ĮVADAS
Senatvė – tai paskutinis žmogaus gyvenimo etapas, kuriuo metu žmogaus gyvenime vyksta daug pokyčių, kurie vienaip ar kitaip paliečia žmogų, blogėja sveikata, kinta visuomeninio gyvenimo kokybė.
„Senatvė – paskutinysis stambus ir neapibrėžtos trukmės žmogaus individualios raidos tarpsnis“ (Bagdonas, Kairys, Zamalijeva, 2017, p. 81).
„Senėjimas – negrįžtamas procesas, kurio metu gyvasis kūnas , nuo susidėvėjimo keičia struktūrą, funkcines galimybes ir savybes. Senėjimo paskutinė stadija – mirtis.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į senėjimo problemas, EK 2012 m. paskelbė Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir solidarumo metais. Senėjimas yra viena iš aktualiausių XXI a. problemų pasaulyje (Šukytė ir Čepukienė, 2017). „Gyventojų senėjimas yra vienas pagrindinių pokyčių, kurį patiria visos Europos Sąjungos šalys“ (Gečienė ir Gudžinskienė, 2018, p. 165). Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, susiduria su visuomenės senėjimo tendencija, gyventojų amžius ilgėja, o gimstamumas mažėja. Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau LSD) duomenimis, 2009-2019 metų demografinės senatvės koeficientas didėjo nuo 114 iki 131. Tai rodo, kad pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo, nes šimtui vaikų teko 131 pagyvenęs žmogus. Eurostato duomenimis 2019 m. daugiau nei penktadalis (20,3 proc.) Europos Sąjungos gyventojų buvo 65-erių metų ir vyresni.
Šio darbo uždaviniai: sužinoti kas yra senėjimas, aptarti žmogaus gyvenimo etapus,
išsiaiškinti kaip reikėtų bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis, išsiaiškinti kas yra demencija ir kaip elktis su sergančiuoju šia liga.
SENĖJIMAS
Gyvename pasaulyje, kuriame senatvė dažniausiai suvokiama kaip liga. Masinės informacijos priemonės brukte bruka jaunystės kultą. Sukdamiesi užburtame „dirbk – pirk – mirk“ rate dažnai nepastebime šalia gyvenančių senų žmonių. Tačiau defektas yra ne senatvė, o požiūris į ją. Kaip gamtoje egzistuoja ruduo ir pavasaris, taip ir mūsų gyvenime šalia jaunystės egzistuoja senatvė. Kaip sakė Demokritas „Senas jau buvo jaunas, o jaunas nežinia ar sulauks senatvės“. Deja, nuo amžiaus pabėgti negalima ir kiekvienam gyvenimo tarpsniui reikia atiduoti savo duoklę.
Žmogaus senėjimas su amžiumi atsiradę ir besikaupiantys fiziniai (morfofiziologiniai), psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Senstant lėtėja medžiagų apykaita, mažėja audinių kvėpavimo intensyvumas, ląstelėse kaupiasi inertinės baltymų molekulės, lėtėja judesiai ir veiksmai, silpnėja trumpalaikė atmintis, mažėja darbingumas ir ištvermingumas, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, didėja izoliacija dėl socialinių santykių nykimo, todėl greičiau susergama, sunkiau sveikstama.
Šį darbą sudaro 3693 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!