Bankininkystė Carinėje Rusijoje

Apie kreditą, banką Respublikos laikais žinių beveik nėra. Šiek ties rašė A.Žilėnas (žr. Pinigų studijos).
Respublikos laikais kreditas nebuvo paplitęs dėl natūrinio ūkio. Poreikis atsirasdavo karų, suiručių metais. Tada pagalbą valstiečiams turėjo teikti dvarininkai, nes be šios pagalbos valstiečiai būtų neišgyvenę ir neįvykdę savo prievolių dvarui. Kai kur valstiečiai skolindavosi ir iš smuklininkų.
• grūdų sandėliai (skolino grūdus).
Valstiečiai turėjo įnešti tam tikrą nustatytą dalį grūdų į grūdų sandėlius. Nederliaus atveju buvo skolinama (palūkanos – apie 12.5). Še sandėliai buvo gana paplitę: 1861 metais Kauno gubernijoje veikė 1164 sandėliai.Daugiausia valstiečiai skolindavosi pavasarį ir prieš derliaus nuėmimą. Grūdų sandėliai veikė iki Pirmojo pasaulinio karo (buvo reikalingi).
Rusijai okupavus Lietuvą minėtos kredito įmonės nebuvo panaikintos. 1837 metais jos pradėtos steigti visuose valstybiniuose dvaruose (iki to laiko steigė tik pažangesni dvarininkai).
Į valstiečių kasą įvairiuose dvaruose reikėjo įmokėti skirtingas sumas: 5 – 17 kapas, 7.5 – 37 kapas ir t.t. (nuo valako), kai kur buvo mokama nuo činčo.
Nederliaus metais paskolos gyvuliams, inventoriui, sėklai pirkti paprastai būdavo be palūkanų; labai sunkiais metais – ir maistui. Terminas – iki trejų metų. Dažnai skolų grąžinimas buvo atidedamas, net dovanojamas.
Kita valstiečių kasų funkcija – socialinė: jos tenkindami kai kurias bendruomenės reikmes (pirko vaistus, išlaikė akušerę).
1840 metais įsakyta valstybiniuose dvaruose steigti taupomąsias ir šelpimo kasas. Pirmųjų tikslas – surinkti santaupas ir jas perduoti pagalboms kasoms, kurios jas skirdavo valstiečiams. Taupomosios kasos iš valstybinių valstiečių priimdavo terminuotus ir neterminuotus indėlius, ne mažesnius kaip vienas rublis. Buvo mokamos 4 palūkanos. Taupomąsias kasas administruodavo valsčių valdybos.
Pagalbos kasų tikslas – parūpinti valstiečiams apyvartos kapitalą. Jų ištekliai:
• iš taupomųjų kasų gauti ištekliai;
• domenų ministerijos paskolintos lėšos;
• veiklos pelnas.
Pagalbos kasos galėjo paskolinti nuo vieno iki 60 rublių trejiems metams. Kiekvieną paskolą, didesnę nei penki rubliai, turėjo laiduoti trys asmenys. Mokėti reikėjo 6 palūkanas.
1857 metais Vilniaus gubernijoje veikė 30 pagalbos kasų. Suvalkų gubernijoje jos nepaplito.
Kasos galėjo patenkinti tik nedaugelio poreikius....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!