Barokas

BAROKAS (it. barocco – keistas, įmantrus, perdėtai prašmatnus) – tai meno epocha, muzikoje trukusi pusantro šimto metų – 1600–1750 m.
Iš istorijos. XVII a. Europoje buvo gana audringas. Vyko karai, europiečiai išgyveno maro epidemijas ir badą, o įtariami raganavimu buvo deginami ant laužų. 1649 m. Anglijos karaliui Karoliui I nukirsta galva, o šalis paskelbiama respublika (po 20 metų karalių valdžia vėl buvo atkurta, bet jie neturėjo tiek galių). Tuo metu buvo atrasta Australija ir Naujoji Zelandija. Klestėjo Prancūzija ir Anglija, o Italija ir Vokietija išgyveno ekonomikos nuosmukį.
XVIII a. I pusėje stiprėja žmonių susidomėjimas mokslu.
• Daugelis baroko epochos amžininkų neįžvelgė priešpriešos tarp jų kurto barokinio stiliaus ir ankstesniojo renesanso. Manyta, kad tęsiama ankstesnė tradicija. Kita vertus, ankstyvasis barokas formavosi kaip tam tikra reakcija į manierizmo sudėtingumą formos ir turinio prasme. Brandžiajame ir vėlyvajame baroke susidomėta ir gotikinės, rytietiškos (musulmoniškųjų kraštų, Kinijos) architektūros principais.
• Baroke, panašiai kaip ir renesanse, reikšmingu inspiracijų šaltiniu buvo Antika. Tačiau baroko menininkai į graikiškąjį ar romėniškąjį palikimą žvelgė laisviau. Antika nebebuvo idealizuojama taip kaip anksčiau, jos padiktuotos normos kūrybiškai keistos ir interpretuotos.
• Baroko kaip oficialaus valstybinio stiliaus estetika (jo teatrališkumas, paradiškumas) propaguota nuo XVI a. antrosios pusės steigtose dailės ir architektūros akademijose: Šv. Luko akademijoje Romoje (Accademia di San Luca, įsteigtoje 1577 m. popiežiaus Grigaliaus XIII iniciatyva), „Pažengusiųjų akademijoje“ Bolonijoje (Accademia degli Incamminati, įsteigtoje apie 1580 m. pusbrolių Carracci), Karališkojoje tapybos ir skulptūros akademijoje Paryžiuje (Académie royale de peinture et de sculpture, 1648 m.), Karališkojoje architektūros akademijoje Paryžiuje (Académie royale d’architecture, 1671 m.).
• Dominuojančios baroko architektūros formos ir linijos išsirutuliojo iš renesanso architektūros sprendimų, tačiau barokinio pastato visuma ir detalės yra dinamiškesnės, sudėtingesnės, didingesnės. Vietoje aiškių renesansinių fasadų, planinių sprendimų, barokinėje architektūroje ypač vertintas sudėtingumo pradas. Kvadratą keitė rombas ar ištęstas stačiakampis, apskritimą – ovalas.
• Baroko architektūrai yra būdingas neišbaigtumo ir veržlumo įspūdis, joje siekiama spindinčios prabangos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!