Bendravimo etiketas

Svarbi bendravimo priemonė ir išraiška yra kalba. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja asmens savitumas ir kultūros požymiai.
Literatūroje pateikiama įvairių bendravimo apibrėžimų. Vieni bendravimo esmę supranta kaip tikslingą pasikeitimą informacija, kiti apibūdina kaip komunikacinį procesą, treti vertina kaip veiklą, kurios pagrindinis tikslas – perduoti mintis ir išgyvenimus. Taigi, bendravimas – tai procesas, kurio metu keičiamasi informacija, perduodamas emocionalus būvis, daroma tam tikra įtaka. Bendravimo procese atsiranda supratimas, emocionalus potraukis, formuojasi solidarumas, nuomonių ir pastangų bendrumas, todėl galima teigti, kad be bendravimo negali būti visuomenės, o bendravimas – žmonių visuomenės egzistavimo sąlyga ir būdas.
Dažniausiai žmonės bendrauja siekdami pasikeisti naujienomis, žiniomis, kai reikia ką nors pranešti aplinkiniams, tačiau be perdavimo-gavimo loginės informacijos žmonės bendraudami siekia ir paprasčiausio pasitenkinimo bendravimu.
Labai svarbu akcentuoti tai, jog bendravimas yra savotiškas menas ir norint jį įvaldyti, būtina turėti žinių ir patirties, reikia būti paslaugiam ir atidžiam, t. y. reikia išmanyti bendravimo etiketą (Razauskas R., 1988).
Tiksliai nusakyti, kas yra elgesio etiketas, gana sunku. Ilgainiui ši samprata kito kartu su papročiais, tradicijomis, kurie iki šiol keičia bendras elgesio taisykles (Sederevičiutė Ž., 2004).
Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas „etiketas“. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas.
Etiketo šablonai – tai lyg kalbos frazės, reiškiančios dėmesį, pagarbą, užuojautą, gailestį, susirūpinimą ir pasirengimą padėti, palaikyti gerą nuotaiką. Tam tikrų profesionalios etikos reikalavimų buvo laikomasi ir viduramžiais (pavyzdžiui, Vilniaus auksakalių secho meistrams buvo negalima be švarko pasirodyti viešose vietose. Įstodamas į prekybininkų gildiją, pirklys turėdavo iškilmingai pasižadėti padėti draugui, ginti vienas kitą, laikytis visų gildijos nurodymų, kartu dalytis „džiaugsmais ir rūpesčiais“).
Vergovinėje ir feodalinėje visuomenėje nelygią žmonių padėtį etiketas teisiškai ir ekonomiškai išreiškė ir įtvirtino pagarbos laipsnių hierarchija. Aukščiausia vadovo padėtis visada buvo pabrėžiama aukščiausia pagarbos forma. Pavyzdžiui, pagal XVI a....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!