Barokas LDK, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Šv. Petro ir Povilo bažnyčią fundavo LDK didysis etmonas M. K. Pacas, dėkodamas Dievui už pergalę prieš 6 metus trukusią Maskvos okupaciją Vilniuje. Pamatinis bažnyčios akmuo iškilmingai pašventintas lygiai prieš 353 metus – 1668 m. birželio 29 dieną – Šv. Petro ir Povilo dieną.
Bažnyčią dekoravo itališkos mokyklos meistrai Giovanni Pietro Perti ir Giovanni Maria Galli (1677–1684 m.). G. Pietro Perti specializavosi figūrų lipdyboje – skulptūrų šioje bažnyčioje yra per 2 tūkstančius, G. Maria Galli kūrė ornamentus, plafonų užpildą (lubų, skliautų lipdinius). Puošyboje atiduodama duoklė fundatoriui: gausiai naudojamos panoplijos – iš įvairių ginkluotės elementų (šarvų, skydų, šalmų, vėliavų, ginklų) sudaryti dekoro elementai. Taikos karalienei – „Regina Pacis“ – skiriama daug dėmesio tiek ekskterjero, tiek ir vidaus puošyboje.
Bažnyčia dekoruota taip, kad, artėjant prie didžiojo altoriaus, stiprinamas bendras įspūdis, vaizduojamos scenos tampa svarbesnės. Nors ne kartą restauruota, bažnyčios dekoras išvengė didesnių pakitimų.
Bažnyčios fundatorius įsiamžino ne tik šiuo architektūros perlu, bet ir tiesiogiai - pagal testamentą jis buvo palaidotas bažnyčios rūsyje prie pagrindinio įėjimo durų, o antkapio lentoje buvo įrašyta „HIC JACET PECATOR“ („Čia guli nusidėjėlis“).
Didingų bažnyčių statyba susijusi to meto mąstysena. Baroko laikų didikai tikėjosi galintys nuodėmingą, klaidų pilną gyvenimą „ištaisyti“ dosniomis aukomis bažnyčiai.
Baroko epochoje toks svarbus šūkis kaip „Memento mori“ („Prisimink, kad mirsi“), čia puikiai iliustruojamas. Po giltinės kojomis – visi įmanomi galios simboliai – nuo karūnos iki muzikos instrumentų. Atėjus gyvenimo derliaus nuėmimo metui visi tampame lygūs – nepriklausomai nuo socialinės padėties ir galios.
Bažnyčioje iš viso yra keturios koplyčios, kompoziciškai jos vieningos, kiekviena turi po keturias dideles figūras. Šįsyk jos alegorinės dorybių personifikacijos: tvirtumas, teisingumas, susivaldymas ir gailestingumas. Gailestingumas ir vėl atkreipia daugiausiai dėmesio, moteris vaizduojama meiliai žindanti kūdikius.
Mykolas Kazimieras Pacas(1624-1682) – didysis LDK etmonas, Vilniaus vaivada. Jo testamentas atspinti baroko žmogaus pasaulėjauta. Vienas iš pasaulėžiūros bruožu, atsispindintis testamente – jutimas, kad tai, kas materialu – laikina, todel svarbiausia pasirūpinti dvąsios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!