Banke taikomi finansinės rizikos valdymo ir kontrolės metodai

ĮVADAS Rizika yra neišvengiama kiekvieno verslo dalis. Nepageidaujami pavojai skverbiasi į verslo pasaulį ir gali užklupti bet kuriuo metu. Pradedant nuo finansinės rizikos, pavyzdžiui, investicijų, naujų rinkos konkurentų iki žmogiškojo faktoriaus, t. y. darbuotojų veiksmų įmonėje, nelaimingų atsitikimų, stichinių nelaimių. Iš esmės rizika yra daugiafunkcė sąvoka ir vartojama įvai­riais aspektais įvairiuose kontekstuose. Yra sukurtos atskiros sociologinės rizikos teorijos, analizuojan­čios rizikos suvokimą. Bendrąja prasme rizikos valdymas – tai procesas, kurio metu identifikuoja­mos, prioritetizuojamos ir panaikinamos arba sumažinamos neigiamos galimų įvykių pasekmės. Adekvatus rizikos įver­tinimas sudaro prielaidas galimiems nuostoliams išvengti. Rizikos valdymas prasideda nuo įmonės tikslų, susikur­tos misijos ar vizijos. Tokios misijos kontekste vadovybei reikėtų nustatyti strateginius tikslus, parinkti strategiją, ku­ria vadovaujantis būtų galima šių tikslų siekti ir numatyti pagalbinius tikslus. Dаrbo tikslаs- išanalizuoti banke taikomi finansinės rizi­kos valdymo ir kontrolės metodus. 1. DĖSTOMOJI DALIS 1.1. Rizikos sąmprata Rizika apima įvairiausias veiklos iš esmės bet kurios organizacijos sritis, todėl ir mokslinėje literatūroje autoriai pateikia įvairius jos apibrėžimus. Rizika mokslinėje literatūroje apibrėžiama ir vertinama įvairiai. Tačiau pirmine ir prigimtine rizikos prasme yra laikomi pavojus ir grėsmė. Terminas „rizika“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio ridsikon, ridsa – uola; italų kalba risco – pavojus, grėsmė; prancūziškai risque – grėsmė. Rizika, siejama su finansiniu turtu, yra pagrindinė finansų ekonomikos sąvoka. Jos apibūdinimui paprasčiau iš pradžių išsiaiškinti, kas yra vadinama nerizikinga vertybe. Galima pastebėti, kad dėl psichologinių priežasčių tas pats daiktas gali būti labiau vertinamas šiandien nei po kurio laiko. Tačiau ir finansų praktikoje, ir finansų teorijoje dėl įvairių priežasčių yra būtina turėti nerizikingą vertybę ir tokia yra laikoma obligacija arba bet kuris kitas vertybinis popierius, generuojantis fiksuotas pajamas apibrėžtame ateities laikotarpyje. 1.2. Banko rizikos struktūra Kiekvienos įmonės, taip pat ir banko, rizikos valdymo organizacinės struktūros gali būti skiriamos į dvi dalis: • Strateginė struktūra – banko stebėtojų taryba, valdyba rizikos valdymo komitetai. Pagrindinė šių organų funkcija valdant riziką – numatyti rizikos valdymo strategiją ir politikos gaires, užtikrinti tinkamas sąlygas struktūriniams banko padaliniams siekiant jas įgyvendinti; • Vykdomoji struktūra – tai banko struktūriniai padaliniai. Pagrindinės jų funkcijos – įgyvendinti rizikos valdymo strategiją ir politiką. 1.3 Rizikos valdymas Rizikos valdymas yra ūkio subjektų veiksmai, apimantys procedūrų ir priemonių, skirtųnuostolio atsiradimo tikimybei ir (arba) įvykio metu atsiradusių nuostolių sumažinimui, numatymą ir įgyvendinimą Rizikos valdymas – tai visuose organizacijos lygiuose vykstantis struktūrizuotas, suderintas ir nenutrūkstamas procesas, padedantis nustatyti bei įvertinti galimybes ir pavojus, turinčius įtakos organizacijos tikslams pasiekti, taip pat leidžiantis priimti sprendimus dėl tam tikrų veiksmų. Rizikos valdymaspadeda geriau pasiekti rezultatus ir iš esmės sumažina nuostolių patyrimo galimybę. Jis taip pat visiškai sumažina organizacijos tikslų neapibrėžtumą. Tinkamas įmonės rizikos valdymas turi būtų nenutrūkstamas procesas, glaudžiai susijęs su organizacijos strategija ir tikslų įgyvendinimu. Jis apima, analizuoja ir kontroliuoja riziką, susijusią su organizacijos praeitimi, dabartimi ir, svarbiausia, su ateities perspektyvomis. Rizikos valdymas prasideda nuo įmonės tikslų, susikur­tos misijos ar vizijos. Tokios misijos kontekste vadovybei reikėtų nustatyti strateginius tikslus, parinkti strategiją, ku­ria vadovaujantis būtų galima šių tikslų siekti ir numatyti pagalbinius tikslus. Nustačiusi tikslus, įmonė turi apibrėžti įvykius, kurie gali turėti įtakos šių tikslų siekimui. Tikslų ir juos veikiančių įvykių išskyrimas yra ypač svarbus mažose ir vidutinėse įmonėse, nes toks procesas leidžia palengva žengti efektyvaus rizikos vertinimo ir valdymo link. Riziką gali sukelti iš­oriniai ar vidiniai veiksniai, tad bendrai rizikos veiksnius galima klasifikuoti į dvi grupes: Išoriniai rizikos veiksniai – įvykiai ir aplinkybės, staiga bei netikėtai veikiančios įmonę iš išorės, kurių negalima prognozuoti, užkirsti jiems kelio ar daryti esminės įtakos. Išorinė rizika dar skirstoma į tiesioginio poveikio veiksnius (tai įstatymai, mokesčių sistema, partnerių elgesys, korup­cija ir reketas ir kt.) bei netiesioginio poveikio veiksnius (tai politinė ir ekonominė šalies situacija, rinkos dinamika, tarptautiniai įvykiai, stichinės nelaimės ir kt.). Vidiniai veiksniai – tai rizikos, užprogramuotos įmo­nės veikloje. Pagrindiniai vidiniai rizikos veiksniai galėtų būti personalo rizika (personalo kaita, kvalifikacija ir kt.), informacijos ir proceso rizika (IT trukdžiai, nepakankama informacijos sklaida ir kt.), verslo partnerių rizika (priklau­somybė nuo pagrindinių tiekėjų ir užsakovų). 1.1. Pav: Rizikos veiksnių pavyzdžiai Šaltinis: Verslas: Teorija ir praktika Finansinės rizikos vertinimas yra orientuotas į bankų valdomo turto (paskolos, obligacijos, akcijos, išvestiniai vertybiniai popieriai)ir jo keliamų rizikų identifikavimą bei atsirandančių nuostolių įvertinimą. Remiantis Baselio II-ojo ir III-ojosusitarimų rekomendacijomis dėl bankų kapitalo pakankamumo, kurias bankai taiko kasdienėje rizikos valdymo veikloje,finansinė rizika skirstoma į pagrindines rūšis: • Kredito rizika. Šiai rizikos rūšiai būdingi skolininko bankroto (nemokumo) įvertinimo uždaviniai, kredito rizikapasižyminčių finansinių instrumentų vertės nustatymo uždaviniai, potencialių nuostolių įvertinimo, investicijų diversifikavimo ir panašaus pobūdžio uždaviniai. • Rinkos rizika. Šiai rizikos rūšiai būdingi palūkanų normų, užsienio valiutų kursų, vertybinių popierių bei kito turto kainųir jų pokyčių įtakos turimo finansinio turto kainaimodeliavimo uždaviniai. Taip pat – potencialių nuostolių VaR(angl. Value-at -Risk) įvertinimas. • Likvidumo rizika. Šiai rizikai būdingas uždavinys – tinkamai subalansuoti pajamų ir išlaidų srautus nuolat besikeičiančioje rinkoje, likvidaus turto poreikioįvertinimo,įvertinimo uždaviniai, optimalaus finansinių srautų subalansavimo uždaviniai. Operacinė rizika, nepaisant to, kad yra svarbi rizikos dalis ir tampriai susijusi su kitomis rizikos rūšimis,nėra priskirtina finansinėms rizikos rūšims. Šiai rizikos rūšiai būdingi vidinių ir išorinių procesų tinkamos kontrolės ir veiksmingo valdymo užtikrinimo, potencialių nuostolių įvertinimo uždaviniai. Šiuo metu bankuose rizika valdoma trimis pagrindiniais metodais: • nustatant kapitalo pakankamumą; • diversifikuojant investicijas; • pasirenkant kuo mažiau rizikingesnius projektų finansavimo kelius Kapitalo rizika reiškia banko mokumo riziką, t.y. parodo, ar realizavusi visą savo turtą finansų institucija pajėgtų atsiskaityti su visais kreditoriais ir įvykdyti savo įsipareigojimus. Šios rizikos valdymas visiškai priklauso nuo banko turto valdymo ir jo kokybės. Siekiant įvertinti kapitalo riziką,banko valdomas turtas yra vertinamas atsižvelgiant į riziką. Akivaizdu, kad turto, įvertinto pagal atitinkamos rizikos lygius, vertės suma praktiškai visada yra mažesnė už balanse apskaitomą sumą. Vertinant komercinio banko finansinę riziką neatsižvelgiama tik į nenugalimą jėgą, apibūdinančią nepaprastas aplinkybes, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Tokias kliūtisgali sukelti šie įvykiai: • karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas; • stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai; • sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas; • boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaipstreiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimasbei darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje; • teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai. 1.4. Pagrindinės finansinės rizikos vertinimo priemonės Bankų ir kitų kredito įstaigų, kaip gyventojų ir įmonių indėlius priimančių institucijų, patikimumas yra socialiai svarbi problema visuomenei. Dėl šios priežasties sėkmingai bet kurios indėlius priimančios institucijos veiklai nepakanka vien tik fakto, kad priežiūros institucija ją vertina kaip patikimą banką. Dar vienas svarbus veiksnys – banko reputacija visuomenėje, t.y., svarbu, ar banką patikimu laiko visuomenė, kuri nebūtinai gali būti finansiškai išprususi. Pagrindiniai šiuo metu galiojantys Lietuvos komercinių bankų veiklos riziką apibūdinantys normatyvai, kuriuos bankai skelbia viešai savo finansinėse ataskaitose, yra šie: • kapitalo arba nuosavų lėšų reikalavimai. Bankai privalo turėti pakankamai kapitalo netikėtiems nuostoliams padengti ir kad būtų mokūs krizės laikotarpiu. Bankai turi tenkinti šiuos nuosavų lėšų reikalavimus: • 4,5 proc. 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį. Tai banko 1 lygio nuosavo kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis; • 6 proc. 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą. Tai banko 1 lygio kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis; • 8 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientą. Tai banko skaičiuotino kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis; Likvidumo reikalavimai. Bankai privalo turėti pakankamai likvidžiojo turto, kad esant itin nepalankioms sąlygoms per 30 dienų galėtų padengti grynąjį netenkamų pinigų srautą. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 proc., tai yra kredito įstaigos likvidžiojo turto atsargos turi būti ne mažesnės nei grynasis netenkamų pinigų srautas per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų. Didelių pozicijų reikalavimas. Pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, t. y. suteiktos paskolos, taip pat bet kokia turto arba nebalansinio turto dalis, negali viršyti 25 proc. įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo arba 150 mln. Eur, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis. 2. AB ŠIAULIŲ BANKO VEIKLOS RIZIKOS EKONOMINĖ ANALIZĖ 2.1. AB Šiaulių banko veiklos rizikos ekonominė analizė Banko veiklos rizika yra pagrindinis banko vertės veiksnys. Lietuvos respublikoje komercinių bankų veikla yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir Lietuvos Banko valdybos nutarimais. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir Lietuvos Banko valdybos nutarimo tikslas kontroliuoti komercinių bankų veiklą, kad ji būtų stabili, patikima, saugi bei efektyvi. Tokiu būdu apimamos šios sritys: bankų valdymas, operacijos, kapitalo pobūdis ir dydis, apskaitos procedūros, atskaitomybė ir auditas, bankų reorganizavimo bei likvidumo tvarka. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme yra nustatyti bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvoje savo veiklą vykdantys komerciniai bankai. LR bankų įstatyme nustatyti šie riziką ribojantys normatyvai: • Kapitalo pakankamumo normatyvas – tai banko skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis; • Likvidumo normatyvas – tai banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais; • Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas - tai leidžiamas bendrosios atviros pozicijos dydis; • Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – tai paskolų suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo; 2.2. Likvidumo rizikos analizė Likvidumas – tai banko sugebėjimas vykdyti kasdienę veiklą, nepatiriant finansinių išteklių trūkumo. Likvidumo rizika, tai viena iš didžiausių rizikų su kuriomis susiduria bankai savo veikloje. Likvidumo rizika apibrėžiama, kaip rizika, kuri kyla dėl turto ir įsipareigojimų terminų nesuderinimo. Banko likvidumo rodiklis – tai likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipareigojimais. AB Šiaulių bankas savo veikloje likvidumo rizikos nepriskiria prie pagrindinių banko rizikos rūšių. Tačiau Lietuvos bankas labai didelį dėmesį skiria likvidumo rizikos valdymui bet kurio banko veikloje. AB Šiaulių banke likvidumo rizikos valdymą reglamentuoja Likvidumo rizikos valdymo tvarka, kurią patvirtino banko valdyba. Šioje tvarkoje aprašytos strateginės (iki 6 mėnesių, kai likvidumo rizika įvertinama analizuojant įvairių likvidumo rodiklių dinamiką) ir trumpalaikės (iki 10 dienų, kai rizikos valdymas pagrįstas einamųjų pinigų srautų analize ir prognozėmis) likvidumo rizikos valdymo priemonės. 2.3.Kredito rizikos analizė Kredito rizika – dar vadinama įsipareigojimų nevykdymo rizika. Kredito rizika įvertina tikimybę, kad pasiskolinta suma nebus grąžinta ir nebus mokamos palūkanos. Kredito rizika yra viena iš seniausiai suvokiamų rizikų, tačiau ją išmatuoti vis dar sunku. AB Šiaulių bankas prisiima riziką tik tose srityse, kurios jam yra gerai žinomos, ir kuriose jis yra įgijęs teigiamos patirties, siekiant išvengti per didelės rizikos sandoriuose, kurie gali turėti neigiamos įtakos didelei akcininkų nuosavybės daliai, tačiau tuo pačiu metu siekiant užtikrinti pakankamą pelningumo lygį, kuris atsižvelgiant į vis augančią konkurenciją užtikrintų banko stabilią padėtį rinkoje, bei padidintų banko vertę. AB Šiaulių banko kreditavimo politika pagrindinį dėmesį skiria smulkaus ir vidutinio dydžio klientams, siekiant užtikrinti jiems geresnes finansavimo sąlygas bei tvirtą finansinę paramą. 2.1 lentelė AB Šiaulių bankas maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui rodiklio dinamika 2017-2020 metais Šaltinis: Sudaryta autorės remiantis AB Šiaulių bankas duomenimis Maksimali paskolos suma vienam skolininkui – tai banko išduotų paskolų, garantijų, laidavimų, įsipareigojimų bendra vertė užsienio valiuta ( ne daugiau kaip 25 procentai banko kapitalo iki 2020 metų). 2017 metais gruodžio 31d. ši suma sudarė 18, 09 tūkst. EUR. banko skaičiuotino kapitalo. 2.4.Kapitalo rizikos įvertinimas Kapitalo pakankamumo normatyvas – tai banko kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal rizikos laipsnį, santykis. Kuo kapitalo pakankamumo rodiklis didesnis palyginti su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais bei kitų bankų analogiškais rodikliais, tuo daugiau banko veikla yra padengta nuosavo kapitalo ištekliais, tuo labiau indėlininkai ir kiti kreditoriai gali pasitikėti banko stabilumu. AB Šiaulių banke kapitalo pakankamumas ir pagal Lietuvos banko reikalavimus apskaičiuoto kapitalo panaudojimas yra kasdien stebimas, bei kiekvieną ketvirtį priežiūros institucijai (t.y. Lietuvos bankui) teikiama informacija apie kapitalo pakankamumą, vadovaujantis Lietuvos banko reikalavimais. Papildomas kapitalo poreikis kapitalo rizikos valdymui nustatomas periodiškai, tam naudojant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir vidinį kapitalo pakankamumo įvertinimą. 2.2 lentelė AB Šiaulių banko kapitalo pakankamumo rodiklio dinamika 2017-2020 metais Šaltinis: Sudaryta autorės remiantis AB Šiaulių bankas duomenimis 2017-2020 metais kapitalo bazės didėjimą įtakojo banko pelninga veikla, bei akcinio kapitalo padidinimas papildomai investuojant. 2018 metais kapitalo pakankamumas nukrito 0,58%,bet 2019 metais pakilo 1,21 %.Lentelės duomenys rodo, jog šis normatyvas AB Šiaulių banke yra vykdomas visuomet, tačiau pastebimi nedideli svyravimai. Nuo 2017 m. bankų pateiktų audituotų ataskaitų duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis viršijo LB nustatytą minimalų 8 proc. kapitalo reikalavimą. IŠVADOS Apibendrinant atlikto darbo rezultatus, darbe susisteminti komercinio banko veiklos efektyvumo ir rizikos vertinimo metodų metodologiniai aspektai, bei jų pagrindu įvertinta AB Šiaulių banko veiklos rizikos ekonominė analizė ir įtaka veiklos efektyvumui, bei pateikti siūlymai banko veiklos rizikos ir efektyvumo tobulinimui. Efektyviai veikiančio komercinio banko darbas priklauso nuo pagrindinių veikos tikslų įgyvendinimo t.y. maksimalaus pelno ir didelio kapitalo rentabilumo. Atlikta AB Šiaulių banko veiklos analizė naudojant palyginimo, koeficientų bei grafinio interpretavimo metodus, leidžia daryti išvadą, kad per nagrinėjamą laikotarpį buvo stebima banko veiklos rodiklių augimo tendencija. Augantys banko veiklos rodikliai turėjo teigiamos įtakos banko veiklos rezultatams. Per analizuojamą 2017-2020 metų laikotarpį bankas įgyvendino iškeltus tikslus, pasiekė ir viršijo planuotus rodiklius, bei išlaikė sparčius augimo tempus. LITERATŪROS SARAŠAS Pagrindinis Šiaulių banko puslapis. [Žiūrėta 2020 m . spalio 28 d.] Prieiga per internetą Veiklos reikalavimai ir normatyvai [Žiūrėta 2020 m. lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą Rizikos valdymas. [Žiūrėta 2020. Lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą Rizikos vertinimo reikalavimai [Žiūrėta 2020. Lapkričio 8 d.] Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!