Barokas ir Sarbievijus

Manoma, kad „baroko“ terminas kilęs iš portugalų kalbos (perola barocca – netaisyklingos formos perlas). Ši sąvoka pabrėžia netaisyklingumą, neatitikimą taisyklei. Barokas (keistas, įmantrus) – tai kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Barokas pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą). XVII a. paplito daugumoje Europos šalių.
Esminiai baroko stiliaus bruožai – sudėtingumas, įmantrumas, jausmingumas, impulsyvumas, tapybiškumas, dinamiškumas, dramatiškumas, patetiškumas, polinkis į didybę, ansambliškumas. Baroko dailės ir architektūros tėvyne yra laikoma Italija, Roma yra svarbiausias ankstyvojo ir brandžiojo baroko dailės ir architektūros centras.
Literatūra: Baroko literatūra pradėjo formuotis XVI a. pabaigoje Italijoje. XVII a. išplito visoje Europoje. Labiausiai paplitę baroko literatūros žanrai: lyrika, riterinis fantastinis epas, alegorinis ir meilės romanas, religinė, rūmų ir liaudinė turgaus aikščių drama, siaubo tragedija. Baroko literatūra įteisino paradoksalų mąstymą, dėmesį žmogaus egzistencijos, mirties problemos. Antikiniams mitams ir įvaizdžiams teikė naują prasmę, jungė juos su bibliniais motyvais.
Baroko menas išreiškia nestabilią, krizėje atsidūrusio žmogaus sąmonę. XVIa – tai Renesanso idėjų žlugimo laikas, atvedęs vadinamąją barokinę minties krizę. Baroko žmogui kyla abejonių dėl savo pažinimo galios; suvokęs, kad pasaulis nėra pažinus, jis pasiduoda skepticizmui*( filosofijos kryptis, neigianti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimų, pagrįstų žinių; kaip srovė susiklostė antikos filosofijoje), ima nepasitikėti savimi, aplinkinį pasaulį laiko regimybę. Dėl nesiliaujančių karų ir religinės nesantaikos tampa populiari prievartos tema: tapytojai piešia kruvinas scenas arba kankinius, nuo jų neatsilieka ir rašytojai. Buvo manoma, jog kuo vaizdai žiauresni, tuo geriau. Baroko menas siekia vaizduoti fizinę ir moralinę kančią. Baroke itin daug dėmesio skiriama jausmų pasauliui, skaitytoją/žiūrovą norima sukrėsti bei siekiama įtaigumo.
Taigi baroko epochai būdingas didelis dramatiškumas ir jausmingumas.
Gyvenimas Dievo ir mirties akivaizdoje
Svarbiausi baroko literatūros motyvai – žmogaus gyvenimo nepastovumas: valdžia, grožis, jaunystė, turtai, jausmai ir išgyvenimai trapūs ir laikini. Tampa madinga teigti, kad nieko nėra pastovesnio, kaip pastovumas.
Fantastiniai dalykai, sapnai jungiami su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!