Be jausmo visos pastangos bevaisės

Žmogus savęs ieško bei pažina kūryboje arba darbe. Turėdamas artimą ryšį su savimi, jaučia, kas jam yra svarbu pagal emocijas, kiti tik bando save apgauti. Žmogus, mylintis savo darbą arba veiklą, kurią užsiima, turi nuoširdžiai mylėti tai, ką daro, kitaip jausis pasimetęs bei neturintis vietos šiame pasaulyje.
Jausmai turi įtakos žmogaus atsidavimui bei savęs pažinimui. Sunkiausią likimą turi žmonės, kurie nežino, ko nori pasiekti šiame gyvenime. Blaškimasis bei nežinojimas tramdo jų jausmus, neleidžia judėti toliau. Pagrindinis veikėjas J. V. Gėtės tragedijoje besistengiąs savo protu ir mokslu surasti gyvenimo paslaptis. Jis norėjo pažinti, grožėtis, kurti. Tik kūryboje, darbe, jis pasijus laimingas. Faustas mėgino laimę surasti studijuodamas įvairius mokslus, bet jos taip ir nepavyko aptikti. Nors buvo griebęsis net ir magijos, neskaitant filosofijos, teologijos, teisės. Jis vis vien taip ir nesurado gyvenimo esmės, o ką jau bekalbėti apie laimę. Faustas nebijojo bandyti naujų, jam nežinomų dalykų, jis žinojo, ko norėjo. Faustas mokėsi bei kūrė ne iš meilės, bet iš noro pažinti pasaulį, todėl besimokydamasis nesijautė laimingas. Šioje tragedijoje galime atrasti humanizmo elementų, kurie dominavo apšvietos amžiuje. Viena iš humanizmo ypatybių – optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Žmogaus aukštinimas vertinant mokslinį metodą, nekreipiant demėsio į jausmus. Faustas yra žmogaus pavyzdys, kuris savo protu neleidžia jaustis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!