Sergančiųjų demencija slaugos realizavimas stacionare

Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių yra aktuali visuomenės senėjimo problema. Per paskutinius šimtą metų 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 9,3 proc. 1897 metais iki 17,5 proc. 1997 metais (J. Jakaitytė, 1997). Lietuvoje 2004 metų pradžioje 65-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo per 517901, o tai sudarė 15 proc. visų gyventojų (Lietuvos statistikos departamentas, 2002). Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, daugėja ir ligų, būdingų pagyvenusiems žmonėms. Viena iš pagrindinių sveikatos problemų vyresniame amžiuje yra pažinimo funkcijos pablogėjimas ir demencija (M. Arlik., K. Lehmann, 1999).
(D. Jatužis, 2001), praktiškai kas penkerius metus sergančiųjų skaičius padvigubėja (H. J. Naurath. 1990). Tokių ligonių priežiūroje yra svarbu ankstyva diagnostika, o nustačius diagnozę – socialinių paslaugų įvairovė ir prieinamumas. Dienos stacionarai, slaugos namai, kur ligonius prižiūrėtų profesionalūs apmokyti slaugytojai, būtų teikiama psichologinė pagalba ligoniui ir jo artimiesiems – siektinas reiškinys. Tačiau Lietuvoje tokios struktūros dar tik skinasi kelią, socialinių paslaugų pasiūla neatitinka poreikio (M. Drungelaite, 2002).
Demencija visiškai pakeičia žmogaus asmenybę, ji vadinama viena iš baisiausių senatvės palydovų (B. Petraitienė, 2000). Progresuojant ligai, prarandamas bet koks savarankiškumas. Tai tampa sunkiu išbandymu ne tik pačiam sergančiajam, bet ir jo artimiesiems, kuriuos prislegia globos našta ir emocinė įtampa. Nustatyta, kad 94 proc. šių ligonių slaugo šeimos nariai, artimieji, draugai, kitaip dar vadinami globėjais. Taip gimsta nauja problema – tai neprofesionalių ir profesionalių globėjų sveikatos sutrikimai, sukelti streso. Ligonių, sergančių demencija, slauga yra labai sunkus, alinantis psichiką, stresus keliantis darbas, kurį, beje, ne kiekvienas gali dirbti. Pastebėta, kad globėjai, ypač neformalūs, lyginant su populiacija, daug dažniau serga lėtinėmis ligomis, tame tarpe depresijomis, dažniau vartoja psichoterapinius vaistus (J. Fišas, 1999). Artimųjų slauga skiriasi nuo profesionalų slaugos. Esminis skirtumas slypi ryšių kontekste, turimas vaidmuo įtakoja identiteto jausmo silpnėjimą, trūksta to, kas profesionalioje slaugoje yra gerai išvystyta - distancijos. Slauga tampa svarbiausia šeimos pareiga. Gyventi su demencija sergančiuoju,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!