Beketeriai paukščiai

Turinys............................................................................................................................... 1pusl.
Beketeriai (Ratitae)..............................................................................................................2pusl.
Kiviniai paukščiai (Apterygidae).........................................................................................3pusl.
Strutiniai paukščiai (Struthionidae).....................................................................................4pusl.
Nandiniai paukščiai (Rheidae)............................................................................................ 5pusl.
Kazuariniai paukščiai (Casuaridae).....................................................................................6pusl.
Paveiksliukai.........................................................................................................7pusl. – 11pusl.
Paukščiai – gana savotiška ir ryškiai išsiskirianti stuburinių gyvūnų klasė. Bene svarbiausias jų požymis – tai plunksnos ir sparnai. Tiesa, sparnus turi ir kiti stuburiniai bei bestuburiai, bet jų sparnai neplunksnoti. Plunksnas turi tik paukščiai. Paukščiai, kaip ir žinduoliai, turi pastovia kūno temperatūrą, kuri paprastai yra didesnė už aplinkos temperatūrą. Todėl jie gali gyventi šaltesniame klimate – priešingai tiems gyvūnams, kurie neturi pastovios kūno temperatūros. Ši temperatūra yra maždaug šešiais laipsniais didesnė už žinduolių.
Paukščių oda panaši į roplių, nes plunksnos yra ne kas kita, kaip pakitę žvynai. Tą reiškinį galime pastebėti pas namines vištas, kurių kojos gali būti ir žvynuotos, ir plunksnotos, o, be to, šie abu padarai turi panašią cheminę struktūrą. Tad paukštis yra labai patobulėjęs ir labai pasipuošęs roplys.
Yra ir neskraidančių paukščių – jiems priklauso didžiuliai stručiai, kazuarai, nandai, emos ir išmirę paukščiai moa. Iš pradžių buvo manyta, kad šie paukščiai dar nepasiekė evoliucijos laipsnio, būdingos skraidantiesiems paukščiams, tad dar nespėjo išlavėti platus krūtinkaulis ir sparnams reikalinga ketera. Praeities laikų ornitologai paukščius suskirstė į beketerius ir keteruočius. Šiandien tos nuomonės atsisakyta, nes yra daug įrodymų, kad beketeriai paukščiai, atvirkščiai, yra kilę iš keteruočių. Dauguma jų – stambūs padarai, kurie jau vien dėl savo ūgio gali išvengti priešų, ir sparnai jiems nereikalingi. Beje, pingvinai nors ir neskraido, bet keterą turi. Jų priešakinės galūnės virto irklais, o tam reikia stiprių raumenų ir tvirtos keteros.
Beketeriai paukščiai, kaip teigia poleontologai, prarado savo keterą jau prie šešiasdešimt milijonų metų, terciaro periode. Bet ir tarp keteruočių galima aptikti įvairių, tarpusavyje negiminingų rūšių, kurių ketera yra tiek sunykusi, kad jie jau nebeskraido arba tik su dideliu vargu. Jiems priklauso kai kurios vandeninės vištelės, papūgos, neėseniai išmirusi didžioji alka ir drontas. Visa tai rodo, kad beketeriai yra kilę iš keteruočių, o ne atvirkščiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!