Barokas XVII–XVIII a. Liudviko XIV valdymo laikotarpyje

Apatinė suknelė vadinama – korsažas, sijonas, didelė, padabinta atverčiama apykaklė, ilgos, baliono formos rankovės, kurių rankogaliai taip pat papuošti nėriniais. Viršutinė suknelė – kiek trumpesnėmis rankovėmis ir aukšta liemens linija. Priekyje sijono – prakirptė, per kurią matomas apatinės suknelės sijonas. Paprastai abi suknelės buvo siuvamos iš kontrastingų spalvų.
Rankovėms pūsti naudojamos net karklų vytelės, taip pat banginių ūsai.
Atsiranda šleifas. Jo apribojimai beveik viduramžiški: a) karalienės – 5,5 metro; b) karaliaus dukters – 4,5 metro; c) karaliaus vaikaitės – 3,5 metro; d) karališkos kilmės damos – 2,5 metro; e) hercogienės – 1,5 metro ilgio.
• Bijant nudegti, veidas buvo kruopščiai saugomas nuo saulės spindulių. Tam moterys naudojo skėčius. Skėčiai nuo saulės įgavo tokį populiarumą, kad buvo naudojami net jojant ant žirgo. Dažnai jie buvo šilkiniai, apsiūti mezginiais ar kutais, sulankstomi. Jų gaminimo būdas rafinuotas – kiekvienas turėjo originalią formą, vis kitos medžiagos rankeną, kotą (sidabro, kaulo, medžio). Ilgi šleifai bei skėčiai išprovokavo mažų berniukų (dažnai juodaodžių ar turkų) – pažų – atsiradimą.
• XVII a. antrojoje pusėje ypač populiarios ovalios, didelės iškirptės. Jos aptinkamos ne tik vakariniuose, bet ir kasdieniuose tualetuose. Garsieji verdiktai, draudžiantys drabužiuose per gilias iškirptes, įgaudavo komiškas formas: policininkai stabdydavo moteris Paryžiaus gatvėse ir su liniuote matuodavo iškirptės gylį. „Nusikaltėlei“ būdavo patrumpinami plaukai, kurių reikėjo didžiulių perukų gamybai.
• Amazonės kostiumas – tai moteriškas kostiumas, skirtas jodinėti, o veikiau – medžioti. Dėvimas vyriškas švarkas – žiustakoras, sijonas ir po juo pantalonai (plačios kelnės, ties kojos sąnariu standžiai susegtos).
• XVII amžių, ypač antrąją jo pusę, galima vadinti perukų amžiumi. Jokiais kitais laikais perukas vyrų kostiume neturėjo tokios svarbos. Dar būnant jaunam Prancūzijos karaliui Liudvikui keturioliktajam ėmė slinkti plaukai, todėl jis priėmė du sprendimus: pats ėmė nešioti didelius, ekstravagantiškus perukus bei išleido įsaką užsidėti perukus visiems dvariškiams. Taip karaliaus dėka Prancūzija tampa perukų tėvyne. Jis perukus netgi pudruoja aukso milteliais, įvairios spalvos pudra. Tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!