Bendrojo tirpaus fosforo nustatymas oksidavus peroksidisulfatu. Spektrofotometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą

BENDROJO TIRPAUS FOSFORO NUSTATYMAS OKSIDAVUS PEROKSIDISULFATU.
Fosforas yra viena pagrindinių biogeninių medžiagų, lemiančių vandens telkinio produktyvumą.[1] Kadangi fosfatais yra permaitinami augalai, jų perteklius gamtiniuose vandenyse alinančiai veikia vandens ekologiją. Seniau vienas iš pagrindinių fosfato šaltinių buvo plovikliai. Fosfatai patenka į vandenis iš taškinių ir išsklaidytos taršos šaltinių. Taškiniai šaltiniai – miestų ir miestelių pramonės įmonių išleistuvai, gyvulininkystės ir žemdirbystės ūkiai, kurie leidžia didelį kiekį teršalų į vandenis. Išsklaidytos taršos šaltiniai – fermos, ūkiai. [2] Jų teršalų išmetamų į vandenis kiekiai nėra dideli, tačiau suminė visų ūkių tarša yra milžiniška.
Organiniai ir mineraliniai fosforo junginiai susidaro biologiškai valant buitines ir kai kurias pramonės nuotėkas. Paviršiniame vandenyje fosforo junginiai gali būti ištirpę, koloidų ir suspenduotų dalelių pavidalo. Ištirpęs fosforas yra neorganinių – orto, piro, meta, polifosfatų ir organinių fosforo junginių pavidalo. Suspenduotose dalelėse fosforas egzistuoja taip pat neorganinių ir organinių junginių pavidalu. Organinės suspensijos susidaro iš gyvų ir žuvusių vandens organizmų. Palyginus su kitomis biogeninėmis medžiagomis fosforas greičiau pereina iš organinio pavidalo į meneralinį.
Neorganinių junginių formos priklauso nuo vandens pH. Esant pH > 6,5, fosfatai yra daugiausia HPO42 pavidalo.[3]
Biogeninių elementų koncentracija ir jos kaita priklauso nuo vandenyje vykstančių biologinių ir biocheminių procesų. Fosforo junginių koncentracijai būdinga sezoninė kaita. Mažiausia koncentracija paprastai būna vegetacijos sezono metu, kai vyksta intensyvi fotosintezė, o didžiausia šaltuoju metu, kai vyksta organinių medžiagų mineralizacija.
Pasaulio vandenynuose ir jūrose fosfatų koncentracija kinta nuo 0 iki 100mg/l. Sausumos paviršinio vandens telkiniuose fosfatų koncenracija sudaro tik dešimtosios ar net tūkstantosios minėtų kiekių dalys, tačiau užterštuose telkiniuose jų gali siekti ir keletą miligramų litre. Suminio fosforo koncentracija neužterštame gėlame vandenyje dažniausiai kinta nuo 10 μg P /l iki 50 μg P/l.[4]
Fosfatų didžiausia leistina koncentracija (DLK) paviršiniuose vandens telkiniuose atitinkančiuose žuvininkystei keliamus reikalavimus – 0,08 mg/l, bendrojo fosforo – 0,2 mg/l. Pagal fosfatų koncentraciją dauguma Lietuvos upių priskiriamos prie švarių ir mažai bei vidutiniškai užterštų. [4]
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!