyginamųjų svorių skaičiavimai - kai kiekvienas atskiras finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju tos ataskaitos rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais arba kitais santykiniais dydžiais. Ši analizė Vakarų šalių autorių darbuose vadinama struktūrine analize, vertikalia arba ribine, nes parodo pajamų arba išlaidų pagal atskirus ataskaitos straipsnius lyginamąjį svorį nuo visos sumos. Šis analizės būdas yra pavaizduotas tik L.Juozaitienės pateiktoje analizės būdų struktūroje. Ekonometrinių arba matematinių analizės būdų grupės esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominiams uždaviniams spręsti. Jie paspartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę. Šie būdai ypač yra efektyvūs analizuojant didelės visumos finansinę būklę ir leidžia nustatyti funkcinės ir nefunkcinės priklausomybės veiksnių poveikį, kurį sunkiau kiekybiškai įvertinti tradiciniais būdais. Dažniausiai naudojami regresinės – koreliacinės analizės, dispersinės analizės, matematinio prognozavimo ir kiti būdai.( leidykla.vu.) Remiantis L.Juozaitienės pateikta analizės būdų struktūra, prie specifinių būdų yra priskiriami. finansinių rodiklių analizės, SWOT analizės, funkcinės vertinės analizės ir kiti būdai. Vakarų šalių literatūroje dažnai vartotojams horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės analizės sąvokos. Vieni autoriai jas vadina analizės rūšimis, kiti – analizės techniniais, metodiniais būdais. Dėl didelio jų populiarumo ir praktiškumo (ypač analizuojant finansinių ataskaitų rodiklius) tikslingiau jas vadintu analizės rūšimis.( Mackevičius Jonas. Įmonių veiklos analizė. Vilnius, 2005) 1.4. Santykinių finansinių rodiklių analizė 1.4.1 Santykinių finansinių rodiklių analizės reikšmė Daugelis autorių pabrėžia, jog sprendžiant atskirų ūkio subjektų, o kartu ir visos Lietuvos finansines problemas, tikslinga naudoti išsivysčiusių užsienio šalių teorinę bei praktinę finansinės analizės patirtį, tinkančią vietos sąlygoms. Santykinia rodikiai pasirenkami atsižvelgiant į analizės tikslą. Svarbu pasirinkti logiškai ir tarpusavyje matematiškai susietus ridiklius. Formulės, kuria remiantis apskaičiuojamas santykinis rodiklis, skaitiklis ir vardiklis turi būti teisingai įvertinti ir išmatuoti, turi būti paties laikotarpio. Būtina vengti pseudosantykinių rodiklių. Santykiniai rodikliai, kaip ir daugelis kitų santykių, nėra reikšmingi, jeigu jie nepalyginami su : 1. tos pačios įmonės praėjusio laikotarpio rodikliais. 2. nustatytais tam tikrais parametriniais rodikliais, 3. tos pačios ūkio šakos kitų įmonių rodikliais, 4. pagrindinių konkurentų rodikliais, 5. agreguotais ekonominiais rodikliais. Palyginus su agreguotais ekonomikos rodikliais yra svarbu, nes leidžia įvertinti ekonomikos recesijos ar augimo laikotarpio įtaką įmonės veiklai. Jei ekonomika yra recesinės būklės, sunku tikėtis, kad įmonės pelningumo rodikliai bus labai geri. Ir atvirkščiai, jei šalies ekonomikos augimo tempas yra didelis, tai nedideli pelningumo rodikliai dažnai rodo, kad įmonės darbas nėra pakankamai efektyvus.( Ivanauskienė 2004) Analizuojant įvairią mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, kad visos finansinės ataskaitos yra tarpusavyje susijusios. Kaip rašo E. Butkevičiūtė ir I. Mačerinskienė – santykiniai finansiniai rodikliai atspindi finansinių ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, tarp pelno ir kapitalo, trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų ir pan. Analizės rezultatai išreiškiami sumomis, santykiais (procentais ar koeficientais). Šie santykiai atspindi ūkio subjekte vykstančių finansinių procesų ryšius ir fiksuoja pastarųjų finansinės būklės pasikeitimus, iliustruoja trendus ir pakitimo charakterį, taip pat nagrinėjamo objekto riziką bei galimybes. Daugelio autorių darbuose (J. Mackevičius, L. Juozaitienė, D. Poškaitė ir kt.) įmonės veiklai apibūdinti naudojamos keturios santykinių rodiklių grupės: • Įmonės pelningumo rodikliai – rodantys kokią realią naudą gaus akcininkai, investuodami savo kapitalą į šią įmonę. • Įmonės mokumo rodikliai – atskleidžiantys sugebėjimą greitai padengti įsipareigojimus. Mokumo rodikliai skirstomi į – ilgalaikio mokumo ir trumpalaikio mokumo rodiklius. • Įmonės finansinio stabilumo rodikliai, kurie apibūdina įmonės finansinį stabilumą. • Įmonės ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai, apibūdinantys ekonominį efektyvumą. Rodiklių grupės išvardintos atsižvelgiant į finansinį dviejų vartotojų vertinimą: • kreditoriaus, suteikiančio paskolą tam tikram laikui; • investuotojo, norinčio įdėti kapitalą arba įsigyti kitos įmonės akcijų. Kadangi kiekvienos įmonės ūkinės veiklos tikslas – uždirbti pelną, tai jo apskaičiavimas yra pagrindinis uždavinys tiek analitikams, tiek įmonės vadovams. Pelningumas gali būti matuojamas, siejant įmonės pajamas su pardavimo apimtimi, turto verte, kapitalo kaina arba akcijos rinkos verte. (Ivanauskienė 2004) Nors santykiniai rodikliai teikia daug naudingos informacijos, tačiau jie turi ir tam tikrų trūkumų. Pažymėtini šie: • Įvairių įmonių buhalterinė apskaita skiriasi(šie skirtumai dėl tarptautinių ir nacionalinių apskaitos standartų taikymo mažėja), todėl ir apskaičiuoti santykiniai rodikliai gali skirtis. • Norint teisingai įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus pagal santykinius rodiklius, reikia žinoti šakos arba viso ūkio rodiklių vidutines reikšmes. • Daugelio įmonių veikla būna sezoninė, todėl atitinkami santykiniai rodikliai įvairiais metų laikotarpiais gali labai skirtis. • Jeigu įmonėje gaminamo įvairi (diversifikuota)produkcija, sunku nustatyti, kuriai ūkio šakai ją priskirti, vadinasi sunku atlikt santykinių rodiklių lyginamąją analizę. • Ūkio šakų santykinių rodiklių vidurkiai yra tik apytikrės, o ne moksliškai pagrįstos reikšmės.( Mackevičius 2005) 1.4.2 Pelningumo rodiklių analizė Pelningumo rodikliai, skirtingai nei efektyvumo, mokumo ir stabilumo rodikliai, yra interpretuojami vienareikšmiškai: kuo pelningumas didesnis, tuo įmonės veikla valdoma geriau. Pagrindiniai rodikliai, atspindintys įmonės pelningumą, yra šie: • Bendrasis pelningumas; • Veiklos pelningumas; • Grynasis pelningumas; • Turto pelningumas; • Nuosavo kapitalo pelningumas. Aleknevičienė Kaunas, 2011 Bendrasis pardavimo pelningumas. Rodiklis rodo, kokia bendrojo pelno dalis tenka vienai pajamų daliai, t.y. pardavimo vienetui. Šio rodiklio kitimo ribos yra nuo 10 iki 35 procentų. Jei rodiklis mažesnis negu 10 – įmonė negali padengti ūkininkavimo išlaidų, o jei didesnis negu 35 procentai – gamybos pelningumas didelis.( Buckiūnienė 2005) Bendrasis pardavimo pelningumas = Bendras pelnas / Pardavimo pajamos (1) Kitas būdas apskaičiuoti bendrąjį pardavimo pelningumą – vardiklyje vietoje pardavimo pajamų nurodyti pardavimo savikainą. Šis rodiklis svarbus, nes atspindi įmonės pastangas sumažinti pagamintos ir parduotos produkcijos savikainą. Mažėjant savikainai, didėja pelnas, o kartu ir produkcijos pelningumas. Bendrąjį pardavimo pelningumą lyginant su keleto laikotarpių įprastinės veiklos pelningumu, veiklos ir finansinės bei investicinės veiklos sąnaudos. Be to, ataskaitinių metų pelningumą lyginant su įprastinės veiklos pelningumu galima nustatyti pagautės ir netekimų įtaką. (Ramsden 2007) Veiklos pelningumas apskaičiuojamas pagal formulę: Veiklos pelningumas = Veiklos pelnas / Pardavimo pajamos (2) Šis rodiklis yra svarbus kontroliuojant, kaip naudojamos įmonės pridėtinės išlaidos, atsižvelgiant į įmonės administracinių ir kitų valdymo išlaidų svyravimus. (Ramsden 2007) Grynasis pardavimo pelningumas atskleidžia, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų litui. Tai vienas iš plačiausiai vertinamų santykinių rodiklių, apibūdinančių įmonės veiklos efektyvumą. Kitaip tariant, galime sužinoti, kiek vienas pardavimo pajamų litas uždirba grynojo pelno. Didesnė rodiklio reikšmė reiškia didesnį įmonės pelningumą. Remiantis Statistikos departamento įmonės finansinių rodiklių vertinimo metodika, grynojo pardavimo pelningumo rodiklis vertinamas labai gerai, jeigu yra didesnis kaip 25 procentai, gerai – didesnis kaip 10 procentų, patenkinamai – mažesnis kaip 10 procentų, nepatenkinamai – mažesnis, kaip 5 procentai ir blogai – jei yra neigiamas. Tačiau ekonominėje literatūroje galimi du šio rodiklio variantai : Grynasis pardavimo pelningumas = Pelnas prieš apmokestinimą / Pardavimo pajamos (3) Pirmasis šių rodiklių apibūdina veiklos rezultatyvumą iki mokesčių atskaitymo, antrasis – galutinį gamybos, pardavimo ir kitos veiklos pardavimo rezultatyvumą. (Ramsden 2007) Grynasis pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimo pajamos (4) Turto pelningumas atskleidžia, ar turtas naudojamas veiksmingai. Jis svarbus visiems analitinės informacijos vartotojams, labiausia – įmonės vadovams, nes įvertinta, ar jie sugeba turtą valdyti racionaliai. Turto pelningumas dažniausai skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir turto santykis. Tačiau apskaičiuojant šį rodiklį galima imti pelną iki palūkanų ir mokesčių išskaitymo tam, kad turto pelningumui turėtų įtakos ne įmonės finansinė veikla, o vien tik ūkinė konkurecinė veikla. (Ramsden 2007) Turto pelningumas = Grynasis ataskaitinių metų pelnas / Visas turtas (5) Įmonės finansinės veiklos efektyvumą objektyviausiai parodo kapitalo pelningumo rodikliai. Kapitalo pelningumu labiausiai domisi kapitalo savininkai, kreditoriai ir investuotojai, šis rodiklis atskleidžia jų investicijų pelningumą ir galimybę uždirbti dividendus. Nustatant kapitalo panaudojimo efektyvumą dažniausiai skaičiuojami akcinio, nuosavo ir pastovaus kapitalo pelningumo rodikliai. Skaičiuojant imama vidutinė kapitalo vertė. Kapitalo pelningumo rodikliai skaičiuojami pagal šias formules: (Ramsden 2007) 1.4.3 Mokumo rodiklių analizė Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Nemokia laikoma įmonė, kuri nesugeba sumokėti kreditoriams, teikiantiems prekes ir paslaugas skolon. (Ramsden 2007) Todėl svarbu, kad būtų nagrinėjama mokumo grupes: • Trumpalaikio mokumo rodikliai; Ilgalaikio mokumo rodikliai. (Ramsden 2007) Trumpalaikio mokumo rodikliai. Įmonės trumpalaikis mokumas nustatomas skaičiuojant ir vertinant kelis rodiklius. Vienas iš jų bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas. Jis apskaičiuojamas taip: Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai. (6) Šis rodiklis atskleidžia, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. Egzistuoja šio rodiklio vadinamoji saugumo riba, saugumo slenkstis, kurio negalima peržengti, tai yra jis negali būti mažesnis kaip 1,2. Jeigu rodiklis 2 o prekybos >5. Patenkinama šio rodiklio reikšmė gamybos įmonėse yra 1, o prekyboje 3.(Mackevičius 2005) Įmonės trumpalaikio turto apyvartumas turi didelę įtaką jos finansinei būklei ir veiklos pelningumui, nes jam sulėtėjus, didėja turto dydis, o kartu ir į jį investuotų pinigų suma. Trumpalaikio turto apyvartumas apskaičiuojamas: Trumpalaikio turto apyvartumas (kartais) = Pardavimo pajamas /Vidutinė trumpalaikio turto vertė (16) Jis parodo, kiek apyvartų per tiriamą laikotarpį padaro trumpalaikis turtas arba kiek pardavimo pajamų tenka vienam trumpalaikio turto litui. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau įmonė panaudoja savo trumpalaikį turtą.(Mackevičius 2005) Svarbu nuolat analizuoti atsargų apyvartumo rodiklį, nes didelėms atsargoms sukaupti įmonei reikia daug pinigų, o mažos atsargos gali sutrikdyti normalų veiklos ciklą. Atsargų apyvartumas skaičiuojamas dienomis (atsargų apyvartumo periodo trukmė) ir kartais. Atsargų apyvartumas (kartais) = Pardavimo savikiana /Vidutinė atsargų vertė (17) Šis rodiklis parodo, kiek kartų per metus buvo atnaujintos atsargos, t.y. kiek buvo padaryta apyvartų. Atsargų apyvartumas dienomis = Vidutinė atsargų vertė* 365 / Pardavimo savikaina(18) Atsargų apyvartumas dienomis – tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti. Teigiamai vertinamas didelis apyvartumas, t.y. kai atsargos kuo greičiau virsta pinigais. Spartinti apyvartumą galima trumpinant gamybos ciklą, mažinant žaliavų laiką sandėliuose, greitinant prekių išsiuntimą pirkėjams Įmonė, parduodama prekes nepatikimiems pirkėjams, gali pasidaryti nemoki. Pirkėjų įsiskolinimų būklei įvertinti skaičiuojami 2 rodikliai: debitorinio (pirkėjų) įsiskolinimo apyvartumas kartais ir dienomis. (Mackevičius 2005) Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo (kartais) = Pardavimo pajamas / Debitorinio įsiskolinimo (19) Šis rodiklis parodo, kiek kartų per metus pirkėjų įsiskolinimai paverčiami pinigais. Kuo jis didesnis, tuo mažiau lėšų investuojama į pirkėjų įsiskolinimus. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo( dienomis) = Debitorinis įsiskolinimas *365 /Pardavimo pajamas (20) Pirkėjų įsiskolinimų periodas (apyvartumas dienomis) yra vidutinis laikas, reikalingas pirkėjų įsiskolinimams apmokėti. Statistikos departamentas pateikia tokias orientacines reikšmes: labai geras 60 blogas >90 d. Įmonės finansiniams rezultatams svarbus kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas kartais ir dienomis. Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas(kartais) = Pardavimų savikaina/ Kreditorinio įsiskolinimo (vid. vertė) (21) Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas(dienomis) =Kreditorinio įsiskolinimo (vid. vertė)*365 / Pardavimo savikaina (22) Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas parodo, kaip greitai ar per kokį laiką įmonė atsiskaito su tiekėjais. Didėjantį apyvartumą galima aiškinti dvejopai. Pirma – tai, kad tiekėjai vis labiau pasitiki įmone, antra – tai, kad įmonė delsia atsiskaityti su tiekėjais, jų sąskaitų viršijimu kredituodama savo apyvartinį kapitalą ar net ilgalaikį turtą. Mažėjantis apyvartumas rodo papildomo apyvartinio kapitalo finansavimo poreikį. (Mackevičius 2005) Turto apyvartumo analizė baigiama ilgalaikio turto apyvartumo apskaičiavimu ir vertinimu. Ilgalaikio turto apyvartumas skaičiuojamas kartais ir dienomis pagal formules: Ilgalaikio turto apyvartumas (kartais) = Pardavimo pajamas / Vidutinė ilgalaikio turto vertė (23) Ilgalaikio turto apyvartumas (dienomis) = Vidutinė ilgalaikio turto vertė*365 /Pardavimo pajamas (24) Labai skiriasi gamybos ir prekybos įmonių ilgalaikio turto apyvartumas. Gamybos įmonėse: labai geras – didesnis negu 1,5, geras – didesnis negu 1, patenkinamas – 1, nepatenkinamas – mažesnis negu 1. Prekybos įmonėse šie rodikliai kelis kartus didesni: labai geras – didesnis negu 10, geras – didesnis negu 3, patenkinamas – 3, nepatenkinamas – mažesnis negu 3. Svarbu stebėti šių rodiklių kitimą. Manoma, kad mažas rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimo apimties kitimu, o didelis dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės pasikeitimo.(Mackevičius 2005) 1.5. Prekybinės įmonės ūkinės veikos vertinimo rodikliai Vienas iš atsakingiausių ir sudėtingiausių prekybos marketingo sprendimų yra prekybos objekto vietos parinkimas. Prekybos objekto vieta - tai geografinė vieta, kurioje, sujungus gamybos veiksnius (personalą, prekes, daiktines gamybos priemones ir kapitalą), vykdoma ūkinė veikla. Prekybos objekto vieta, Prekybos objekto vietos samprata ir reikšmė, Mažmeninės prekybos objekto vietą lemiantys veiksniai, Mažmeninės prekybos objekto vietos parinkimas, Didmeninės prekybos objektų vietos parinkimo ypatumai. Prekybos objekto vieta – tai geografinė vieta, kurioje, sujungus gamybos veiksnius (personalą, prekes, daiktines gamybos priemones ir kapitalą), vykdoma ūkinė veikla. Mažmeninės prekybos objekto vietą lemiantys veiksniai: • Paklausa. • Konkurencija. • Pasiekiamumas. • Patalpa (pastatas, žemės sklypas). • Kiti veiksniai. Vietos parinkimo problemos sprendimo etapai • Nustatoma planuojamo prekybos objekto aptarnavimo zona. • Tiriama planuojamo prekybos objekto aptarnavimo zona ir apskaičiuojamas jos apyvartos potencialas. • Prognozuojamas planuojamo objekto individualus apyvartos potencialas. • Prognozuojami planuojamo objekto veiklos finansiniai rodikliai. Dėsningumai, nuo kurių priklauso prekybos objektų aptarnavimo zonų formavimas: • Kiekvienai prekei būdingas tam tikras laikas (nuotolis), kurį pirkėjas pasirengęs sugaišti, kad ją įsigytų. • Pirkėjas linkęs prekes įsigyti kuo arčiau ir tam sugaišti kuo mažiau laiko. • Pirkėjai kai kurias prekes paprastai linkę pirkti kompleksiškai. • Prekybos objekto pasirinkimui ir jo aptarnavimo zonos dydžiui labai svarbu pirkėjo nuomonė apie jį, šio objekto įvaizdis. Prekybos objekto aptarnavimo zona • Aptarnavimo zonos dydis priklauso nuo prekybos objekto dydžio, jo vietos, asortimento, gyvenvietės dydžio, konkurentų buvimo ir jų išsidėstymo.( Pajuodys 2010) 3 pav. Prekybos objektų aptarnavimo zona (šaltinis: • Ta pati teritorija gali būti veikiama kelių panašių prekių asortimentu prekiaujančių prekybos objektų traukos. Tada jų aptarnavimo zona gali iš dalies, o kartais ir visiškai sutapti.(4 pav.). 4 pav. Prekybos objekto aptarnavimo zonos sutapimas (šaltinis: Prekybos objekto (centras) trauka įvairiose aptarnavimo zonos vietose yra skirtinga. Tolstant nuo jo ji mažėja. Pagal prekybos objekto ryšių su įvairiomis aptarnavimo zonos vietomis intensyvumą zoną galima skirtyti į juostas. 5 pav. Metodai planuojamo prekybos objekto aptarnavimo zonai nustatyti. (šaltinis: : • Teoriniai dedukciniai metodai remiasi tam tikrais dėsningumais, kurie paaiškina ryšius tarp vartotojo ir mažmeninės prekybos objekto. Prie jų priskiriami gravitacijos modeliai – pagrįsti visuotinės traukos dėsniu. • Empiriniai indukciniai metodai pagrįsti pirmine informacija, gaunama tiriant teritorijos, kuriai mažmeninės prekybos objektas turi įtakos, geografinius, demografinius ir kt. veiksnius. Prie šių metodų priskiriama: -pirkėjų apklausa prekybos objektuose, ir gyvenamoje vietoje. -laiko ir nuotolio metodas. Mažmeninės prekybos gravitacijos dėsnis (W. I. Reilly) Dviejų miestų (i ir j) prekybos tinklo trauka (Bi ir Bj) tarp jų esančiam miestui s yra tiesiog proporcinga šių miestų gyventojų skaičiui (Pi ir Pj) ir atvirkščiai proporcinga jų nuotolių iki miesto s (Ris ir Rjs) kvadratams. (25) Miestuose i-200000 gyv., j-300000gyv. s-10000gyv. Miestas s-nuo miesto j-100 km, o nuo miesto i-50 km Kaip pasiskirstys s miesto pirkiniai tarp miestų i- ir j prekybos tinklo. Nuotolis nuo miesto j iki jo aptarnaujamos zonos ribų (km) (P.D. Converse) (26) • D – nuotolis nuo miesto j iki jo aptarnaujamos • zonos ribų • d – nuotolis tarp miestų (km). • Pi – gyventojų skaičius i-mieste • Pj – gyventojų skaičius j-mieste Prekybos centro aptarnavimo zonos formulė (pagal D. Huffą) • Pij – tikimybė, kad i vietos gyventojai pirks j prekybos centre. • Ci – gyventojų skaičius i gyvenvietėje. ( Pajuodis 2010) • 2. UAB „RIMI LIETUVA “VEIKLOS FINANSINIS ĮVERTINIMAS 2.1. UAB „Rimi Lietuva“ pristatymas „Rimi Lietuva“ istorija prasidėjo 1995 m., įkūrus bendrovę „Ekovalda”. 1999 m. Švedijos kompanija “ICA AB”, mažmeninės prekybos rinkos lyderė Šiaurės šalių regione, įsigijo 50 proc. bendrovės akcijų. O jau po metų buvo atidaryta pirmasis „Rimi“ („Supermarket“) prekybos centras. Startas buvo sėkmingas ir jau 2001 m. atidarytas didesnis savo plotu bei prekių asortimentu pirmasis prekybos centras „Hyper Rimi“. 2002 m. birželį Švedijos kompanija AB „ICA“ įsigijo bendrovės „Ekovalda“ 100 proc. valdymo kontrolę ir tapo pagrindine savininke. 6 pav. AB „ICA“ valdymo struktūra. (šaltinis: 2002 m. gruodį šalies mažmeninės prekybos srityje atsiranda naujas vardas - „Rimi Lietuva“, o jau 2003 m. atidaromas naujos koncepcijos modernus prekybos centras „Rimi Hypermarket“. Po dvejų metų – 2004-aisiais – visi prekybos centrai „Hyper Rimi“ rekonstruojami į „Rimi Hypermarket“, tais pačiais metais pirmasis „Rimi Hypermarket“ duris atveria Kaune. Bendroji įmonė „Rimi Baltic“ savo veiklą pradėjo 2005 m. sausio 3 dieną. „Rimi Baltic“ mažmeninės prekybos tinklas veikia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai vienas didžiausių prekybos tinklų šiame regione, kuris siekia tapti pirmaujančiu Baltijos šalių mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje – per trejus metus užimti 25 proc. rinkos. „RIMI Baltic“ būstinė įsikūrusi Latvijos sostinėje Rygoje. „Rimi Baltic“ priklauso trijų koncepcijų prekybos centrai – „hypermarket“, „supermarket“ ir žemų kainų parduotuvės („discounter“). Lietuvoje veikia 3 tipų „Rimi“ prekybos centrai: „Rimi Hypermarket“ – modernūs prekybos centrai, kuriuose dera patogumas ir ypač didelis prekių pasirinkimas. Jie skirti pirkėjams, kurie visų pirma vertina kokybę ir yra neabejingi naujovėms. Lietuvoje veikia 10 „Rimi Hypermarket“. „Rimi“ („Supermarket“) – prekybos centrai šalia Jūsų namų. Čia užsukti galite nors ir kelis kartus per dieną – jie visada pakeliui. Juose rasite viską, ko reikia jūsų buičiai – šviežiausius kasdieninius maisto produktus bei platų pramoninių prekių asortimentą. Šiuo metu Lietuvoje kviečia užsukti 22 „Rimi“ („Supermarket“) prekybos centrai. „Supernetto“ – ypač mažų kainų parduotuvė, kur galima rinktis kokybiškus kasdienius produktus už mažiausią kainą rinkoje. Lietuvoje duris atvėrė jau 25 „Supernetto“ parduotuvės. Šiuo metu „Rimi“ prekybos centrai įsikūrę jau 18-oje Lietuvos miestų. Tačiau „Rimi Lietuva“ plėtrai tai – ne riba. UAB „RIMI Lietuva“ teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė. Prekybinė įmonė rengia finansinę atskaitomybę pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinių atskaitomybių įstatymą (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) bei verslo apskaitos standartus, patvirtintus Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos. Atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus buvo 33.520,00 tūkst. Lt ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą buvo 110, įmonė sudarinėja pilną finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro šios ataskaitos: balansas; pelno (nuostolių) ataskaita; pinigų srautų ataskaita; nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; aiškinamasis raštas. Taip pat, siekdama stebeti ir kontroliuoti patiriamas išlaidas, įmonė rengia detalią sąnaudų ataskaitą (išplėstinę pelno (nuostolio) ataskaitą), skirtą vidiniam naudojimui. Kadangi ataskaita rodo visas įmonės patiriamas sąnaudas, ji bus vienas iš pagrindinių šaltinių siekiant rasti būdus, kaip gerinti įmonės pelningumo rodiklius. Prekybinė įmonė finansinius metus pradeda kalendorinių metų pirmąją dieną, o baigia – paskutinę. Darbe analizuojamos finansines pelno (nuostolių) bei balanso ataskaitos už 2009 m., 2010 m. ir 2012 m. Norint išsiaiškinti dėl kokių priežasčių UAB „Rimi Lietuva“ veikla yra nuostolinga, reikėtų atlikti santykinių rodiklių analizę. Tik jos dėka galima apskaičiuoti konkrečius įmonės rodiklius. Pelningumo rodikliai yra pagrindiniai rodikliai, kuriais remiamasi atliekant finansinę analizę, nes jie geriausiai apibendrina galutinius įmonės pasiekimus ir pagal juos yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. 2.2 Pelningumo rodiklių analizė Bendrojo pardavimo pelningumo rodiklis, parodo, kad vienam pardavimų litui 2009 teko 0,22 Lt, o 2010 metais 0,24 Lt. bendrojo pelno. Tai pat 2011 metais teko 0,26 Lt, 2012 metais 0,25 Lt. Svarbu palyginti UAB „Rimi Lietuva“ pelningumo rodiklius su kitų mažmeninės prekybos įmonių pelningumo rodikliais. Bendriniai statistiniai ūkio šakos, kuriai priklauso UAB„ Rimi Lietuva“, rodikliai (mažmeninė prekyba), pateikiami A priede. UAB „Rimi Lietuva“ ir kitų mažmeninės prekybos įmonių bendrojo pelningumo rodiklių palyginimas pateikiamas 12 paveiksle. Lyginat juos galima teigti, kad krizės laikotarpiu UAB „Rimi Lietuva“ bendrasis pelningumas buvo gerokai didesnis negu kitų mažmeninės prekybos įmonių. Jų bendrasis pelningumas vidutiniškai siekė 20,96 % 2009 metais ir 17,7 % 2010 metais, t.y. buvo 1,62 bei 6,01 procentiniu punktu mažesnis nei UAB „Rimi Lietuva“. Akivaizdu, kad 2011 metais ir 2012 metais UAB „Rimi Lietuva“ bendrasis pelningumas didėjo, o vidutinis mažmeninės prekybos įmonių – mažėjo. Tai vertintina teigiamai ir parodo, kad įmonės kainodaros politika yra efektyvi ir savikaina neaukšta. 7 pav. UAB „Rimi Lietuva“ ir vidutinė mažmeninės prekybos įmonių bendrojo pelningumo rodikliai. Mėlyna kreivė yra UAB „Rimi Lietuva“, raudona kreivė – sektoriaus bendrasis pelningumas. Dešinė skalė skirta sektoriui, kairė - UAB „Rimi Lietuva“ 2009 –2012 m., %. Sudaryta autorės, remiantis įmonės atskaitomybe ir Statistikos departamento duomenimis. IR VISUOSE KITUOSE PAVEIKSLIUKUOSE TAIP REIKIA PADARYTI 1 lentelė Metai Bendrasis pelningumas 2009 m. 22.58 % 2010 m. 23.71 % 2012 m. 25.59 % 2013 m. 25.21 % 2 lentelė Metai Veiklos pelningumas 2009 m. - 5,69 % 2010 m. - 5,48 % 2011 m. -7,39 % 2012 m. -0,67 % 2009 metais, iki 2012 metais pagrindinė veikla buvo nuostolinga. 2009 veiklos pelningumas siekė - 5,69 procentų pardavimo pajamų. Neigiamas veiklos pelningumo rodiklis rodo, kad yra per didelės veiklos sąnaudos, įmonė dirba nuostolingai. Nors 2012 m. veiklos pelningumas pagerėjo 5,02 procentiniu punktu, tačiau vis dar buvo neigiamas ir sudarė – 0,67%. Lyginat su mažmeninės prekybos vidutiniu veiklos pelningumo rodikliu galima teigti, kad ir kitos mažmeninės prekybos įmonės dirbo nuostolingai. Vis dėlto, UAB „Rimi Lietuva“ veiklos pelningumo rodikliai buvo prastesni negu vidutiniai mažmeninės prekybos įmonių rodikliai atitinkamai 5,49 ir 5,38 procentiniais punktais 2009 ir 2012 metais. Įmonė turėtų mažinti veiklos sąnaudos, nes jos yra per didelės. 8 pav. UAB „Rimi Lietuva“ ir vidutinė mažmeninės prekybos įmonių grynasis pelningumo rodiklių dinamika 2009 – 2012 m., % Toliau apskaičiuosime kitus pelningumo rodiklius. Visų pelningumo rodiklių suvestinė pateikiama 6 lentelėje. Grynasis pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimo pajamos (1) 3 lentelė 2009 m. 5.66 2010 m. 5.48 2011 m. 0,26 2012 m. 0,67 Turto pelningumas = Grynasis ataskaitinių metų pelnas / Visas turtas (2) . 4 lentelė 2009 m. 33 % 2010 m. 31 % 2011 m. 1,25 % 2012 m. 3,4 % Nuosavybės pelningumas = Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas (3) 5 lentelė 2009 m. -46 % 2010 m. -40 % 2011 m. 1,93 % 2012 m. -4,86 % AB „Rimi Lietuva“ ir mažmeninės prekybos įmonių vidutinių (4) Pelningumo rodiklių suvestinė 6 lentelė UAB „Rimi Lietuva“ Rodikliai 2009 m. % 2010 m. % 2011 m. % 2012 m. % Bendrasis pardavimo pelningumas 22,58 23,71 25.59 25,21 Grynasis pelningumas - 5,69 - 5,48 -0,26% -0,67% Turto pelningumas - 33 - 31 -0,04 -0,11 Nuosavybės pelningumas -46 -40 -0,003 -0,007 Mažmeninės prekybos  Rodikliai 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Bendrasis pelningumas 20,96 17,7 17.91 16.71 Grynasis pelningumas, % -0,52 1,32 1.60 1.75 Turto grynasis pelningumas, % -0,31 3,71 4.61 5.56 Nuosavo kapitalo grynasis pelningumas, % -3,5 8,86 10.44 11.37 Iš 6 lentelės duomenų matome, kad išskyrus bendrąjį pelningumą, visi rodikliai analizuojamu laikotarpiu, buvo neigiami. 2009 metais grynasis pelningumas sudarė -5,69 %, 2010 metais - 5,48 %. Tai reiškia, kad 100 pardavimo pajamų litų per analizuojamąjį laikotarpi tenka 5,48 lito grynojo nuostolio. Lygindami su bendriniais statistiniais ūkio šakos, kuriai priklauso įmonė, rodikliais (mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) galime teigti, kad 100 pardavimo litų per tuos pačius metus kitose įmonėse teko žymiai mažiau grynojo nuostolio, tai yra tik 0,2 ir 0,3 lito. Iš 6 lentelės duomenų matome, kad visi UAB „Rimi Lietuva“ pelningumo rodikliai prastesni nei vidutiniai kitų mažmeninės prekybos įmonių rodikliai, išskyrus bendrojo pelningumo rodiklį. Turto pelningumo rodiklis UAB „Rimi Lietuva“ nežymiai pakilo nuo – 33% 2009 m. iki -31% 2010 m., o tai reiškia , kad 100 balansinių litui tenka 33 ir 31 litas nuostolio. Tačiau mažmenines prekybos įmonių vidutinis turto pelningumas sudarė -0,31 % 2009 m. bei 2010 m, t.y. nors turto pelningumas 2009 metais buvo teigiamas 3,79 UAB „Rimi Lietuva“. Nors nuosavo kapitalo pelningumas per analizuojamąjį laikotarpį UAB „Rimi Lietuva“ pakilo 6 procentais, o kitose mažmeninės prekybos įmonėse net 5,35 %, tačiau pastebėtina, kad UAB „Rimi Lietuva“ nuosavo kapitalo pelningumas išliko žymiai prastesnis lyginant su kitais mažmeninės prekybos tinklais. 2.3Mokumo rodiklių analizė Mokumo, likvidumo rodikliai apibūdina įmonės patikimumą. Parodo ar įmonė dirba nuostolinga ir ar laiku sugeba padengti savo išsiskolinimus. Likvidumo rodikliai rodo ar pasibaigus apmokėjimo terminui įmonė bus pajėgi apmokėti savo įsipareigojimus turimu trumpalaikiu turtu. UAB „ Rimi Lietuva“ einamojo likvidumo koeficientas 2009 – 2012 metais buvo: Einamasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai Einamasis likvidumo koeficientas 2009 metais: 79860128 Lt/ 102551234 Lt =0,78 Einamasis likvidumo koeficientas 2010 metais: 83286280 Lt/111250355=0,74 Einamasis likvidumo koeficientas 2011 metais: 114986181 Lt/ 107022073 =1,1 Einamasis likvidumo koeficientas 2012 metais: 106905639 Lt / 99789607 =1,1 Rekomenduojamas minimalus rodiklio dydis yra 1,2 . Kadangi UAB „Rimi Lietuva“ likvidumo rodiklis yra žemesnis negu 1,2, vadinasi įmonė negalėtų padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų turimu trumpalaikiu turtu. 9 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ ir vidutinė mažmeninės prekybos įmonių einamojo likvidumo koeficiento dinamika 2009 – 2012 metais Iš analizės duomenų matome, jog analizuojamu laikotarpiu einamojo likvidumo koeficiento reikšmė pablogėjo nuo 0,78 koef. 2009 metais iki 0,74 koef. 2010 metais, t.y. 0,04 procentinio punkto. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad bendrieji statistiniai šios ūkio šakos einamojo likvidumo rodikliai taip pat buvo žemi ir sudarė atitinkamai 1,03 koef. ir 1,08 koef. Taigi ekonominio sunkmečio sąlygomis dauguma mažmeninės prekybos įmonių turėjo trumpalaikio mokumo problemų. Bet 2011 metais ir 2012 metais koeficientas padidėjo iki 1,1 koef.ir metus laiko išliko stabilus, tačiau kaip matome jog vidutinė mažmeninės prekybos įmonių einamojo likvidumo koeficiento 2011 metais pakilo iki 1,16 koef. , o 2012 nukrito t.y. 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto, kitų įmonių šio rodiklio reikšmės buvo atitinkamai per 3 metus buvo didesnis, o 2012 metais 0,04 procentinio punkto mažesnis negu UAB „ Rimi Lietuva“ . Nagrinėti einamojo likvidumo koeficientą naudinga kartu su skubaus padengimo koeficientu. Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai 7 lentelė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. UAB ,,RIMI LIETUVA" skubaus padengimo koeficientas 0,19 0,32 0,63 0,64 Kaip pastebėta, skubaus padengimo keoficientas 2009 metais buvo 0,19, o 2010 metais šis rodiklis pagerėjo iki 0,32 . tačiau pastebima, kad 2012 metais skubaus padengimo koeficientas padidėjus, net 0,30 procentinio punkto lyginat su 2010 metais. Priimtina šio rodiklio reikšmė turėtų būti 1,0. Gauti rodikliai parodo, kad įmonė negalėtų skubiai atsiskaityti su kreditoriais. Didelis skirtumas tarp einamojo likvidumo ir skubaus padengimo koeficiento rodiklių rodo, kad įmonėje didelės atsargos ir jose gali būti įšaldomos įmonės lėšos. Reikėtų ieškoti būdų sumažinti užsigulėjusias atsargas. 10 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ skubaus padengimo koeficiento dinamika UAB „Rimi Lietuva“ 2009 metais pinigais galėjo padengti tik 0,15 % trumpalaikių įsipareigojimų, o 2010 metais trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo ir įmonės atsiskaitymo pinigais lygis sumažėjo iki 0,09%. Per 2011 metais stabilizavosi bei pinigais galėjo padengti 0,15%, o 2012 metais pakilo 0,01 % . 11 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ grynojo padengimo koeficiento dinamika Bendrasis skolos koeficientas = Visi įsipareigojimai/ Turtas 12 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ bendrasis padengimo koeficiento dinamika Kaip matome iš analizės duomenų , analizuojamais metais įmonė svetimų lėšų panaudojo net 71% , o 2010 svetimų lėšų panaudojimas išaugo net iki 85 %. Vadinasi didelė įmonės turto dalis finansuojama iš skolintų lėšų. Remiantis J.Mackevičiaus pateikiama statistikos departamento rodiklių vertinimo metodika, didesnė negu 70% šio rodiklio reikšmė vertintina neigiamai. Tačiau 2011 metais bendrasis padengimo koeficientas sumažėjo 68,63%, o 2012 metais dar sumažėjo 0,15 procentinio punkto. Atliekant analizę svarbu įvertinti ir įmonės finansinį stabilumą. Tuo tikslu įvertinsime finansinio sverto rodiklį. Finansinis svertas = Skolos kapitalas ( Visi įsipareigojimai)/ Nuosavas kapitalas 14 pav. UAB „Rimi Lietuva“ finansinio sverto pokytis 2009 -2012 metais Finansinio sverto rodiklis rodo, kad įmonės įsipareigojimai 2009 metais buvo 2,5 karto didesni už nuosavą kapitalą. 2010 metais šis santykis dar padidėjo ir įsipareigojimai tapo 5,8 karto didesni už nuosavą kapitalą. Tačiau per 2011 metus finansinis svertas sumažėjo 3,56 karto, bei 2012 metais dar sumažėjo 0,02 karto. Pagal Statistikos departamento rodiklių vertinimo metodiką, didesnė už 2 rodiklio reikšmė vertinama kaip nepatenkinama. Taigi įmonės finansinė rizika labai didelė, egzistuoja didelė tikimybė, kad įmonė nesugebės padengti savo įsiskolinimų. Atliekant įmonės ūkinės finansinės veiklos analizę, svarbu išanalizuoti įmonės veiklos efektyvumo rodiklius. Reikėtų paanalizuoti išsamiau ilgalaikio ir trumpalaikio turto apyvartumą bei išlaidų lygį. 2.4 UAB „Rimi Lietuva“ veiklos efektyvumo rodikliai UAB „Rimi Lietuva“ veiklos efektyvumą geriausiai apibūdina sąnaudų lygio ir turto apyvartumo rodikliai. Pardavimo savikainos lygis parodo įmonės pagrindines išlaidas vienam pardavimo pajamų litui. Iš šio rodiklio galima spręsti apie įmonės veiklos efektyvumą, sugebėjimą kontroliuoti išlaidas. Šio rodiklio ribos yra nuo 50 proc. iki 90 proc. UAB „Rimi Lietuva“ pardavimo savikainos lygis svyruoja apie 0,76 – 0,77. Tai reiškia, kad viename pardavimo lite paradavimo savikaina sudaro 76-77%. Teigiama tendencija yra tai, kad pardavimo savikainos lygis 2011 metais padidėjo 1 procentiniu punktu lyginat su 2011 metais Pardavimo savikainos lygis = Pardavimo savikaina / Pardavimo pajamas 8 lentelė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Pardavimo savikainos lygis 0,77 0,76 0,74 0,75 14. pav. UAB „ Rimi Lietuva“ pardavimo savikainos lygis 2009 - 2012 metais Kitas ne mažiau svarbus rodiklis yra veiklos sąnaudos vienam pardavimo litui. Manoma, kad jis neturėtų būti didesnis kaip 17 – 18 procentų. UAB „Rimi Lietuva veiklos sąnaudos 1 pardavimo pajamų litui per visą analizuojamą laikotarpį vidutiniškai svyruoja apie 0,29 Lt. ( žr. 22 pav.). Tai reiškia, veiklos sąnaudų lygis yra per aukštas ir viršija rekomenduojamus šio rodiklio dydžius maždaug 11 centų vienam pardavimo litui. Veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų litui = Veiklos sąnaudos / Pardavimo pajamos 15 pav. UAB „Rimi Lietuva“ veiklos sąnaudos vienam pardavimo pajamų litui 2009 – 2012 metais, Lt Kiekviena įmonė turi kontroliuoti savo sąnaudas, ypač susijusias su pagrindine veikla. UAB „Rimi Lietuva“ didžiausios sąnaudos: parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina bei administracinės išlaidos. Įmonė stengiasi turėti kuo daugiau apyvartinių lėšų, nes galima laisviau disponuoti pinigais ir turėti nepriklausomybę veikti, tai yra svarbus valdymo sprendimų priėmimo aspektas. Poreikis apyvartiniams fondams sumažėja nuosmukio metu, o padidėja – klestėjimo metu. Todėl norint, didinti įmonėje apyvartumą, svarbu priimti tinkamus sprendimus kaip valdyti įmonės atsargas, gamybos procesą. Įmonei svarbu žinoti per kiek dienų ji parduoda savo atsargas. Atsargų apyvartumas = pardavimų savikaina / atsargos 9 lentelė 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. UAB" Rimi Lietuva" atsargų apyvartumas, dienomis 34,3 31,1 31,3 28,7 Vidutinis mažmeninės prekybos įmonių atsargų apyvartumas, dienomis 8 8,49 8,58 9,6 Šis rodykis apibūdina atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą. Kaip matome palyginę analizuojamus metus, 2009 metais įmonė savo atsargas parduoda per 34 dienas, o 2010 metais pagreitino savo atsargų apyvartumą iki 31 dienos, tai yra trim dienom greičiau parduota savo atsargas. Tačiau 2012 metais atsargų apyvartumas sumažėjo iki 29 dienų. Palyginus su bendriniais statistiniais ūkio šakos, kuriai priklauso UAB „ Rimi Lietuva“, rodikliais (mažmeninė prekyba) ,galima teigti, kad įmonės atsargų apyvartumas geresnis, negu kitų įmonių. Taigi nors atsargos yra gana didelės, lyginant su kitų įmonių rodikliais jų lygis yra geras. UAB „Rimi Lietuva“ bei vidutinio mažmeninės prekybos įmonių atsargų apyvartumo rodiklio palyginimas pateikiamas 23 paveiksle. Dar svarbu sužinoti per kiek dienų su įmone atsiskaito pirkėjai, kadangi tai yra prekybos tinklas, kuriame privaloma atsiskaityti iš karto. 16 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ bei vidutinis mažmeninės prekybos įmonių atsargų apyvartumas, dienomis Kadangi tai yra prekybos centras, todėl yra labai greitas pinigų cirkuliavimas. Galima teigti, kad įmonė pinigus gauna iš karto į kasą arba sąskaitą. Labai svarbus veiksnys yra atsiskaitymas su tiekėjais bei mokėtinų sumų apyvartumo rodiklis. 17 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ mokėtinų sumų apyvartumas, dienomis Analizuojamu laikotarpiu, 2009 metais UAB „ Rimi Lietuva“ atsiskaitymo su tiekėjais trukmė buvo 58 dienos , o 2010 metais atsiskaitymai dar pablogėjo ir sudarė 72 dienas. Tačiau 2012 metais sumažėjo iki 66 dienų. Kadangi sunkiai tikėtina, kad kreditoriai suteikia tokį ilgą apmokėjimo atidėjimo terminą, galima teigti, kad įmonė vėluoja atsiskaityti su kreditoriais bei turi mokumo problemų. Palyginamoji analizė su kitų mažmeninės prekybos įmonių vidutiniais rodikliais atskleidė, kad kitos įmonės su kreditoriais atsiskaito gerokai greičiau, t.y. per 48 bei 58 dienas. Tačiau 2012 metais mažmeninės prekybos įmonės atsiskaitymas šiek tiek padidėjo dviem dienomis. 2.5. Prekybinės įmonės ūkinės veikos vertinimo rodikliai Nagrinėjant prekybinės įmonės ūkinės veiklos rodiklius. Pirmiausia atsižvelgiame į tai kokioje vietoje steigiama įmonė tai ar yra perspektyvi vieta prekybai. Atlikti skaičiavimai parodė, UAB „ Rimi Lietuva“ prekybos įmonės parduotuvės steigia pagal gyventojų tankį. Tyrimas parodė, jog yra koreliacija tarp gyventojų tankumo ir pajamų. Kuo daugiau aplink parduotuvę gyvena , tuo daugiau parduotuvė pajamų uždirba išleidžia 18 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ prekybos įmonės pagal gyventojų tankumas 1km2 Tai pat buvo atliktas tyrimas ar yra priklausomybė tarp pajamų ir UAB „ Rimi Lietuva“ įmonės prekybos salės ploto. Tyrimas parodė , jog yra priklausomybė R2 =0,7955 koeficientas. Vadinasi ryšis yra pakankamai geras 19 pav. UAB „ Rimi Lietuva“ prekybos įmonės pagal salės plotą 1km2 IŠVADOS IR SIŪLYMAI Analizuodama UAB „ Rimi Lietuva“ ūkinę finansinę veiklą, atlikau įmonės ūkinės finansinės veiklos analizę. Remiantis ūkinės finansinės veiklos analizės metu atliktomis santykinius analizė imti buvo įmonės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitų analize ir santykinių rodiklių analize padariau išvadas: 1. Įmonės veikla daugiausia buvo finansuojama iš skolintų lėšų, t.y. skolintos lėšos sudarė 68,46% kapitalo. 2. Įmonė dirbo nuostolingai. Per 2012 metus nuosavas kapitalas sumažėjo 52, 71 % ir sudarė tik 19% įstatinio kapitalo. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą akcininkai privalo padengti nuostolius papildomais įnašais ir atstatyti nuosavo kapitalo dydį iki ½ įstatinio kapitalo. 3. Bendrojo pardavimo pelningumo rodiklis 2009-2012 m. buvo gana aukštas ir sudarė 22,58% bei 25,22%, bei buvo atitinkamai 20,96 bei 16,71 procentiniu punktu aukštesnis už kitų mažmeninių prekybos įmonių vidutinį bendrojo pelningumo rodiklį. Vadinasi, pagrindinė įmonės veikla buvo efektyvi. 4. -UAB „Rimi Lietuva“ veiklos pelningumo rodikliai buvo neigiami ir sudarė -5.69% 2009 m. bei -0,67 % 2012 m. bei buvo prastesni negu vidutiniai mažmeninės prekybos įmonių rodikliai atitinkamai 5,49 ir 5,38 procentiniais punktais. Vadinasi įmonėje yra didelės veiklos sąnaudos, nors 2012 metais smarkai suma=ino veiklos sąnaudas 5. Žemas einamojo likvidumo lygis – 0,78 bei 1,1 ir neigiamas apyvartinis kapitalas - 22691106 Lt bei - 111.250355 Lt rodo, kad įmonė turi mokumo problemų ir nesugebėtų padengti trumpalaikių įsipareigojimų savo trumpalaikiu turtu. 6. -Finansinio sverto rodiklis parodė, kad įmonės įsipareigojimai 2009 m. buvo 2,5 karto, o 2010 m. 5,8 karto bet 2012 metais finansinis svertas pagerėjo iki 2,17 karto didesni už nuosavą kapitalą. Taigi įmonės finansinė rizika labai didelė, egzistuoja didelė tikimybė, kad įmonė nesugebės padengti savo įsiskolinimų. Atsižvelgdama į UAB „Rimi Lietuva“ finansinės analizės rezultatus siūlyčiau: • Didinti prekių apyvartą, taikant nuolaidas ir tuo pritraukiant naujus potencialius klientus; • Mažinti veiklos sąnaudas, mažinant administracinių patalpų išlaikymo, nuomos, kuro ir darbo užmokesčio sąnaudas. • Atstatyti nuosavo kapitalo lygį iki ½ įstatinio kapitalo papildomais akcininkų įnašais. LITERATŪRA 1. ALEKNEVIČIENĖ Vilija. Įmonės finansų valdymas. Kaunas, 2011 ISBN 978-9955-921-04-2 2. BAGADŽIŪNIENĖ Vitalija. Finasinė atskaitomybė. Vilnius, 2005 ISBN 9955-485-58-4 3. BAGADŽIŪNIENĖ Vitalija. Finasinių ataskaitų analizė. Vilnius, 2005 ISBN isbn 9986-836-17-4 4. BUCKIŪNIENĖ Olga. Ūkio subjektų finasai. Vilnius, 2005 ISBN 9955-519-57-6 5. BUŠKEVIČIENĖ Eugenija, MARČERINSKIENĖ. Finansų analizė. Kaunas, 2002 ISBN 9986-13-710-1 6. BUŠKEVIČIENĖ Eugenija, KANAPICKIENĖ Rasa, PATAŠIUS Martynas. Finasinių rezultatų analizė. Kaunas, 2010. ISBN 978-9955-25-839-1 7. GIRDZJAUSKAS Stasys. Finansinė analizė. Vilnius 2005 ISBN 9985-19825-9 8. IVANAUSKIENĖ Aldona. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004 ISBN 9955-491-69-9 9. MACKEVIČIUS Jonas, POŠKAITĖ Dalia, VILLIS Liuda. Finasinė analizė. Vilnius, 2011 ISBN 978-9955-19-241-1 10. MACKEVIČIUS Jonas. Įmonių veikolos analzė. Vilnius, 2005 ISBN 9955-680-13-X. 11. LEE C, Alice, LEE C, John, LEE, F Cheng. Financial analysis, planning and forecasting – theory and application. JAV, 2009. ISBN 978-981-270-608-9 12. RAMSDEN Philip. Finasai ne finasų vadovams. Vilnius, 2007 ISBN 978-9986-836-21-6 13. RUTKAUSKAS, Aleksandras Vytauatas, SŪDŽIUS Vytautas, MACKEVIČIUS Vytautas. Verslo finasų principai ir praktika. Vilnius, 2005 ISBN 978-9955-28-405-5 14. SMALENSKAS Gediminas. Finasai. Vilnius, 2001 ISBN 9955-449-19-5 15. ŠLEKIENĖ Daiva, KLIMAVIČIENĖ Irena. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas: mokomoji knyga. Kaunas, 2000 ISBN 978-9886-846-21-6 16. ŠLEKIENĖ Daiva, KLIMAVIČIENĖ Irena. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas 2000 ISBN 9986-13-721-7 17. WEIHRICH Heinz, KNOOTZ Harold. Mamagememt. A global perspective. Singapore. ISBN 0-07-113772-6 18. Prieiga per Internetą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/46/46-56.pdf 19. http://www.traders.lt/page.php?id=6283 http://www.nasdaqomxbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf 20. http://www.auditum.lt/index.php/finansiniu-rodikliu-skaiciuokles.html 21. http://www.investopedia.com/terms/f/financial-analysis.asp 22. http://www.rodikliai.info/likvidumo-rodikliai-m 23. http:// www.Savivaldybės_pagal_gyventojų_tankumą PRIEDAI Parduotuvės salės plotas m. tankumas, gyventojai/ km2 Kuo parduotuve didesne tuo didesnes pajamos Rimi LHM Panorama (Vilnius) 6035 4519 16294,5 Rimi MHM Pilaite (Vilnius) 1630 1159 22494 Rimi MHM Dainavos (Kaunas) 1532 3215 7016,56 Rimi MHM Panevezys (Panevezys) 1532 1927 76600 Rimi LHM Mylia (Vilnius) 6320 5813 30336 Rimi LHM City North (Vilnius) 6440 5576 54740 Rimi CHM SAVAS (Kaunas) 2845 602 70556 Rimi CHM Mandarinas (Vilnius) 2935 8927 12033,5 Rimi LHM Mega (Kaunas) 6270 882 150480 Rimi CHM Alytus (Alytus) 2940 1174 141120 Rimi CHM Arena (Klaipeda) 3050 1606 298900 Rimi MHM Marijampole (Marijamp 2400 667 211200 Rimi CHM Saules Miestas (Šiaul 2855 1304 231255 Rimi CHM Dainu (Šiauliai) 2935 1304 237735 Rimi MHM Liepojos (Klaipėda) 1724 1606 168952 Rimi MHM Kareiviu (Vilnius) 1975 5576 16787,5 Rimi MHM Mažeikiai (Mažeikiai) 1396 1097 71475,2 Rimi MHM Palanga (Palanga) 1980 195 156420 RIMI CHM Domus Pro (Vilnius) 3200 8927 13120 RIMI CHM Babilonas (Panevezys) 1734 1927 86700 Rimi SM Jeruzalė (Vilnius) 1463 3134 11996,6 Pajamos 2 sav. Pajamos 2 sav. Per mėnsį Per metus Rimi LHM Panorama (Vilnius) 369.340,00 Lt 301.275,00 Lt 670.615,00 Lt 8.047.380,00 Lt Rimi MHM Pilaite (Vilnius) 94.180,00 Lt 97.168,00 Lt 191.348,00 Lt 2.296.176,00 Lt Rimi MHM Dainavos (Kaunas) 84.198,00 Lt 69.804,00 Lt 154.002,00 Lt 1.848.024,00 Lt Rimi MHM Panevezys (Panevezys) 103.577,00 Lt 79.591,00 Lt 183.168,00 Lt 2.198.016,00 Lt Rimi LHM Mylia (Vilnius) 446.012,00 Lt 355.572,00 Lt 801.584,00 Lt 9.619.008,00 Lt Rimi LHM City North (Vilnius) 541.468,00 Lt 443.366,00 Lt 984.834,00 Lt 11.818.008,00 Lt Rimi CHM SAVAS (Kaunas) 189.605,00 Lt 153.858,00 Lt 343.463,00 Lt 4.121.556,00 Lt Rimi CHM Mandarinas (Vilnius) 193.372,00 Lt 173.717,00 Lt 367.089,00 Lt 4.405.068,00 Lt Rimi LHM Mega (Kaunas) 268.649,00 Lt 231.591,00 Lt 500.240,00 Lt 6.002.880,00 Lt Rimi CHM Alytus (Alytus) 135.849,00 Lt 113.953,00 Lt 249.802,00 Lt 2.997.624,00 Lt Rimi CHM Arena (Klaipeda) 168.898,00 Lt 144.721,00 Lt 313.619,00 Lt 3.763.428,00 Lt Rimi MHM Marijampole (Marijamp 74.755,00 Lt 56.383,00 Lt 131.138,00 Lt 1.573.656,00 Lt Rimi CHM Saules Miestas (Šiaul 217.750,00 Lt 167.285,00 Lt 385.035,00 Lt 4.620.420,00 Lt Rimi CHM Dainu (Šiauliai) 94.649,00 Lt 91.730,00 Lt 186.379,00 Lt 2.236.548,00 Lt Rimi MHM Liepojos (Klaipėda) 163.138,00 Lt 154.741,00 Lt 317.879,00 Lt 3.814.548,00 Lt Rimi MHM Kareiviu (Vilnius) 84.194,00 Lt 80.162,00 Lt 164.356,00 Lt 1.972.272,00 Lt Rimi MHM Mažeikiai (Mažeikiai) 61.253,00 Lt 60.375,00 Lt 121.628,00 Lt 1.459.536,00 Lt Rimi MHM Palanga (Palanga) 110.742,00 Lt 109.291,00 Lt 220.033,00 Lt 2.640.396,00 Lt RIMI CHM Domus Pro (Vilnius) 101.528,00 Lt 114.005,00 Lt 215.533,00 Lt 2.586.396,00 Lt RIMI CHM Babilonas (Panevezys) 122.124,00 Lt 62.448,00 Lt 184.572,00 Lt 2.214.864,00 Lt Rimi SM Jeruzalė (Vilnius) 166.395,00 Lt 149.557,00 Lt 315.952,00 Lt 3.791.424,00 Lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!