Bendrieji deliktinės atsakomybės klausimai

6 tema. Bendrieji deliktinės atsakomybės klausimai Jeigu sutartis prpažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento tuomet bus deliktinė atsakomybė, jeigu bus ateityje negaliojanti, tuomet sutartinė. Sutartinė ard eliktine Koks deliktas Jei nera salygu tada generalinis Ar yra salygos. 3 uzdavinys: Neteisėti veiksmai- pažeidžiant įstatym, sutarties pareigą arba pareigą elgtis apdairiai. Žala- negautos pajamos. Priežastinis ryšys- jei būtų nuvežę laiku tai nebūtų atleidę iš darbo. Netiesioginis priežastinis ryšys, nes tokių aplinkybių negalima buvo numattyti. Tai buvo nenugalima jėga todėl bendrovė neatsakys. Valstybė atsako už darbuotojus, nes gaisrininkai pažeidė teisės aktus kai pažeidė pareigą laiku reaguoti. Bet net jei būtų atvažiavę anksčiau, tai nereiškia, kad būtų spėjęs į darbą, todėl nėra priežastinio ryšio. Labai tolima priežastinis ryšys, teissiškai nereiškimgas, todėl atsakomybė neatsirastų. Nukentėjęs asmuo tokiu atveju turėtų pateikti ieškinį tik dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. ksi vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. +-1. Kokie Europos Sąjungos teisės aktai ir kokiu mastu yra įgyvendinti Lietuvos deliktų teisėje? Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos 52 psl. Europos Sąjungos teisės aktų įtakos Lietuvos deliktų teisės pavyzdys yra CK 6.292-6.300 straipsniai, kuriais buvo įgyvendinta 1985m. liepos 25 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų dėl atsakomybės už netinkamos kokybės produktus su pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB dėl direktyvos 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų dėl atsakomybės už netinkamos kokybės produktus pakeitimo. Deliktų teisės vystymosi tendencijos – Europos Sąjungos teisės aktai; Reglamentai: 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (“Roma II”); Direktyvos: 1985-07-25 EB Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už netinkamos kokybės produktus, derinimo; Kitos direktyvos atskiruose pramonės sektoriuose; Europos Tarybos rekomendacijos: 1975 m. kovo 14 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija (75) 7 dėl žalos, atsiradusios dėl kūno sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo; 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija (84) 15 dėl valstybės civilinės atsakomybės. Pastaruoju metu, įsivyravus įvairių teisės sričių harmonizavimo tendencijoms, deliktų teisė taip pat neliko nuošaly. Atskiri klausimai jau yra harmonizuoti tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos aktais. Esamas harmonizavimas yra fragmentiškas, todėl, nemažos dalies teisės mokslininkų nuomone, nepakankamas. Akademiniame lygmenyje buvo ir tebėra vykdomi keli stambūs deliktų teisės harmonizavimo projektai – rengiamas Europos civilinio kodekso projektas, visuomenei pristatyti Europos deliktų teisės principai. ?2. Kokios tarptautinės sutartys laikomos Lietuvos deliktų teisės šaltiniais? Ar jose reglamentuojami deliktinės atsakomybės atvejai yra siejami su Civiliniame kodekse nustatytomis bendrosiomis deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis? Šaltinai nėra niekur tiksliai išvadinti, bet radau skaidres iš deliktų temos, tai ten buvo: • A EB teisės aktai • EB Steigimo sutartis • Reglamentai • 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės • Direktyvos • 1985-07-25 EB Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už netinkamos kokybės produktus, derinimo.. Europos Sąjungos teisės aktų įtakos Lietuvos deliktų teisės pavyzdys yra CK 6.292-6.300 straipsniai, kuriais buvo įgyvendinta 1985m. liepos 25d. Europos Bendrijų Tarybos direktyva (85/374/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų dėl atsakomybės už netinkamos kokybės produktus. Įtvirtinant kai kurias kitas civilinės atsakomybės teisinius santykius reguliuojančias nuostatas CK, buvo įvertinti ir kiti Europos Tarybos dokumentai : pvz: 1975m. kovo 15d. Europos Taryos Ministrų Komiteto rezoliucijos Nr. 75 nuostatos atsispindi CK 6.250 straipsnyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyke numatytas imperatyvus draudimas šalims susitarti dėl kitokių negu įskaitinių netesybų. Taip, yra siejami ir atsispindi tam tikruose straipsniuose?? • 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą 1992 m. protokolas (CLC PROT 1992). Įsigaliojo 1996-05-30. Ratifikuotas 2000-04-13 d. LR įstatymu Nr. VIII-1624 • 1971 m. Tarptautinės konvencijos dėl Tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 1992 m. protokolas (FUND PROT 1992). Įsigaliojo 1996-05-30. Ratifikuotas 2000-04-13 LR įstatymu Nr. VIII-1624 Vienos konvencija "Dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą" Valstybės žinios, 1993-12-24, Nr. 72-1345 Įsigalioja  1992-11-15 Deliktinės atsakomybės sąlygos : 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimetis). Atvejai yra siejami su CK deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis. 3.Kokį interesą -lūkesčių ar tikrumo – gina deliktų teisė? Koks šio intereso turinys? Esminis skirtumas susijęs su ginamų interesų prigimtimi, t. y. sutarčių teisė gina lūkesčių interesą (angl. expectation interest), o deliktinė teisė – tikrumo interesą (angl. reliance interest).  Lūkesčių interesas reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, todėl sutartinės atsakomybės tikslas – užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje atsidurtų. Tikrumo interesas reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra, t. y. tikisi, kad padėtis nepablogės. Todėl deliktinės atsakomybės tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Taigi sutartinės atsakomybės tikslas – užtikrinti, kad pažadas bus įgyvendintas, o deliktinės – užtikrinti status quo. ?4. Kokia tvarka deliktų teisės ginamos vertybės gali būti išdėstomos hierarchinėje šių vertybių skalėje? Kaip skiriasi deliktų teisės teikiamos apsaugos apimtis, atsižvelgiant į tai, kokią vietą šioje skalėje užima konkreti vertybė? Žala asmeniui dažniausiai pasireiškia jo absoliučių ,prigimtinių teisių pažeidimu. Asmens gyvybė, sveikata, privatus gyvenimas, garbė,orumas ir vardas yra asmeninės neturtinės teisės, t.y.ekonominio tūrinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su juo turėtoju teisės. Šias teises garantuoja Konstitucija ir jas saugo ir gina ne tik civilinė teisė, bei kitos teisės šakos, pvz., baudžiamoji teisė. Šias vertybes neįmanoma įvertinti pinigais, todėl įstatymas be tiesioginių nuostolių, patirtų dėl jų atstatymo, numato ir neturtinės žalos atlyginimą. Tai pabrėžia šių interesų išskirtinumą. 5. Ar galima teigti, kad deliktų teisei būdinga baudinė funkcija? Jeigu taip, kaip ji pasireiškia ir koks jos santykis su prevencine ir kompensacine funkcijomis? Iš Mizaro straipsnio: Ne, nebūdinga, nes: Įskaitinės netesybos reiškia baudimo elemento taikant civilinę atsakomybę eliminavimą (pašalinimą), kartu laikant, jog taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama kompensuoti patirtus neigiamus turtinius padarinius. CK labai aiškiai pasisakoma, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, todėl Lietuvos civilinė teisė nepritaria baudimo elementui taikant sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę. Kitaip tariant turi būti pasiekiamas žalos atlyginimas – o ne nepagrįstas praturtėjimas dėl nubaudimo. Kompensacija vertinta ir kaip veiksmingas autorių teisių gynimo būdas, turintis atgrasinimo efektą, tačiau, kita vertus, ir kaip bendrajai civilinei teisei svetimą nubaudimo elementą turintis teisių gynimo būdas. 6. Ar skiriasi ieškinio senaties terminų trukmė, taikant sutartinę ir deliktinę atsakomybę? Skiriasi Sutartinės atsakomybės atveju reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, tačiau reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) – šešių mėnesių, palūkanoms – penkių metų, t. y. numatyti sutrumpinti senaties terminai. Deliktinėje atsakomybėje reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų senaties terminas. Ck nėra išskirta nei kad 3 nei ką. Čia nėra išskirti 10. Tik 3. 7. Ar kaltė ir neteisėti veiksmai yra vienodai suprantami ir taikant sutartinę, ir deliktinę atsakomybę? Koks šių civilinės atsakomybės sąlygų turinys? Lietuvos teisėje civilinės atsakomybės sąlygomis pripažįstamos: 1)neteisėti veiksmai(CK6.246str.); 2)žala ir nuostoliai (CK6.249str.); 3)priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos(nuostolių)(CK 6.247str.); 4)kaltė (CK6.248str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas šias sąlygas įvardija, kaip bendrąsias civilinės atsakomybė ssąlygas, be kurių civilinė atsakomybė apskritai neatsiranda. Tačiau įstatymas tam tikrais atvejais civilinės atsakomybės atsiradimą gali sieti ne su visų jos sąlygų buvimu. Pvz., atsakomybės be kaltės (griežtos atsakomybės) atveju. Taip pat šalia keturių bendrųjų sąlygų gali būti ir specialiosios sąlygos, kurios dar įvardijamos kaip papildomos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi šios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra būdingos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Tuo tarpu dviejų atsakomybės rūšių egzistavimas šioms sąlygoms daro tam tikrą įtaką. Pavyzdžiui, kaltės reikšmė deliktinėje atsakomybėje skiriasi nuo kaltės reikšmės sutartinėje atsakomybėje. Taip pat skirtingai suprantamas ir veiksmų neteisėtumas. Apie neteisėtus veiksmus: Taigi pagal Lietuvos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytas taisykles, deliktinė atsakomybė atsiranda, kaip pažeidžiama vadinamoji rūpestingumo pareiga, kurios pobūdis, turinys, laipsnis nekiekvienam yra vienodi. Priklausomai nuo teisinio veiklos reglamentavimo, atliekamo darbo, kvalifikacijos ir kitų aplinkybių, vieni turi didesnę, kiti mažesnę rūpestingumo pareigą. Rūpestingumo pareigos pobūdį ir laipsnį dažnai reglamentuoja įvairūs teisėsaktai, profesinės etikos taisyklės ir panašiai. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą (CK6.246str.1d.). Tačiau ne kiekvienas pareigos pažeidimas gali sąlygoti deliktinės atsakomybės atsiradimą. Paskutinė atsiranda tik tada, kai tokiu pažeidimu padaroma žala kitam asmeniui. Profesorius V.Mikelėnas neteisėtus veiksmus apibrėžė kaip asmens elgesį, tiek pažeidžiantį bendrą teisinį principą, draudžiantį daryti žalą kitiems, tiek neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir todėl sąlygojantį žalą, kurios negalima pagrįsti nei teisiniais, nei socialiniais, nei moraliniais argumentais. Skirtingai veiksmų neteisėtumas suprantamas sutartinėje atsakomybėje. Jis nebūtinai siejamas su žalos ar nuostolių padarymu. Sutartinei atsakomybei atsirasti pakanka sutarties pažeidimo fakto. Pagal sutarties pažeidimo pobūdį neteisėti veiksmai pasireiškia arba visišku sutarties neįvykdymu, kai neįvykdomos esminės sutarties sąlygos,arba netinkamu sutarties neįvykdymų, kai kreditorius nors ir gauna tai, ką turėjogauti pagalsutartį, tačiau gauna turtą arba nelaiku, arba ne visą, arba ne tokios kokybės, kokios turėjo gauti. Taigi deliktinės atsakomybei atsirasti sutartiniuose santykiuose nepakanka tik paprasto sutarties sąlygų, kurios yra šalių susitarimo dalimi, pažeidimo. Neteisėtais deliktinės atsakomybės prasme gali būti tik tokie kontrahento veiksmai, kuriais jis pažeistų bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir sukeltų realios žalos atsiradimą. Šiuo atveju pažeidžiamas„negatyvusis“ interesas, t. y. kitos sutarties šalies status quo. Skirtumas apie kaltę: Deliktinę atsakomybę be kaltės reglamentuojančios normos yra imperatyvios ir jų nuostatos negali būti keičiamos sutartimi. Kitaip negu deliktinės, sutartinė atsakomybės be kaltės taik ymas gali būti sutarties šalių susitarimo dalyku. Kaltė suprantama - Skirtumai apie žalą: Deliktinėje ir sutartinėje atsakomybėje žala suprantama ne vienodai. Jeigu sutartinėje atsakomybėje žala dažniausiai pasireiškia turtinio pobūdžio praradimais: negautu pelnu, kurio buvo tikimasi sudarant sutartį, ir panašiai, tai deliktinės atsakomybės atvejais žala dažniausiai pasireiškia asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, turto sunaikinimu ar sužalojimu. Teismų praktika 3K-3-351/2011 Papildomai: Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Teismų praktika 3K-7-119/2005 Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atvejais teisės pažeidimas dažniausiai reiškiasi sutarties pažeidimu. Tuo tarpu, kai sutartis pripažįstama negaliojančia, tai, priklausomai nuo aplinkybių, šalių elgesio ir kt., gali atsirasti deliktiniai santykiai ir deliktinė civilinė atsakomybė. 8. Kokiais atvejais gali kilti sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija? Ar Lietuvos civilinėje teisėje ji yra pripažįstama? Jeigu taip, kokios Civilinio kodekso nuostatos tai nustato? Jeigu ne, kodėl? Iš Civilinės atsakomybės praktikumo Yra atvejų, kai galima taikyti ir sutartinę, ir deliktinę civilinę atsakomybę. Tai vadinamieji sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencijos atvejai. Pagrinidiniai sprendimo variantai: 1. Konkurencija neleidžiama (t.y. taikoma išimtinės atsakomybės taisyklė) 2. Konkurencija leidžiama (t.y. taikoma konkurencija) 3. Abiejų sistemų taisyklės suliejamos į visumą ir taip sukuriama nauja gynimo priemonė. Iš Mizaro straipsnio: Lietuvos deliktų teisės ypatumas yra tas, kad Lietuvos deliktų teisėje nepripažįstama civilinės atsakomybės rūšių konkurencija. Nes: Lietuvos įstatymų leidėjas pasisakė už civilinės atsakomybės rūšių konkurencijos draudimą, nes įstatymu sureguliuoti šių rūšių atsiradimo ir taikymo atvejai. (CK tai sureguliavo) 9. Kokia cumul ir non-cumul taisyklių samprata ir teisinė reikšmė civilinės atsakomybės konkurencijos kontekste? Non –cumul- konkurencija neleidžiama tarp deliktines ir sutartines atsakomybės. Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Šių valstybių teisėje įtvirtintas non-cumul des responsabilités principas draudžia deliktinės atsakomybės taikymą sutartiniuose santykiuose. Konkurencija negalima, dažniausiai taiko sutartinė atsakomybė. Cumul Jeigu absoliučių teisių ir įstatymo ginamų interesų (pvz., žala turtui ar sveikatai) pažeidimas papildomai yra ir sutarties pažeidimas, tai šiuo atveju taikomas atsakomybės konkurencijos principas (vok. Anspruchkonkurrenz), apimantis sutartinę ir deliktinę atsakomybę. Tai reiškia, kad ieškovas pareikštus reikalavimus gali pagrįsti keliais teisiniai pagrindais. Konkurencija galima. 10. Kokia yra profesinės civilinės atsakomybės prigimtis ir kokiais jos sąlygų nustatymo ypatumais pasižymi ši atsakomybė? Dvilypė profesinė civilinė atsakomybė reiškia, kad yra ir deliktinė, ir sutartinė civilinė atsakomybė. Pavyzdžiui, gydytojų atsakomybės klausimas įvairiose valstybėse sprendžiamas įvairiai. Kalbama, kad jų pareigas nustato įstatymas, tačiau kitų nuomone, atsakomybė priklauso nuo to, ar santykiai sutartiniai, ar ne. Mes taip pat vadovausimės pastarąja nuomone. Jei yra sutartiniai santykiai (privatūs gydytojai), tai atsakomybė yra sutartinė, o visais kitais atvejais – yra deliktinė atsakomybė, nes gydytojai teikia paslaugas pagal įstatymą. Gydytojas negali atsisakyti vykdyti savo pareigą (ir privatus) esant tam tikromis išimtims, nes apskritai tai gali atsisakyti, bei yra tam tikri moralės reikalavimai ir Hipokrato priesaika (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 16 str.). +11. Kaip sprendžiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija profesinės atsakomybės atvejais Kalbant apie profesinę atsakomybę: Jeigu dėl netinkamos kokybės prekės bus padaryta žalos vartotojo sveikatai ar turtui, kuris skirtas ir paprastai buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti, tai gamintojas (arba tam tikrais atvejais importuotojas arba pardavėjas) atsakys pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, nes CK tokiu atveju numatyta, jog net jeigu vartotoją ir pardavėją sietų sutartiniai santykiai, tačiau dėl netinkamos kokybės produkto padaryta žala vartotojo sveikatai, gyvybei ar jo asmeniniams poreikiams naudojamam turtui atlyginama remiantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis . 12. Kokios civilinės atsakomybės rūšies taisyklės yra taikytinos ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti? 2A-24-577/2013 (PIRMOS BYLOS//) Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės).  13. Kuriai civilinės atsakomybės rūšiai priskirtina sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūras paslaugas pacientams padarytą žalą: sutartinei ar deliktinei? Lietuvoje civilinė atsakomybė už pacientui padarytą žalą taip pat gali būti dvejopa, nes Civilinis kodeksas skiria sutartinę ir deliktinę atsakomybę. Pažymėtina, kad teismų praktika nustatė, kad sveikatos priežiūros įstaiga atsako ne pagal sutartines, o pagal deliktines civilinės atsakomybės taisykles, jeigu dėl žalos, padarytos pacientui, atsiradimo yra sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltė. 14. Ar mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas būdas (ar iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, ar asmeniškai paties paciento) turi įtakos sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą? Taip, tai turi įtakos. Nes: pagal Mizaro straipsnį 59 psl.: jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ne privati sveikatos priežiūros įstaiga, o valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros ar visuomenės sveikatos priežiūros viešoji ar biudžetinė įstaiga, tokiu atveju nėra sutartinių šalių santykių ir akivaizdu, jog už žalą dėl tinkamai suteiktų paslaugų atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos sudarius sutartį ir netinkamos kokybės paslaugomis padaroma žala sveikatai ar gyvybei, tada kils klausimas, kokios rūšies turi būti taikoma civilinė atsakomybė – sutartinė ar deliktinė. 15. Ar vandens pramogų parke besileisdamas vandens kalneliais žalos patyręs asmuo turi teisę rikalauti ją atlyginti remdamasis sutartinės, ar deliktinės atsakomybės taisyklėmis? Ziureti i CK 6.263str.6.266str.6.270str.  Asmens sveikatai daromą žalą turi atlyginti už ją atsakingi asmenys (deliktinė atsakomybė). 16. Kurios rūšies civilinė atsakomybė (sutartinė ar deliktinė) turėtų būti taikoma sutartį pripažinus negaliojančia? Ar sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindas turi įtakos taikytinai civilinės atsakomybės rūšiai? paprastai taikomos tokios taisyklės: jei sutartis pripažįstama negaliojančia ab initio, žalos patyrusi sutarties šalis ieškinį dėl nuostolių atlyginimo gali reikšti tik remdamasi deliktine atsakomybe, nes manoma, kad sutartis apskritai nebuvo sudaryta; jei sutartis pripažįstama negaliojančia ateityje, taikomos sutartinės atsakomybės taisyklės“. 17. Ar netesybų ir/ ar palūkanų sumokėjimas gali būti traktuojamas kaip deliktinės atsakomybės forma? Ne, nes praktikume yra parašyta, kad : sutartinė ir deliktinė atsakomybė skiriasi atsakomybės formomis ir kadangi civilinės atsakomybės formos yra netesybų sumokėjimas, tai deliktinei teisei tai nebetinka kaip atsakomybės forma. 18. Ar deliktinė atsakomybė gali būti ribojama šalių susitarimu? Kodėl? Civilinio kodekso 6.252 str. -sutartinę civilinę atsakomybę šalys sutartimi iš anksto gali apriboti, kiek tai nedraudžia - deliktinės civilinės atsakomybės apimties šalys negali apriboti, tačiau šalies dispozicijoje pasirinkti, ar šią atsakomybę apskritai taikyti. 19. Kam ir kokia apimtimi deliktų teisėje gali būti taikoma regreso teisė? Ar susiklosčius deliktiniams teisiniams santykiams galima subrogacija? Jei taip, kaip ji atribojama nuo regreso teisės? Jei ne, kodėl? Iš vadovėlio: Pavyzdžiui: samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Prievolės pagal šį specialų deliktą kreditorius yra asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Skolininkas yra asmuo, kuris įstatymu paskirtas atsakingu už žalą, - samdantis darbuotojus asmuo. Tai nėra tiesiogiai žalą padaręs asmuo, tačiau pagal įstatymą už ją tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesiogiai žalą padaręs darbuotojas arba vykdytojas pagal civilinę sutartį šio delikto sąlygomis tiesiogiai neatsako. Jų atsakomybė yra regresinė. Jis regreso tvarka yra atsakingas samdančiajam, žalą atlyginusiam asmeniui. Žalą atlyginęs asmuo įgyją regreso teisę į žalą padariusį asmenį, jeigu įstatymas nedraudžia reikšti tokį reikalavimą (pvz. Civilinio kodekso 6.276, 6.278 ir kt.). Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kaip subrogacija atribojama nuo regreso? 1 tema 45 klausimas: Pagrindiniai subrogacijos ir regreso skirtumai: 1. Vykstant regresui vyksta ne asmenų pasikeitimas prievolėje, o atsiranda nauja (atgręžtinė) reikalavimo teisė. Taigi, esant regresui atsiranda nauja reikalavimo teisė, o esant subrogacijai perduodama jau atsiradusi teisė. 2. Vykdant regresą– vieną prievolę keičia kita prievolė, kuri laikoma išvestine iš pirminės prievolės, o esant subrogacijai keičiasi asmenys (šalys), bet pati prievolė išlieka nedestruktyvizuota. 3. Vykstant subrogacijai – trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, subrogacija yra ta priemonė, kuri leidžia trečiajam asmeniui kompensuoti turėtas išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas prievolę už skolininką. Galima teigti, kad trečiojo asmens atžvilgiu, subrogacija gražina asmenį į pradinę finansinę padėtį, atkurdama trečiojo asmens materialųjį interesą, kuris buvo destruktyvizuotas dėl prievolės įvykdymo kreditoriui už skolininką. 4. Reikalavimo teisė subrogacijos tvarka gali pereiti trečiajam asmeniui, kuris su prievole, iš kurios kyla reikalavimas, gali būti ir nesusijęs (bet gali būti ir susijęs, pavyzdžiui CK 6.114 straipsnio 3 punkto atveju gali būti solidarus skolininkas). Regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė atsiranda asmeniui, kuris visada yra skolininkas pagal pagrindinę prievolę. Pasibaigus pagrindinei prievolei, šis asmuo regresinėje prievolėje įgyja kreditoriaus statusą. Gilinantis į reikalavimo perėjimą regreso tvarka (subrogacija), norint atskirti regreso teisę nuo subrogacijos teisės, svarbu suprasti, jog vienu ir kitu institutu iš esmės yra perleidžiama teisė esant pagrindui. Nors, pagal CK, įstatymų leidėjai ir nedaro skirtumo tarp subrogacijos ir regreso, tačiau, pagal asmenų pasikeitimą prievolėje (subrogacijos tikslas užbaigti prievolę) ir teisės perėjimą, tam tikru pagrindu pavyzdžiui, sukuriant naują prievolę(regreso atveju), skirtumas darosi aiškesnis. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai pereina trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką. Skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamai ją įvykdžius. O subrogacijos atveju (kalbant apie draudiminius santykius), kai draudikas išmoka išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusįjį, draudėją ir žalą padariusįjį asmenį, nepasibaigia (pasikeičia prievolėje šalys) draudikas, išmokėjęs išmoką, perima draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje (nėra sukuriama nauja prievolė, o šalių pasikeitimas vyksta jau egzistuojančioje prievolėje). Civilinės teisės institutai regresas, subrogacija ir cesija yra ir panašūs, ir, tuo pačiu, skirtingi. Subrogacijos ir regreso sąvokos civiliniame kodekse nepagrįstai tapatinamos, o neatskiriant subrogacijos nuo regreso sunkiai pavyksta suvokti ir cesiją. Šie institutai turėtų būti iš esmės skirtingi, nesuplakti į tą patį reglamentavimą, kaip padaryta mūsų civiliniame kodekse. Subrogacijos turinį sudaro cesija, tačiau vykstanti ne vien kreditoriaus valia, o teisingumo principu. Esant rengresui, vieną prievolę keičia kita, o esant subrogacijai gali keistis kreditoriai, kurie dėl teisių perleidimo prievolės nesugriaus. Tik kai kuriais atvejais LAT išaiškinimai padeda tinkamai suvokti subrogacijos ir regreso institutus. 20. Kokios deliktinės atsakomybės taisyklės yra taikomos už kelių asmenų bendrai padarytą žalą? Pagal kokius kriterijus gali būti apibrėžiamas „žalos padarymas bendrai“? Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo . Deliktų teisėje pripažįstama, kad bendrai kelių skolininkų sukelta žala privalo būti jų atlyginta solidariai. Neginčytinai pažeidėjų veiksmų bendrumas visų pirma apima subjektyvų bendrininkavimą, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą ar veikti neteisėtai. Veiksmų bendrumas taip pat apima objektyvųjį bendrininkavimą, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos. Solidariosios atsakomybės taikymas subjektyvaus bendrininkavimo atveju grindžiamas būtinybe maksimaliai apsaugoti nukentėjusiojo interesus – dažniausiai tokiose situacijose jis būtų nepajėgus įrodyti faktinį priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau neteisėtų veiksmų pobūdis bei kaltės forma lemia poreikį įtvirtinti specialias nuostatas, užkertančias kelią pažeidėjams išvengti civilinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos teisėje pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę šiuo atveju yra LR CK 6.279 straipsnio 1 dalies norma, kuri taikoma kartu su platesnės apimties LR CK 6.6 straipsnio 3 dalies norma. Iš teismų praktikos 3K-7-59/2008 .Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis. Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. Tokiu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. 21. Kokio pobūdžio deliktinė atsakomybė (dalinė ar solidari) taikytina, jeigu vieno asmens veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti? Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. 22. Pagal kokios atsakomybės (dalinės ar solidariosios) taisykles yra grindžiami bendrai žalos padariusių asmenų tarpusavio reikalavimai? Iš komentaro: 6.279 str. 2 dalyje įtvirtinti solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimų sprendimo principai. Vienas solidarusis atsakovas, atlyginęs žalą, įgyja teisę regreso tvarka pareikšti reikalavimą kitiems atsakovams, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Dėl solidariųjų atsakovų tarpusavio reikalavimų sprendžiama pagal CK 6.9 straipsnio taisykles, t.y juos sieja dalinė prievolė. Komentuojama norma nurodo, kad kiekvieno dalis nustatoma atsižvelgiant į kaltę dėl atsiradusios žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato kitokius dalių nustatymo kriterijus. 23. Kaip suprantamas generalinis deliktas? Ar Civilinis kodekas ir/ar kiti teisės aktai jį numato? CK 6.263 str. 1d. bei 6.246 str. 1d. numatyta generalinio delikto taisyklė. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra kaltės elementas. CK 6.248 str 3d. numatyta, kad kaltė nustatoma iš to, ar asmuo buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina. Taikomas tada kai nėra specialaus delikto. Kitaip tariant, nustačius kaltę visada, taikant generalinio delikto taisyklę, reikš, kad yra ir neteisėti veiksmai. Vadovaujantis generalinio delikto taisykle, iš esmės kalbama apie 3 savarankiškas civilinės atsakomybės sąlygas: • kaltę, apimančią ir neteisėtus veiksmus; • žalą ir • priežastinį kalto asmens elgesio ir atsiradusios žalos ryšį. Iš komentaro: CK 263 str.1 d. Generalinio delikto doktrina reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Taigi generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Komentuojama norma įtvitina kiekvieno asmens (tik fizinio teik juridinio) bendrą pareigą elgtis atsargiai. Ji vadinama rūpestingumo pareiga. 24. Ar, remiantis generalinio delikto doktrina, kaltė gali būti sutapatinama su neteisėtais veiksmais? Jei taip, kokios tokio deliktinės asakomybės sąlygų tapatinimo teisinės pasekmės? Jei ne, tai kodėl? 4. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės pagal generalinio delikto doktriną Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, t. y. ieškovui, kuris privalo įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straips­nio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl ga­lima teigti, jog kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą ?25. Ar griežtos deliktinės atsakomybės atvejais gali pasitaikyti situacijų, kai žalos padarymo faktas bus vienintelė atsakomybės atsiradimo sąlyga? 26. Ar skirtingų deliktų atvejais gali būti taikomi skirtingi bonus pater familias elgesio standartai? Ar jie turi kokios nors reikšmės taikant objektyviąją deliktinę atsakomybę? (Bonus pater familias)- Protingo, rūpestingo asmens elgesio standartas . Bendroji teisė pabrėžia objektyviąją civilinės atsakomybės pusę - žalą, priežastinį ryšį ir pareigos nevykdymą. Nors kaltė ir pripažįstama, bet ji nurodoma tik kalbant apie deliktinę atsakomybę. Objektyvioji pusė yra susijusi su aukščiau minėtu protingo, teisingo, apdairaus, sаžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens etalonu - bonus pater familias. Praktiškai tai reiškia, kad sаžiningas žmogus turi veikti kaip etalonas, t.y. kilus gaisrui, imtis priemonių jam gesinti ir gelbėti savo turtа, o ne stebėti gaisrа ir nesiimtų jokių priemonių, tikintis gauti draudimo kompensacijа už sudegusį turtа, arba nepradėti derybų, neturint tikslo sudaryti sutarties ir pan. Subjektyvioji pusė reiškia, kad asmens elgesį reikia vertinti ne tik pagal minėtа etalonа, bet ir pagal konkretaus asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Primenant asmenų pareigа savo iniciatyva domėtis savo teisėmis ir pareigomis, darytina išvada, kad sаžiningu asmens elgesys laikytinas tada, kai asmuo ne tik nežino, kа privalo daryti, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių, kurios galėjo sаlygoti kitokį asmens elgesį. Taigi, esant skirtingoms situacijoms gali būti taikomi skirtingi bonus pater familias elgesio standartai (reikia įvertinti konkrečią sitauciją ir kaip tas asmnuo galėjo pasielgti.) 27. Ar netiesioginės deliktinės atsakomybės atvejais kaltė nustatoma pagal žalą padariusio, ar pagal už žalą atsakingo asmens elgesį? Kokie priežastinio ryšio nustatymo ypatumai būdingi tokiais atvejais? Pateikite pavyzdžių, remdamiesi konkrečiais deliktais. Pagal LR CK 6.263 str. suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius. Atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos išieškomos iš kaltųjų asmenų (CK 6.290 str.) 28. Ar nuostolių numatymo taisyklė, įtvirtinta Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 4 dalyje, gali būti taikoma ir deliktų teisėje? Ne? Sutartinė ir deliktinė atsakomybė skiriasi savo forma. Sutartinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu ir netesybomis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu. Atitinkamai skiriasi ir jų atsiradimo sąlygos: deliktinei atsakomybei atsirasti visada būtina žala, tuo tarpu sutartinė atsakomybė netesybų forma atsiranda ir nesant žalos. Taip pat skiriasi ir atlygintinos žalos dydis: deliktinei atsakomybei būdingas visiško nuostolių atlyginimo principas, tam tikrais atvejais atlygintina ir neturtinė žala, tuo tarpu sutartinės atsakomybės atveju gali būti taikomas nuostolių numatymo principas (CK 6.258 str.4 d.). 29. Ar pagal Civilinį kodeksą gali būti atlyginama grynai ekonominio pobūdžio žala? Jeigu taip, kokiomis konkrečiomis jo nuostatomis tokiu atveju reikėtų remtis? Lietuvos Respublikos pozityviosios teisės analizė leidžia daryti išvadą, kad, nors taisyklė, a priori draudžianti grynai ekonominio pobūdžio žalos atlyginimą, nėra įtvirtinta, vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos įpareigoja bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą vertinti atsiradusios žalos pobūdį (LR CK 6.247 straipsnis, taikant kartu su LR CK 6.249 straipsnio 1 dalimi), sprendžiant klausimą dėl galimo atlygintinos žalos dydžio mažinimo, vertinti, kokio pobūdžio interesų gynimui atsakomybė nustatyta (LR CK 6.251 straipsnio 2 dalis), siaurai vertinti antraeilių nukentėjusiųjų patirtą rikošetinę žalą (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis), taip pat spręsti, ar konkrečiu atveju grynai ekonominio pobūdžio žala nekrinta ant paties nukentėjusiojo pečių remiantis nukentėjusiojo rizikos prisiėmimu (LR CK 6.253 straipsnio 5 dalis) ar kreditoriaus kaltė (6.248 straipsnio 4 dalis) kaip civilinės atsakomybės netaikymo (visiškai ar iš dalies) pagrindu. 3 0. Kokios grynai ekonominio pobūdžio žalos rūšys išskiriamos teisės doktrinoje? Kokios jų atlyginimo galimybės pagal Civilinį kodeksą?remdamiesi konkrečiais deliktais. GRYNAI EKONOMINIO POBŪDŽIO ŽALA KAIP SPECIFINĖ ŽALOS KATEGORIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS DELIKTŲ TEISĖJE Simona Selelionytė-Drukteinienė straipsnis • Rikošetinė Ši žala atsiranda trišalėse situacijose, kai vienas asmuo (pirmaeilis nukentėjusysis) patiria fizinio pobūdžio žalos, o kitas asmuo (antraeilis nukentėjusysis, kurio atžvilgiu deliktas nebuvo padarytas) patiria grynai ekonominio pobūdžio žalą. Maitintojo praradimo pavyzdyje išlaikytiniai patyrė būtent rikošetinę žalą. Kitas šios žalos pavyzdys – A sutartimi, sudaryta su B, yra susitaręs buksyruoti B nuosavybės teise priklausantį laivą. Dėl C neatsargių veiksmų laivas nuskęsta. Fizinio pobūdžio žalą šioje situacijoje patyrė B (pirmaeilis nukentėjusysis), tačiau dėl C neatsargių veiksmų A (antraeilis nukentėjusysis) prarado planuotas gauti pajamas. Į atskirą rikošetinės žalos porūšį skirtina tokia žala, kai C sukelia grynai ekonominio pobūdžio žalą pirmaeiliam nukentėjusiajam (B), tačiau dėl B bei A saistančių santykių grynai ekonominio pobūdžio žalos patiria ir antraeilis nukentėjusysis (A). Tokia žala praktinėse situacijose yra ganėtinai dažna. Pavyzdžiui, neigiamai paveikus įmonės turtinę padėtį, kartu sukeliama žala ir šios įmonės kreditoriams, akcininkams bei kitiems susijusiems asmenims. Lyginamieji tyrimai atskleidžia, kad rikošetinė žala paprastai nėra kompensuojama. Tačiau beveik visose jurisdikcijose, tarp jų ir neigiančiose grynai ekonominio pobūdžio žalos priteisimo galimybę taikant deliktinę atsakomybę, pripažįstama artimųjų (dažniausiai bent jau sutuoktinių ir vaikų) teisė į prarasto išlaikymo priteisimą dėl delikto mirus maitintojui. • Perduota žala Taigi šios rūšies grynai ekonominio pobūdžio žala, įprastiniu atveju patiriama pirmaeilio nukentėjusiojo, yra perduodama antraeiliam nukentėjusiajam39. Nuo rikošetinės žalos ši žala skiriasi tuo, kad rikošetinė žala yra nauja žala, ne ta, kurią įprastiniu atveju būtų patyręs pirmaeilis nukentėjusysis. Perduotos žalos atveju antraeilio nukentėjusiojo patirtoji žala nėra nauja, įprastiniu atveju ji vis tiek būtų atsiradusi, tačiau kitam asmeniui – „įprastiniam“ pirmaeiliam nukentėjusiajam. Perduota žala dažnai atsiranda esant lizingo, pirkimo pardavimo, draudimo ir kitiems sutartiniams santykiams, kai sutartimi teisė naudoti daiktą atskiriama nuo nuosavybės teisės arba specifiškai sureguliuojami rizikos pasidalijimo klausimai41. Perduota žala taip pat atsiranda tais atvejais, kai teisės norma numato trečiojo asmens (to, kurio atžvilgiu deliktas tiesiogiai nepadarytas) pareigą kompensuoti nukentėjusiojo patirtus praradimus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo42 9 straipsnio 1 dalis numato darbdavio (A) pareigą mokėti darbuotojui (B) kompensaciją už dvi pirmąsias nedarbo dėl ligos dienas. Jei darbuotojo B nedarbingumas atsirado dėl neteisėtų C veiksmų, A patiria perduotą žalą, t. y. tokią žalą, kurią įprastiniu atveju, nesant specialios įstatymo nuostatos, patirtų B. • Žala, atsiradusi dėl viešosios infrastruktūros pažeidimo, eismo sutrikdymo ir kitose panašiose situacijose Šiose situacijose žala atsiranda be fizinio pobūdžio žalos kieno nors turtui ar asmeniui. Jeigu fizinio pobūdžio žala turtui ir atsirado, tai nukentėjo viešajam interesui tenkinti naudojama nuosavybė. Šios situacijos ypatingos tuo, kad žala atsiranda (ar potencialiai gali atsirasti) dideliam skaičiui asmenų, be to, ji gali būti labai didelė. Lyginamieji tyrimai atskleidžia, kad didžioji dalis Europos jurisdikcijų (išskyrus Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir Olandiją) neigia grynai ekonominio pobūdžio žalos priteisimo galimybę tokiose situacijose. • Žala, atsiradusi pasirėmus neteisinga (netikslia) informacija, išvada, patarimu arba dėl netinkamai suteiktų profesinių paslaugų. Prie šios kategorijos priskiriamos tokios situacijos, kai profesines pareigas vykdantis asmuo suteikia informaciją, išvadą ar patarimą savo sutartinių santykių šaliai, tačiau dėl to nukenčia tretysis asmuo, su kuriuo sutartinių santykių neturėta. Pavyzdžiui, įmonės akcininkai, siekdami parduoti akcijas, pasitelkia audito kompaniją akcijų rinkos vertei nustatyti. Audito kompanija padaro klaidą vertindama įmonės turimus įsipareigojimus ir nustato daug didesnę akcijų kainą nei reali jų rinkos vertė; akcininkai pateikia šią išvadą potencialiems akcijų pirkėjams, kurie, ja pasirėmę, akcijas įsigyja už didesnę kainą nei jos vertos, taip patirdami grynai ekonominio pobūdžio žalą. Šių Šių situacijų ypatybė ta, kad patarimą, informaciją, išvadą teikiantys profesionalai žino ir privalo žinoti, kad daugeliu atvejų jų darbo reveiksmų zultatas taps prieinamas ne tik sutartinių santykių šaliai ir juo tretieji asmenys remsis priimdami sprendimus. Prie šios kategorijos taip pat priskiriami atvejai, kai profesines pareigas vykdantis asmuo neatlieka ar netinkamai atlieka jam pavestas pareigas ir dėl to nukenčia pašaliniai asmenys. Pavyzdžiui, asmuo miršta nespėjęs surašyti testamento dėl to, kad notaras, į kurį jis kreipėsi siekdamas įforminti savo valią, nepagrįstai ilgai uždelsė šią procedūrą. Šiuo atveju grynai ekonominio pobūdžio žalą patiria potencialūs įpėdiniai, kurie prarado jiems siektą palikti turtą. 31. Kokios yra priežastinio ryšio teorijos taikomos deliktų teisėje ? Kurios iš jų yra pripažįstamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje? Priežastinio ryšio teorijos: • Ekvivalentinio ryšio teorija • Adekvataus ryšio teorija • Tiesioginės pasekmės teorija • Pakankamos priežasties teorija • Būtinos pasekmės teorija • Betarpiškos pasekmės teorija • Artimiausios priežasties teorija • Pasekmių numatymo teorija • Kitos teorijos Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos 68 -71 psl. Anksčiau Lietuvos teismų praktikoje taikant civilinę atsakomybė iš esmės buvo propaguojamas tiesioginis priežastinis ryšys. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 straipsnio, 7(1) straipsnio ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, apžvalgoje buvo teigiama, kad asmuo atsakingas tik už savo veiksmais padarytą žalą, kuri yra tiesioginė jo veiksmų pasekmė ir nebūtų kilusi, jei asmuo nebūtų padaręs tokių veiksmų. Taigi tai akivaizdžiai išreikštas pritarimas tiesioginio priežastinio ryšio teorijai, taikant civilinę atsakomybę. Vėlesnėje 2000 m. birželio 16 d. Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje išreiškiama pozicija, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai atsakovo veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Taigi jau pripažįstamas ir netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, o minėtoje pozicijoje iš dalies atsispindėjo adekvataus priežastinio ryšio teorijos elementai. Netiesioginis priežastinis ryšys, kai vieno asmens atlikti neteisėti veiksmai savaime kitam asmeniui nesukelia neigiamų padarinių, tačiau sukuria sąlygas tokiems padariniams atsirasti, pripažintas ir kitose konkrečiose bylose priimtose nutartyse. Tokiai pozicijai dėl netiesioginio priežastinio ryšio pripažinimo, taikant civilinę atsakomybę, atsirasti teismų praktikoje, matyt, darė įtaką tiek doktrina, tiek artėjantys naujojo CK priėmimas. Naujojo CK 6.247 straipsnyje teigiama, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomo skolininko veiksmų rezultatu. Toks priežastinio ryšio apibūdinimas teisės doktrinoje vadinamas „lanksčiu“ priežastiniu ryšiu. Priežastinio ryšio etapai – Faktinis ir teisinis priežastinis ryšys ... Iš teismų praktikos 3K-3-467/2011 CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. 32. Ar atskirų deliktų atvejais gali būti taikomos skirtingos priežastinio ryšio teorijos? Taip,gali būti taikomos, pagal kokrečią bylą turėtų būti taikoma kita priežastinio ryšio teorija. Pasak kai kurių teisės mokslo atstovų, „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!