Bankų steigimo pradžia

Apie tarpukario Lietuvos bankininkystės istoriją yra nedaug darbų. Be istorinės apžvalgos sunku suvokti ikikarinės mūsų valstybės ūkio pažangą. Bankininkystės istorijos pažinimas padėtų geriau suprasti tų metų valstybės ir visuomenės veikėjų politinį, ekonominį ir kultūrinį mentalitetą, jo pokyčius.
Tuo metu profesorius Vladas Jurgutis manė, kad dar anksti rašyti istoriją, nes nepakankama laiko perspektyva. Sovietinės okupacijos laikotarpis buvo nepalankus nagrinėti nepriklausomos Lietuvos bankininkystės istoriją.
Savo darbe trumpai pateiksiu Lietuvos banko įsteigimo priešistorę bei jo įsteigimo faktus, pasiaiškinsiu kokia buvo banko valdymo struktūra tarpukario laikotarpiu, pateiksiu pirmojo banko valdytojo profesoriaus Vlado Jurgučio biografijos retrospektyvą.
Darbe naudosiu lietuvių autorių išleistą literatūrą, Lietuvos banko internetiniame puslapyje pateiktą informaciją.
Iki 1922m. Pabaigos Lietuva neturėjo nacionalinės emisijos banko, savų pinigų. 1918-1922 m. Lietuvos emisijos banko funkcijas atliko vokiškoji RSK (Rytų skolinamoji kasa – Darlehnskasse Ost), kurios būstinė 1917 m. kovo mėnesį perkelta iš Poznanės į Kauną 1.
Mokėjimai buvo atliekami jos leistais ostpinigiais. 1918 m. gruodžio 30 d. sutartimi su RSK Lietuvos Vyriausybė gavo iš jos 100 mln. markių paskolą, mainais už tai leisdama kasai atlikti Lietuvos emisijos banko funkcijas ir pripažindama ostpinigius teisėta krašto mokėjimo priemone. Taip buvo sudaryta pinigų unija su Vokietija. Rytų skolinamoji kasa veikė Lietuvos valdžios nekont­roliuojama, Vokietijos finansiniais interesais. 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos valdžia ostpinigius pavadino auksinais. 1919 m. ir 1920 m. Lietuvos valdžios sumanymai išleisti savus pinigus ir įsteigti emisi­jos banką nebuvo įgyvendinti. Tik 1922 m. dėl paspartėjusios mar­kės infliacijos pablogėjus Lietuvos ekonominei ir socialinei padėčiai bei artėjant rinkimams į Seimą, valdžia ėmė skubinti emisijos banko įsteigimo ir savų pinigų išleidimo parengiamuosius darbus. 1922 m. rugpjūčio 9 ir 11 d. Steigiamasis Seimas po diskusijų esminiais klausimais atitinkamai priėmė Piniginio vieneto ir Lietuvos banko įstatymus - teisinius nacionalinės pinigų sistemos pagrindus. Pagrin­dinės Lietuvos banko įstatymo normos atitiko tuometinę pasaulinę teorinę mintį ir praktiką. Nors šis įstatymas rengtas ir priimtas pasku­bomis, tačiau vėliau per visą Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!