Barokinio meno savitumai Lietuvoje

Barokas [itališkai barocco – keistas, įmantrus, vingrus], – XVI a. pab. – XVIII a. pirmos pusės epocha Europoje. Prasidėjo baigiantis Renesansui, susijusi su kontrreformacija, monarchijos įsigalėjimu, dvaro kultūra. Buvo suabejota žmogaus proto, mokslo galia, pabrėžta tikėjimo reikšmė; teologijoje ir filosofijoje religingumas, teocentrinis požiūris derintas su racionalizmu. Siauresne prasme barokas – meno kryptis, stilius. Būdingiausi literatūros ir meno stiliaus bruožai: dinamiškumas, dramatizmas, polinkis į patetiką, tapybinių efektų, didybės, įmantrių formų paieška, kontrastų, antitezių pomėgis. Barokas su savo grožio kriterijais yra renesanso priešingybė. Meno istorijoje ir literatūros moksle baroko terminą XX amžiuje įteisino Šveicarijos mokslininkas H. Wölfflnas.
Pirmieji baroko stiliaus pavyzdžiai Lietuvoje pasirodė labai anksti, dar XVI amžiaus pabaigoje. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kvietimu 1569 metais į Lietuvą atvyko jėzuitai. Jie pradėjo atkaklią ideologinę kovą, į kurią buvo įtrauktas ir menas.
Lietuvos barokas buvo nevienalytis. Tau metu šalyje dirbo daug vietinių ir atvykusių iš kitų šalių architektų ir dailininkų. Lietuvos barokas patyrė Italijos, Flandrijos, Prancūzijos įtaką.
Baroko meno raida Lietuvoje skirstoma į tris laikotarpius: ankstyvąjį (1600 – 1650), brandųjį (1650 – 1700) ir vėlyvąjį (1700 – 1790).
Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso architektūros. Tačiau vietos renesanso racionalumo įsivyravo iracionalumas, plastiškumas, architektūros masių dinamika, gausi skulptūrinė ornamentika; siekta įspūdingų dydžių ir proporcijų. Renesansui būdinga modulinė sistema pakeista vyraujančia orderine imitacija, dekoracija, kreivų linijų planais ir sudėtingomis išorės architektūros formomis. Suformuotas rūmų bei užmiesčio vilų ansamblio tipas su parku, vandens telkiniais, kaskadomis, fontanais. Miestų statyboje chaotišką planavimą pakeitė užsibaigiančios tiesios gatvės. Plėtota kupolo forma, taikytas naujas dekoras: reprezentaciniuose rūmuose ir sakraliniuose pastatuose vyravo tapybiniai plafonai, dekoratyvinė skulptūra, stiuko lipdiniai. Siekta skirtingų meno sričių ansambliškumo.
Skiriami trys baroko raidos laikotarpiai: ankstyvasis,brandusis, vėlyvasis. Ankstyvojo baroko architektūra gana nuosaiki; plėtotas jėzuitų stilius, labiausiai reiškęsis sakralinėje architektūroje. Brandųjį baroką formavo architekto F. Borromini darbai, pasižymėję ekspresyviais, banguotais fasadais, giliomis nišomis, kelių tarpsnių sudvejintomis kolonomis. Vėliau brandųjį baroką plėtojo architektas ir dailininkas G....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!